Biudžeto paslaptys. Kam reikalinga karinė parama Ukrainai?

Vienas garsiausių Lietuvoje Ukrainos rėmėjų, altruistas Jona Ohmanas (kairėje).

Pastaruoju metu Lietuvoje tiek permainų, kad žmonėms dar sunku prie jų priprasti. Šalies teritorijoje regima jau gerokai daugiau Ukrainos vėliavų nei vietinių Lietuvos vėliavų. Pabėgėliai iš Ukrainos dažnai užima geriausias darbo vietas šalies įmonėse-tas vietas, kurios atsilaisvina. Dar vienas ryški naujovė: tai didžiulis biudžeto švaistymas karinei paramai, kuri skirta Ukrainai.

Deja šalies piliečių reikalams, daugumos jų gerovei skiriamas menkas dėmesys. Pensijos kyla labai nežymiai, ir daugelis pensijų tesiekia 200-340 eurų per mėnesį, o didelės dalies dirbančiųjų algos 300-550 eurų(todėl, kad ypač provincijoje nemažai žmonių apiforminami pusę etato, ir dar šiek tiek papildomai gauna vokeliuose). Tuo tarpu maisto produktų kainos ir komunaliniai mokesčiai auga sparčiai.

Tad paramos Ukrainai mastai nuvilia šalies gyventojus. Tuo labiau kad neseniai paaiškėjo: karinei paramai Ukrainai paskirta beveik puse milijardo – 464 milijonai eurų.

Ginklų tiekimo kiekiai į Ukrainą vis auga

Lietuvos karinėje sferoje padėtis tikrai labai stabili: karininkų algos didžiulės, karinių štabų tarnybiniai automobiliai prabangūs, dažnai vykdomi karinių objektų remontai, ir daugelis jų atrodo puikiai.

Iš Lietuvos į Ukrainą siunčiama ir priešlėktuvinės gynybos įranga.

Aišku, 2022-2023 metais didelis dėmesys skiriamas Ukrainai – į Lietuvą atvyksta gausios ukrainiečių politikų bei kariškių delegacijos, ir pastoviai iš Lietuvos gabenami dideli kiekiai įvairių ginklų.

Nuo šių metų pradžios Ukrainai jau perduota tikrai daug ginkluotės. Tame tarpe perduoti MI-8 sraigtasparniai, priešlėktuviniai pabūklai L-70, ir dar kita įvairi priešlėkutinės gynybos įranga, granatsvaidžiai, dronai, milijonai šovinių. Visai neseniai: pačiame rugsėjo gale iš Lietuvos į Ukrainą išgabenta didelė siunta radiolokacijos kompleksų. Įdomu pastebėti, kad radiolokaciniai įrengimai buvo gabenami transportu be karinių ženklų. Be to, į Ukrainą gabentos ir lovos kariškiams, ir maskuojamieji tinklai.

Kas įdomu, už sritį susijusią su ginkluotės įsigijimu bei karine parama kitoms šalims, yra atsakinga ministro A. Anušausko pavaduotoja Greta Monika Tučkutė – vieno iš artimiausių konservatorių idėjinio vado Vytauto Landsbergio aplinkos žmonių A. Tučkaus dukra. Šiame poste ji ne taip seniai-nuo šių metų vasario pradžios. Tačiau šiek tiek anksčiau, 2017-2020 metais jinai jau dirbo šioje žinyboje, buvo tuometinio gynybos ministro R. Karoblio patarėja.

Ukrainos delegacija buvo sutikta su ryškia pagarba

Visai neseniai šalyje viešėjo Ukrainos delegacija. Šis vizitas vyko rugsėjo 25-29 dienomis, jo metu įvyko visa eilė susitikimų: su prezidentu Gitanu Nausėda, su premjere Ingrida Šimonyte, su gynybos ministru Arvydu Anušausku bei jo pavaduotojais. Prezidentas G. Nausėda ilgai bendravo su delegacijos vadovu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku ir kitais delegacijos nariais, dėkojo delegacijai už ilgametį darbą, vykdant Ukrainos-Lietuvos dvišalių santykių plėtrą.

Susitikime su premjere I. Šimonyte ukrainiečių delegacijos vadovas R. Stefančiukas pabrėžė: „Lietuva-tai mūsų gelbėtoja. Niekada nepamiršime tokio palaikymo, mes tai labai vertiname“.

Gynybos ministro pavaduotoja G. M. Tučkutė viename iš gausių susitikimų su įtakingu NATO veikėju.

Ukrainoje atskleistas korupcijos tinklas?

Tuo tarpu pačioje Ukrainoje vyksta žymios permainos valdžios viršūnese. Viena iš pagrindinių naujienų-atleistas gynybos ministras Aleksejus Reznikovas. Jį šiame poste pakeitė jaunas 40 –metis politikas Ruslanas Umerovas.

Kokios gi šio žingsnio priežastys ? Ukrainoje jau gan seniai svarstoma apie neskaidrios Reznikovo veiklos detales: buvo minimi galimi korupciniai ryšiai. Ši versija pasirodė ir Europos spaudoje. Štai vienas iš pavyzdžių: rugsėjo mėnesį Vokietijos žurnale „Spiegel“ teigiama, kad Aleksejus Reznikovas atleistas, kai galutinai paaiškėjo korupcijos mastai jo vadovaujamoje žinyboje: kai nustatyta jog buvo ryškiai pakeltos kainos už karinių uniformų ir kai kurių kitų prekių įsigijimą.

Be to, paaiškėjo, jog daugelio karinių komisariatų vadovai susiję su šešėline veikla: kyšių ėmimu, dokumentų klastojimu ir panašiai. Vasaros gale net priimtas sprendimas dėl visų komisariatų vadovų atleidimo. Kai kurie komisariatų vadovai suimti: štai tokio likimo sulaukė Odesos srities karinis komisaras Eugenijus Borisovas, jis įsivėlė į dokumentų klastojimo aferą. Suimti ir Poltavos srities karinio komisariato vadovai, kas įdomu- tai įvyko tuo metu, kai jie ėmė kyšius.

Už situaciją visoje šalies gynybos sferoje pagrinde atsako gynybos ministerijos vadovai, tad A. Reznikovui ir jo pavaduotojams teko palikti postus. Reznikovo įpėdinis Ruslanas Umerovas-pirmasis Krymo totorių kilmės Ukrainos ministras, 2022 metų pavasarį buvęs derybų su Rusija grupės nariu.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras A. Reznikovas (dešinėje) susitikime su JAV valdžios atstovais.

Kas svarbiau: Lietuvos gerovė? Ar Ukrainos kariniai reikalai?

Ekonomistas ir publicistas Viktoras Kaplanas: „Šalies ekonomikos sektoriuose padėtis ne gerėja, o prastėja. Atsitraukimas nuo Rytų rinkų buvo klaida. O ką gali gero Lietuvai suteikti karinės paramos Ukrainai plėtra? Iš esmės nieko. Tik ženklias rizikas. Beje, padėtis nestovi vietoje. Matome, kad greta draugiškos Rusijai Vengrijos jau stoja ir Slovakija, ne už kalnų permainos ir kituose Europos kraštuose. Permainos bus ir Lietuvoje, tik itin svarbu kad mūsų šalis nebūtų įvelta į galimų konfliktų židinius.“

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Karinė parama Ukrainai nukreipia Lietuvą nuo vidaus įvykių, ir nuo situacijos šalyje plačiaja prasme. Juk mūsų valstybėje nemažėja skurdas ir masinė emigracija į Vakarus. Kam reikalinga karinė parama Ukrainai- Lietuvos žmonėms, ar siauroms interesų grupėms?

Ir aplamai galime kelti klausimą: į ką orientuojamės – ar į abejotina veikla žinomus Lietuvos karinius veikėjus-kaip pulkininkai Kazys Škirpa ir Juozas Vitkus, ar tikrus patriotus-kaip generolas Jonas Žiburkus, kapitonas Juras Abromavičius ? Pirmieji įsivėlė į tamsų voratinklį, antrieji – J. Žiburkus ir J. Abromavičius kovojo su nuosmukiu bei fašizmu.

Daug Lietuvos žmonių mano, kad dabar nereikalinga karinė isterija. Kur gali vesti karo kurstymas? Nebent į aklavietę. Išties mums reikia taikdarių ir taikos iniciatyvų.“