Ar tikrai nusipelnę

Esu iš tų, kuri nestebi prezidentinių debatų, bet ne iš tų, kuri iš vis jais nesidomi. Tiesiog gaila laiko nuo A iki Z klausytis iki gyvo kaulo įgrisusių, šimtąkart girdėtų opusų apie nieką. Tyla  pasakytų daugiau, bet  nuolatiniam eterio teršėjams reikia kalbėti kalbėti kalbėti... Leiskim, kad pasimatytų visas jų durnumas. Ir matosi.

Yra gera mintis: kalbėdamas žmogus nepasako nieko kita, išskyrus tik tai, koks jis pats yra. Tai tą ir matome, ypač reikšmingas yra nusikalbėjimas pagal Froidą. Tokių „perliukų“ pasitaiko per akis: tai ir „rankovių pasiraitojimas“ ir „nusipelnę“ jau nekalbant apie nelaisvos partijos kandidatą, kurio visą kalbą reiktų cituoti. Bet kam jam tiek daug „garbės“, tokiam geriau būtų mažytė dovanėlė.

Grįžkim prie personalijos, kuri 5 metus dirbo „savo naudai“ ir dar penkis dirbtų kaip pats pasižadėjo „pasiraitojęs rankoves“, kad įgyvendintų mums, dviem trečdaliams visuomenės nepriimtiną Stambulo konvenciją, iš kurios išstojęs pats Stambulas.

Tik klausimas, kas jo to prašo? Kas be to gyventi negali? Kaip kita žmogus teigia, juk jums niekas nepasikeistų. Netiesa, pasikeistų. Pasakę A jie nepasako B, o tai yra tokios „šeimos“ teisė įsivaikinti ir išaugintiišauklėti kitų pagimdytus vaikus, kurie savo ruožtu negimdys sau vaikų, nes kurs šeimą pagal tokį modelį, kurioje patys išaugo. Ir čia jų kaltinti jau negalim.

Tačiau šiame kontekste yra svarbus ir kitas aspektas, t y kad tokius žmones senatvėje išlaiko (moka mokesčius sveikatos apsaugai ir pensijas, apmoka slaugos paslaugas) visuomenė, gimdanti vaikus. Todėl kyla klausimas kodėl mano vaikai ir vaikaičiai turi savo darbu garantuoti tokių asmenų aprūpintą senatvę, kurie gausina negimdančiųjų gretas ir neprisidedančių prie visuomenės materialinio klestėjimo.

Esmė čia ta, kad dirbantis žmogus išlaiko savo tėvų ir senelių kartą, o jį išlaikys jo vaikų ir vaikaičių karta. Todėl logiška išvada tik viena, kad jei neduokDie taip atsitiko, dėl priežasčių pasisakysiu žemiau, kad gimė toks žmogus, kurio hormoninė veikla sutrikusi, tai lai jis gyvena, gaudamas reikalingą hormonų terapiją ir kitas būtinas paslaugas, niekas jo neketina dėl to diskriminuoti. Tačiau lai nereikalauja iš visuomenės laikytų jį „nusipelniusiu“ ir kažkokioje pagarboje, skirti jiems visokias preferencijas. Gerbti reikia tėvus, gimdančius po tris ir daugiau vaikų, išauklėjusius juos padoriais žmonėmis.

Ir dar. Ar nepastebėjote, kad karo krankliai garsiai kranksi būtent tie, kurie pačios neturi anei vieno vaiko, lyg turėtų tam teisę? Vienintelę teisę jie/jos turi – tai  šiuo klausimu „nepraleisti progos patylėti“.
Nerinkim kalbančių „savo naudai“, rinkim tuos, kuriems išjungiamas mikrofonas, iš kurių juokiamasi ir užčiaupiama burna.

P. S. O dėl tų kelių procentų, kurie linkę augti, tai pritariu kai kurių medikų nuomonei, kad čia vyksta štai tokie procesai. Visokie hormoninių preparatų nuo pastojimo ir hormoninių vaistų pašalinti iš organizmo likučiai nėra neutralizuojami valymo įrengimų, pastarieji tam nepritaikyti, o per nuotėkas patekę į požeminius vandenis sugrįžta su geriamu vandeniu į žmogaus organizmą, taip sutrikdydami hormonų pusiausvirą, dėl ko ir gimsta vis daugiau „kitokių“, kuriems būtina padėti, t. y. juos gydyti.

Skaitytoja Emilija S.