Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninės tarybos pareiškimas

Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninės tarybos

PAREIŠKIMAS

2015-09-10
Vilnius

Konferencijoje „Iš skaudžios praeities į istorinės atminties grąžinimo ir Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ateitį“ nevyriausybinių organizacijų visuomeninė taryba įvertino okupantų, valstybės išdavikų-kolaborantų nusikalstamas veikas. Įtvirtinant mūsų atkurtą ir apgintą Nepriklausomybę, Valstybingumo tvirtinimo visuomeninė Taryba, vadovaujasi:

- Lietuvos Sąjūdžio 1998-90 metų reikalavimais panaikinti Lietuvos okupacijos pasekmes;

- LR Konstitucijos teiginiais: Lietuvos valstybę kuria Tauta; valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai ir įstatymams;

- LR AT Nutarimu "Dėl LKP [SSKP] struktūrų veiklos Lietuvoje";

- LR Seimo 2010 m. Nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos gairių“ teiginiu, kad Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas iš sovietinių laikų paveldėtas kultūros modelis, kas ypač silpnina pasitikėjimą valstybe;

- 2006-09-19 LR Seimo Nutarimu Nr. X-818 "Vyriausybė įsipareigoja remti ir skatinti visuomeninius tyrimus, kad Lietuvos visuomenė privalo imtis atsakomybės už savo likimą".

Valstybingumo tvirtinimo visuomeninė Taryba, vadovaudamasi pagrindiniu principu, kad mums mūsų Valstybė - svarbiausia, konferencijoje apsvarsčiusi 1939-40 metų valstybinio perversmo organizatorių veiklą, įvertinusi kolaboravimo su okupantais nusikaltimus bei pasekmes, pareiškia:

I. 1939 metais Lietuvoje suaktyvėjo priešvalstybinė pogrindinė komunistų partijos ir priešvalstybinių grupuočių veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS politiką okupuojant Lietuvą, veikia "kultūrininkai" - P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė-Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis-Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant šiems vietiniams kolaborantams - išdavikams. 1940 birželio 17 d. iš pogrindininkų, komunistų suformuojama okupacinio režimo kolaborantinė valdžia - Liaudies vyriausybė, tapusi Maskvos okupantų įrankiu naikinant Lietuvos valstybės santvarką, aneksuojant Lietuvą. J. Paleckis apsišaukia Lietuvos Prezidentu, V. Krėvė vyriausybės vadovu. Tą pačią dieną įžengė Raudonoji okupantų armija.

Buvę pogrindininkai-perversmininkai "kultūrininkai" - L. Gira, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova, V. Krėvė-Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis-Guzevičius, kartu su komunistų partijos aktyvistais J. Paleckiu, A. Sniečkumi, P. Pakarkliu, plėtodami okupacinę propagandą, aktyviai talkino okupaciniam režimui, naikino Lietuvos valstybės pamatus. Vykdomas aršus fizinis ir dvasinis teroras prieš Lietuvos valstybę, jos piliečius - represijos, areštai, trėmimai; uždraustos kultūrinės, tautinės, politinės, patriotinės, religinės organizacijos, jų veikla; suimami okupaciniam režimui nepaklusę jų nariai, Lietuvos valstybės piliečiai. 1940 liepos 10-17 d. d. buvo suimta virš 2000 ir ištremta virš 500 šviesiausių, patriotiškiausių Lietuvos žmonių.

1940-07-21 perversmininkai surengė antikonstitucinį Liaudies Seimo posėdį. Pirmininkavo J. Paleckis, sekretoriai - P. Cvirka, A. Venclova. Jie pasirašė visas šio seimo deklaracijas, kuriomis skelbiama, kad: panaikinama Lietuvos buržuazinė valdžia; įvesta sovietų santvarka; Lietuva skelbiama sovietų respublika reikalaujant įjungt Lietuvą į sovietų sąjungos sudėtį. Buvo sudaryta kolaborantinė konstitucinė komisija sovietinei konstitucijai parengti bei išrinkti nariai vykti į Maskvą perduoti šią deklaraciją dėl Lietuvos įjungimo į TSRS sudėtį. Šių valstybės išdavikų sudėtyje buvo: L. Gira, J. Paleckis, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova.

1940 rugpjūčio 3 d. Maskvoje Lietuva inkorporuojama į TSRS sudėtį. Išdavikiškame nusikaltime, aneksuojant Lietuvą Maskvoje, dalyvavo ir balsavo už Lietuvos aneksiją: P. Cvirka, L. Dovydėnas, L. Gira, S. Nėris. Tremiant Lietuvos žmones, naikinant Tautą ir Valstybę, S. Nėris Kremliuje džiaugsmingai skaitė savo sukurtas pagyras Stalinui.

1940-08-25 išdavikiškas valstybinis perversmas užbaigtas Lietuvoje - įvyko ypatingoji Liaudies seimo sesija, kurioje galutinai panaikinama Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija ir priimta aneksuotos Lietuvos okupacinė TSR konstitucija. Aktyviai dalyvavo ir šiame išdavystės akte P. Cvirka, L. Dovydėnas, V. Krėvė, L. Gira, S. Nėris.

II. Valstybės griovėjų-išdavikų P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries, V. Krėvės, L. Giros, A. Venclovos, K. Kubilinsko, V. Valsiūnienės veikos prilygsta terorui, nes jų taikinys buvo civiliai žmonės, jų ginklas - fizinis ir ideologinis smurtas siekiant politinių tikslų. Jie iki gyvos galvos uoliai tarnavo okupantams, liaupsino okupacinę valdžią ir santvarką, žodžiais ir raštais agitavo ir priverstinai reikalavo paklusti sovietinei santvarkai, niekino Lietuvos valstybę, savo agitaciniais veiksmais aktyviai prisidėjo prie mūsų Tautos genocido, prie Laisvės kovų slopinimo. Iki gyvos galvos neišsižadėjo savo išdavikiškų veiksmų ir įvykdytų sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę, jos žmones.

Lietuvos Laisvės Kovos deklaracija kaip aukščiausias Tautos politinis organas 1949-11-16, reikšdama lietuvių Tautos valią, griežtai pabrėžia, kad "...asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo aktyviais veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą".

Lietuvos Respublikos Seimas 1999-01-12 priimtu įstatymu patvirtino, kad "1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas".

Aukščiausioji Taryba 1990-02-07 pasmerkė Lietuvos aneksiją ir jos veikėjus kaip nusikaltimą, paskelbė Liaudies seimo 1940-07-21 nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais.

Tačiau šias ideologines išdavysčių ir kolaboravimo pasekmes jaučiame ir šiandien: Jurbarko, Vilkaviškio savivaldybės, Lietuvos rašytojų sąjunga, už mūsų valstybės pinigus iškiliai teikia aršių išdavikų-kolaborantų P. Cvirkos, sovietmečiu įsteigtą S. Nėries, L. Dovydėno vardų premijas, populiarinami kolaborantų kūriniai; lyg šiol garbingiausiose miestų erdvėse, dangstantis valstybės vertingų paminklų statusu, stovi okupantų ir kolaborantų paminklai; LR kultūros ministerija, savivaldybės ir kitos valstybinės institucijos rūpinasi sovietmečiu įteisintais išdavikų-kolaborantų namais-muziejais, jų vardais pavadintomis mokymo įstaigomis, gatvėmis, okupacinių laikų lentomis.

O kuomet mūsų valstybė kartu su visa Tauta gegužės mėnesį iškiliai paminėjome bei pagerbėme ir R. Kalantos didvyrišką protesto auką Kaune, ir sovietinių okupantų bei išdavikų-stribų surengtų žudynių vietą Tuskulėnuose, ir Žagūnio žūties vietą Šalčininkuose, ir partizanų kovas su okupantais bei vietiniais išdavikais stribais - Kalniškių mūšį, ir didžiausią istorijoje masinį mūsų Tautos trėmimą [operaciją "Vesna"], tuo pat metu, ypač didžiam Laisvės kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusiųjų nuo okupantų bei kolaborantų represijų pasipiktinimui, Kaune, prie išdavikės-kolaborantės S. Nėries kapo įvyko jos metinių paminėjimas, kurį organizavo ir inspiravo Maironio muziejaus [steigėjas - LR Kultūros ministerija] vadovė Aldona Ruseckaitė. Tuomet ir Lietuvos rašytojų sąjunga bei Rašytojų klubas surengė tarptautinį poezijos pavasarį, kurio metu iškiliai paminėti kolaborantai: S. Nėris, A. Jonynas, E. Mieželatis, A. Venclova, surengti renginiai Rusijoje, Baltarusijoje bendradarbiaujant su lukašenkinėmis ir putinistinėmis kūrybinėmis sąjungomis.

Tačiau nebuvo renginių su mūsų kaimynais Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, Ukrainoje. Nebuvo renginių, skirtų pagerbti mūsų Laisvės kovas, Nepriklausomybės gynimo, istorinių įvykių vietas, nebuvo susitikimų su Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjais, Lietuvos kariais. Nepagerbti ir už Lietuvos laisvę žuvę poetai, Nepriklausomybės šaukliai, neskaitytos jų eilės. Nepopuliarinami mūsų Laisvės kovų didvyriai atidavę savo gyvybes vardan Lietuvos, vardan mūsų Tautos ateities. Ne vienas partizanas[ė] savo krauju rašė eiles, kūrė patriotinę mūsų Tautos literatūrą - Jų vardai neminimi, Jų vardų literatūrinių premijų nėra. Garbinami, populiarinami Jų duobkasiai-žudikai, kolaborantai.

III. Pagal LR Konstituciją, LR teisinius aktus už įvykdytus ypač sunkius nusikaltimus - už sąmoningą mūsų Valstybės išdavimą ir kolaboravimą; už organizavimą ir dalyvavimą sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti ir įvykdymą; už veiklą kitai valstybei prieš LR santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, prieš ekonominę ir gynybinę galią; už karo metu perėjimą į priešo pusę ir už pagalbą okupacinėms valdžios struktūroms įtvirtinant okupaciją, slopinant Lietuvos gyventojų pasipriešinimą; už Tėvynės išdavimą, reikalaujame:

1. Šiuos ir visus kitus asmenis, padariusius panašius nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones, vertinti Tėvynės išdavikais.

2. Jurbarko, Vilkaviškio ir kitoms savivaldybėms, Lietuvos rašytojų sąjungai, kultūros, švietimo ir mokslo ministerijoms, atsakingoms valstybinėms institucijoms, kūrybinėms organizacijoms pagal savo kompetenciją iš viešosios erdvės pašalinti okupantų, išdavikų, kolaborantų vardus ir simbolius: jų vardų premijas, gatvių, mokymo įstaigų pavadinimus, paminklus, namus-muziejus, išskyrus mokslinius tyrinėjimus bei saugojimą archyvuose.

3. Įstaigas, organizacijas, asmenis savo noru neatsiribojusius nuo okupantų, išdavikų-kolaborantų antivalstybinės veiklos, nuo karo ir okupacijos propagandos, vertinti jų bendrininkais su visomis politinėmis, moralinėmis ir įstatyminėmis pasekmėmis.

4. Nacionalines, Vyriausybės bei kitas mūsų valstybės kultūros ir meno premijas bei apdovanojimus teikti ne "už viso gyvenimo nuopelnus", bet tik už ypatingus kūrybinius, mokslinius nuopelnus Nepriklausomai Lietuvai.

Tvirtas politinis apsisprendimas, pilietinė laikysena ypač svarbu šiandien. Vardan Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo privalome sutelktinai ir ryžtingai įstatymiškai nukenksminti išsikerojusią itin pavojingą sovietinę okupacinę ideologiją.

Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninės tarybos pirmininkas, Lietuvos Laisvės kovų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas

Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninės tarybos narys, Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos tarybos pirmininkas ats. plk. lt. J. Užurka