2024 m. gruodžio 12 d.

 

Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu?

23
Paskelbta: 2013-12-18 09:21 Autorius: Dalius Stancikas | bernardinai.lt
Dalius Stancikas (kairėje). Juozo Valiušaičio nuotr.
Dalius Stancikas (kairėje). Juozo Valiušaičio nuotr.

Niekas rimtai nežiūrėjo į parašų rinkėjus dėl referendumo šaukimo – 300 tūkst. privalomų parašų skaičius su visom tom kvailai perteklinėm biurokratinėm normom (be asmens kodo, dar reikia nurodyti savo tikslų adresą, būtinai savo ranka ir pan.) yra akivaizdžiai per didelis 3 milijonų valstybei. Todėl taip ir atrodė – šis sumanymas beviltiškai žlugs, kaip ir tie iki šiol buvę n-niolika senesnių bandymų.

Vytautas Landsbergis primena,  kad, rodos, 1995 metais buvo surinkti parašai referendumui dėl žuvusių banko indėlių atkūrimo. Tačiau tuomet Europos Sąjungos sienos Lietuvai dar buvo užvertos, reikėjo vizų, todėl ne statistiškai, o realiai Lietuvoje gyveno bent puse milijono daugiau.

Ir svarbiausia – aną referendumą organizavo vienas iš dviejų politinių banginių – Tėvynės sąjunga, kuri buvo perėmusi Sąjūdžio struktūras ir 1996 m. Seimo rinkimuose gavo daugiau nei 400 tūkst. balsų (jų šiandieniniai bendrapartiečiai krikščionys demokratai surinko dar veik pusantro šimto tūkstančių). Neįtikėtini skaičiai, kuriuos gali tik sapnuoti šių dienų partijų lyderiai, – pernai Seimo rinkimų pirmojo turo nugalėtoja Darbo partija gavo tik 270 tūkstančių.

Todėl drąsiai galima teigti – surinkti referendumui privalomus 300 tūkst. parašų šiandien būtų be galo sunku bet kuriai didžiajai parlamentinei partijai. O dabar tiek surinko entuziastai iš apačių, didžiosioms konservatorių ir socialdemokratų partijoms demonstratyviai boikotuojant! Tai tikrai nerealus politinis vyksmas, kurį būtina apsvarstyti net nelaukiant, ar oficialiai tie parašai bus patvirtinti, ar bus paskelbtas referendumas, siekiantis uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti būtiną referendumui parašų skaičių iki 100 tūkst. Šiuosyk užtenka vien to, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas pripažino, jog absoliuti dauguma parašų yra nepadirbti ir galiojantys.

Taigi pirmoji išvada būtų tokia: žemės klausimas lietuviams, vis dar vadinamiems žemdirbių tauta, iki šiol liko gyvybiškai svarbus. Tai logiška – visais laikais karai vyko ir tebevyksta pirmiausia dėl žemės. Be žemės nėra teritorijos, nėra ir valstybės.

Antra išvada: Lietuvoje yra ne mažiau kaip 300 tūkst. tikrai konservatyvių rinkėjų ir jų dauguma – ne konservatorių partijos elektoratas, tad juos apvienijusi politinė jėga laimėtų tiek Seimo, tiek Europos Parlamento rinkimus.

Trečia išvada: mažiausiai 300 tūkst. Lietuvos piliečių (o tai sudarytų apie 22–25 nuošimčius paprastai dalyvaujančių rinkimuose) yra Europos federalizacijos priešininkai. Tai apytiksliai atitiktų ir vyraujančias tendencijas Europoje – prognozuojama, kad prancūzų ir olandų iniciatyva įkurtas tarptautinis euroskeptikų aljansas per kitų metų Europarlamento rinkimus gali gauti apie trečdalį vietų.

Galima ginčytis, ar referendumui pasirašę lietuviai kaip nors giliau suvokia Europos federalizmo sampratą, tačiau viena akivaizdu: dabar kuriamos Europos Sąjungos, kaip federacinės valstybės, pamatinis principas yra bendra rinka ir neišvengiamai – bendra žemė, todėl bandymas stabdyti Lietuvos žemės pardavimą yra tolygus priešinimuisi dabartinės Europos Sąjungos vizijai.

Iš čia ir pagrindinių (vienintelių realiai valdžiusių) Lietuvos partijų socialdemokratų (LDDP) ir konservatorių (TS) gąsdinimai, kad jei Lietuva neleis parduoti užsieniečiams žemės, ji bus išmesta iš Europos Sąjungos, jai bus atimtos milijardinės dotacijos, kad šis referendumas – tai Rusijos sąmokslas prieš Lietuvą ir pan. Kadangi referendumas dėl žemės pardavimo dar nepaskelbtas ir dėl milžiniško politinio spaudimo iš jau minėtų partijų pusės gali ir neįvykti, suradus kelis šimtus neva netinkamų parašų, kol kas nėra prasmės išsamiau veltis į šią diskusiją.

Užtektų paminėti tik kelis svarbius akcentus: Lietuva nėra Europoje pirmeivė šiuo klausimu – naujojoje Vengrijos Konstitucijoje aiškiai sakoma: užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybės teisių į žemės ūkio paskirties žemę įgyti negali, išskyrus išimtis, numatytas straipsnio antroje dalyje. Antroje dalyje rašoma, kad ES piliečiams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir Vengrijos gyventojams, jei šie ne trumpiau nei 3 metus nuolat ir teisėtai gyvena bei užsiima žemės ūkio veikla Vengrijoje.

Žinia, ES biurokratinės viršūnės bandė psichologiškai spausti Vengriją dėl šios naujos Konstitucijos, tačiau Vengrija kažkokių realiai apčiuopiamų nuobaudų dėl to nepatyrė. Maža to – Vengrijos pavyzdys pasirodė užkrečiamas ne vienai vėliau įstojusiai ES narei ir senųjų narių euroskeptikams, kurių vis daugėja, – ar tikrai neatėjo laikas peržiūrėti pamatinių Europos jungimosi tikslų ir krypčių?

Kita vertus, būtų gerai, kad visi, referendumo organizatorius vadinantys Rusijos tikslų įgyvendintojais, įsiklausytų į buvusio JAV prezidento patarėjo, vieno garsiausių amerikiečių politologo Zbignevo Brzezinskio įžvalgas, kad Ukraina neišvengiamai taps Europos Sąjungos nare, o po jos ten įsiverš ir Rusija. Nuo savęs pridėčiau tik tiek – stojimas į ES būtų pats gudriausias V. Putino žingsnis, siekiant ne ginklu, o per laisvąją rinką (taip pat ir superkant žemes) taikiai okupuoti Europą. Todėl įžvalgus Lietuvos politikas turėtų privalomai svarstyti ir tokią labai realią versiją – ką darysime, jei politinės tendencijos Europoje nepakis ir už gero dešimtmečio Rusija vienokiu ar kitokiu statusu taps ES narė? Blogėjanti Rusijos ekonominė padėtis leidžia viltis, kad tuomet jai jau vadovaus ne totalitarinių pažiūrų vadovas. Tačiau bet kuri didelė valstybė, net ir būdama pati demokratiškiausia, savo prigimtimi vis tiek bando kitoms primesti savo valią: pasaulio mastu tai daro JAV, Azijoje – Rusija ir Kinija, Europoje – Vokietija ir t. t. Todėl labai natūralu, kad dėl šimtmečiais besivysčiusio savisaugos instinkto šiandieninė Lenkija taip pat kuria įvairiausius įstatyminius saugiklius, kad apsaugotų savo paribio žemes nuo galimo vokiečių supirkimo, o Vilniaus krašto lietuviai bijosi lenkų invazijos.

Tačiau kol referendumas nepaskelbtas, mums svarbiausias klausimas yra šis: kas kitą pavasarį Europarlamento ir prezidento rinkimuose politiškai sutelks ir atstovaus jau pasirašusiems trims šimtams tūkstančių piliečių, kurie, be konkrečių vienijančių tikslų, jau suformavo ir labai energingas struktūras, pajėgsiančias per mėnesį ne tik surinkti 20 tūkst. parašų, būtinų tapti kandidatu į prezidentus, bet ir suorganizuoti neblogą rinkimų kampaniją?

Ne paslaptis, kad parašų rinkimuose aktyviai dalyvavo mažiausiai dviejų partijų – Valstiečių ir Tautininkų – struktūros, o pačiam tikslui pritarė „Lietuvos sąrašas“ ir Seimo „Drąsos kelio“ frakcija. Vis dėlto už šias partijas balsavusių rinkėjų aritmetinė suma tesiekia tik kiek daugiau nei pusantro šimto tūkstančių. O tai reiškia, kad net ir formaliai susijungusioms į bendrą koaliciją joms reikėtų nemažai pastangų, kad sutelktų visus likusius rinkėjus. Ypač prezidento rinkimuose, kur lemia asmenybės žavesys.

Ne paslaptis ir tai, kad jau dabar matome dvi kandidatūras, pasiryžusias prezidento rinkimuose atstovauti šiam eurofederalizmo skeptikų blokui, – tai Valstiečių partijos amžinasis meras Ignalinos rajone Bronius Ropė ir aktyvus sąjūdininkas, signataras, buvęs vicepremjeras Zigmas Vaišvila.   

Žinant lietuviškas tradicijas sunku patikėti, kad šios labai skirtingos politinės jėgos ir labai skirtingi jų lyderiai pajėgtų susitarti dėl vieno kandidato ir bendro sąrašo, nors kaip tik tai ir atitiktų aritmetinių 300 tūkst. rinkėjų lūkesčius, – bent jau laikina koalicija dėl jau minėtų dviejų tikslų ir būtų tas vienintelis kelias šioms partijoms solidžiai dalyvauti pavasario rinkimuose ir deramai iškelti žemės pardavimo bei piliečių vaidmens valstybės valdyme klausimus kaip skiriamuosius šių rinkimų bruožus.

Jei tai pavyktų, Europos Parlamento ir prezidento rinkimų kampanijos įgautų ne partinį, o vertybinį, sakyčiau, europinį, dėmenį, – pagaliau ir apačiose būtų pradėta plačiai disukutuoti, kokios Europos mes norime ir ką joje galime bei kaip mūsų norus atspindi mūsų atstovai Europos Parlamente.

Ir tai jau būtų visų didelė pergalė – tiek bręstant Lietuvai, kaip pilietinei bendruomenei, tiek vystantis partijoms, beviltiškai nutolusioms nuo rinkėjų, savo pavadinimų ir ideologijų.

Bernardinai.lt

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
23. V.Ladas
(2013-12-20 11:50:41)
(5.20.137.87) Parašė:

Jau ne toks visai dabar žalias Zigmas Vaišvila būtų daug pranašesnis už tą daržovę- Ropę. O Pranciškų Šliužą matau Petrui Gražuliui į porą Seime, bet ne aukščiau. Visgi, Seimo jis nusipelnė, - žmonės, nebūkit kiaulės kai ateis rinkimai....



22. pamąstymai
(2013-12-19 08:31:19)
(213.164.112.144) Parašė:

Nesuprantu visų partijų peripetijų ir intrigų siekiant valdžios – ir nedomina. Mane domina Lietuva. O Lietuvai mirštant reikia referendumo, geras prezidentas irgi padėtų, žinoma. Kadangi referendumo tema darosi išsemta iki sunkumo ir prašosi išsprendžiama, o ne dar daugiau diskutuojama, šio klausimo čia neliesiu. Dėl autoriaus taip užtikrintai “išbolotiruotų” kandidatų į prezidentus: 1) Negirdėjau signataro Z. Vaišvilos pareiškiančio, jog bolotiruosis. Jeigu taip atsitiktų, ar tai būtų partijų reikalas? Ar partijos šiam kandidatui nebūtų didesnis akmuo po kaklu, nei “pagalba”? Nepretenduoju į gilų politikos išmanymą, tačiau pasakysiu iš nuojautos: kiekviena partija Lietuvoje turi savo tikslus, kurie nebūtinai (?!) siejasi su deklaruojama programa ir beveik kiekviena padarys bet ką, jeigu tai padės patekti valdžion. Čia mano draugystės su partijom baigiasi. Mano nuomone, rimti kandidatai galėtų būti tik visiškai nepriklausomi – ne butaforiškai, o iš tiesų nepriklausomi. Bet koks priklausymas yra tik balastas; 2) Iš tiesų nepriklausomo kandidato laimės-nelaimės klausimas gali likti atviras iki pat galo – be jokių garantijų – lemia per daug veiksnių ir balsų skaičiuotojai, žinoma. Tačiau VIENO nepriklausomo kandidato dalyvavimas rinkimuose garantuotai sumaišytų vienos butaforinės poniutės kortas. Tokia pigi kosmetika prieš tikrumą neturi ne menkiausios galimybės. Tai jau būtų laimėjimas Lietuvai – didžiulis. Klausimas – ar toks laimėjimas vertas VIENO sveikatos? Ir kiti klausimai, žinoma.



21. Darijus
(2013-12-19 00:54:28)
(194.154.216.91) Parašė:

Aš už EU nebalsavau, tad absurdas būtų rinkti EU parlamentatą.



20. Kada
(2013-12-18 20:53:35)
(78.62.188.172) Parašė:

bus numeruojami rinkimu biuleteniai,kada bus pakeistas Vaigauskas????



19. rimas
(2013-12-18 17:09:26)
(78.61.83.179) Parašė:

Buvo surinkta ne 300 000, o 320 000 ir pristatyta i VRK. Ir juokingai atrodo paveluotai islinde pasirasiusieji del referendumo, arba minimi negirdeti ziaurioje itvirtintoje valdzios tyloje. Organizatoriai turi skelbti , kas nori prisiplakti prie dalyvavimo parasu surinkimo pergaleje.



18. Teisingas
(2013-12-18 16:19:06)
(78.63.122.248) Parašė:

Rašinys arti tiesos, tik sąlyga ta jei mes būtum kokia sala, kur nors ir nelabai kam rūpėtum, bet yra viskas kitaip, mes tikrai daug kam rūpim, o ypač didžiajam broliui, todėl visada geriau ramiau pasiimt, nei važiuot su tankais, ir išmindžiot tą pačią protevių ,,visų'' mylimą Žemę.



17. Letas Palmaitis
(2013-12-18 16:14:08)
(78.62.221.179) Parašė:

Rusijos stojimas į ES nėra joks putino gudrumas, nes niekas Rusijos nepriims, jei nenorės. ES, kaip ir kiekviena parlamentinio valdymo struktūra, yra finansų valdoma, o finansų viešpačiai suinteresuoti Rusijos įstojimu, putinas su savo ambicijomis tik trukdo. Apie Ukrainą aiškiai nuspręsta ir pasakyta, kad ji stos. Po to bus bandoma nušalinti putiną ir priimti pačią Rusiją, kuri jau bus paskelbta demokratine. Rusija dabar reikalinga jau nebe vardan pasaulinės sąjungos, bet kaip valdomas kordonas prieš kinus. Taigi Lietuva kartu su visa Baltija automatiškai vėl atsiduria Rusijos erdvėje ir net daugiau: taps Vakarams filtru nuo Rusijos kriminalo - visas brudas nusės čia, bus tautų draugystė Mažojoje Rusijoje. Tik todėl Vakarai ir leidžia mūsų "valdžiai" flirtuoti su Rytais. Šioje situacijoje žemės pardavimas tėra tik dėmesio nukreipimas į antraeilį dalyką, kad visos aistros vėl būtų neutralizuotos išbandytame rinkiminiame Vaigausko cirke - kuris šmikis iš nepamainomos kompanijos pasivadins "prezidentu", kas bus "valdžioje" (tarsi nuo to kas nors pasikeičia!) Iš tikrųjų esminis referendumo dalykas - ne žemė, bet galimybė rengti kitus referendumus, kurie teoriškai gali pavirsti alternatyva seimui ir gali nušalinti visą nepamainomąją bent su kariuomenės pagalba. Tik jei toks stebuklas ir įvyktų (o čia brangi kiekviena diena), kas toliau? Panašiai turi įvykti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, kad bent susikurtų minimalus blokas. Net neišstojant iš ES, jis jau galės veikti pačią ES, o Ukraina būtų labai pageidautina. Sėkmingas islamo sukilimas tačiau rodo, kad be D-vo Galios laimėti neįmanoma.



16. Jurgis - Vytautui
(2013-12-18 15:41:10)
(78.57.208.170) Parašė:

Kodėl taip norite Stancikienę išvaryti iš Lietuvos?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras