Daugiau karinių miestelių – daugiau darbo vietų vietos gyventojams

Ernesta Buckienė.

Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei teikia nutarimo projektą dėl Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone. Kairių poligone 2030 m. iškilsiantis karinis miestelis užtikrins nuolatinę fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės brigadai „Žemaitija“ bei jos sudėtyje tarnausiantiems privalomosios karo tarnybos kariams.

Planuojama, kad Kairių karinio miestelio projektavimas ir statyba prasidės 2027 metais.

Valstybės įsipareigojimai per 15 metų laikotarpį sudarys 520 mln. eurų (su PVM).

„Nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja karinės infrastruktūros ir gynybos pajėgumų stiprinimo. Kairių karinis miestelis prisidės prie reikalingos infrastruktūros užtikrinimo vystomai nacionalinei divizijai, kuri būtų pagrindinis manevro vienetas kare“, – pasakė laikinasis Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

VPSP būdas leidžia ieškoti sprendinių, kurie padeda atsakyti į kylančias grėsmes greičiau, bei tolygiau paskirsto rizikas tarp viešojo ir privataus sektorių. VPSP būdas nereikalauja tokių didelių pradinių viešojo sektoriaus investicijų.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Ernesta Buckienė informavo, kad „viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra ne tik efektyvus būdas įgyvendinti svarbų Kairių karinio miestelio projektą, bet ir galimybė užtikrinti ilgalaikę naudą Lietuvos kariuomenei bei šalies gyventojams“.

Tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos kariai treniruosis ir bus apgyvendinti aukščiausius NATO standartus atitinkančiame Kairių kariniame miestelyje.

„Sparčiai vystoma infrastruktūra taip pat prisideda prie NATO sąjungininkų karių integravimo Lietuvoje“, - skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Atskleidžiama, kad „vietos gyventojams bus kuriamos darbo vietos“.

„Tai rodo gerosios patirtys iš šiais metais atidarytų Pajūrio, Rokantiškių ir Šiaulių karinių miestelių“, - informuoja ministerija.

E. Buckienė viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) laikinai vadovauja nuo gruodžio 6 d.

Šiuo metu CPVA administruoja 15 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, kurių bendra vertė – 14,14 mlrd. eurų.