Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tačiau ne į visus klausimus apie valstybės pinigų skyrimo sąlygas atsakyta tiesiogiai.
Po 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros preliminarus finansinis poveikis ESO įvertintas maždaug 17 mln. eurų: 10 mln. eurų tinklui atkurti, 5 mln. eurų privalomoms kompensacijoms ir 2 mln. eurų bendrovės iniciatyva numatytam tiesioginių klientų nuostolių atlyginimui.
Rugsėjo 2 d. T. Valys LRT televizijai pareiškė: „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos.“
Ministro žodžiuose prevencija buvo išskirta kaip ypač svarbi, bet ne vienintelė galima finansavimo paskirtis. Ministerijos atsakyme prevencija jau tapo būtina papildomo valstybės finansavimo sąlyga: lėšos būtų svarstomos „tik priėmus naujus, anksčiau neplanuotus sprendimus dėl tinklo atsparumo didinimo“. Įvardytas spartesnis kabeliavimas, generatorių įsigijimas ir proskynų plėtra.
Tai nėra tiesioginis ministro žodžių paneigimas, tačiau jo viešai palikta platesnė finansavimo galimybė ministerijos atsakyme susiaurinama.
Ministerija nurodė, kad iki ministro komentaro nebuvo nustatyta, jog ESO trūksta išteklių audros padariniams šalinti ar kompensacijoms mokėti. Vertinant papildomo finansavimo poreikį būtų atsižvelgiama į ESO ir AB „Ignitis grupė“ išteklius, pinigų srautus, įsipareigojimus bei galimybes pritraukti lėšų. Vieno iš anksto nustatyto rodiklio ar ribos, reiškiančios resursų trūkumą, nėra.
Vis dėlto į klausimą, ar valstybės pinigai galėtų būti skiriami dar neišnaudojus bendrovės finansinių resursų, tiesiogiai neatsakyta. Ministerija tik nurodė, kad būtų vertinamos finansavimo galimybės.
Paklausta, ar biudžetas galėtų finansuoti kompensacijas už viršytą 72 valandų elektros tiekimo atkūrimo terminą, ministerija nurodė, kad ESO jas moka savo lėšomis. Taip paaiškinta dabartinė tvarka, bet neatsakyta, ar tokias išlaidas tam tikromis aplinkybėmis galėtų padengti valstybė. Dėl bendrovės iniciatyva mokamų tiesioginių nuostolių kompensacijų atsakyta aiškiau – jų finansuoti biudžeto lėšomis nenumatoma.
Taigi iš ministerijos atsakymo matyti, kad dabartines audros išlaidas turėtų padengti ESO, o valstybės lėšos numatomos naujoms tinklo atsparumo priemonėms. Tačiau platesni ministro žodžiai ir siauresnis ministerijos paaiškinimas neleidžia vienareikšmiškai suprasti, ar pritrūkus bendrovės lėšų valstybė galėtų prisidėti ir prie audros padarinių finansavimo, ar tik prie naujų prevencinių projektų. Galutinės valstybės įsitraukimo sąlygos liko nepaaiškintos.
Komentarai
Komentarų dar nėra.