JUODASIS SCENARIJUS arba šėtoniškas globalfašistų planas laisvoms tautoms SUNAIKINTI

Archyvinis 2008 m. balandžio mėn. straipsnis

Alenas Dalesas

Savo laiku mūsų spaudoje buvo labai daug rašoma apie „Juodąjį scenarijų“, kurį KGB pametėjo landsbergininkams tarsi instrukciją, kaip reikia valdyti minią, kaip senus, žmonėms įprastus moralės ir padorumo stereotipus pakeisti naujais, menkaverčiais, kaip sunaikinti socialinį pagrindą tautinėms, tikėjimo ir, savaime suprantama, bolševikų skiepytoms internacionalizmo ir tautų draugystės vertybėms.

Tas „mūsiškis“ „Juodasis scenarijus“ nebuvo vietinis. Jis buvo sukurtas Maskvoje ir šalia KGB struktūrų. Dalis jo „išminties“ buvo nužiūrėta iš specialaus, dar Alenas Dalesas (Allen Dulles) paruošto ir kasmet tobulinamo slapto plano, kurį parengė CŽV ir jį patvirtino tuometinė H.Trumeno valdžia.

Svarbiausia, kad tas planas nepamirštas ir dabar, jis kas metai tobulinamas, papildomas ir juo vadovaujasi visi naujausi Amerikos satelitai bei sorosų samdyti „intelektualai“. Jis jau nebe planas, o visa CŽV valdyba.

Įdomu ir tai, kad Sąjūdžio laikais didžiulis KGB aparatas, jo sąžiningi žmonės vis dar manė dirbą valstybei, kai tuo tarpu aukščiausi šios organizacijos ešelonai, Jelcinui prasigėrus, jau buvo nupirkti Berezovskio ir į jį panašių TSRS duobkasių. Apatiniai saugumo ešelonai dar stengėsi, „gelbėjo šalį“, o viršutiniai juos mulkino ir jau tarnavo naujiems dievams.

Į tokių mulkinamų generolų tarpą pateko ir mūsų išmintingasis naivuolis E.Eismuntas, sukūręs specialų Sąjūdį kuruojantį skyrių ir pakišęs mums savo „patikrintus kadrus“, kaip politinę kontrolę, kad mes per daug nenukryptume nuo „generalinės linijos“. Iš 35 iniciatyvinės grupės narių tokių „kontrolierių“, saugumo aktyvistų buvo net 16. Tapęs vienvaldžiu vadu ir mesijui V.Landsbergis iš karto atmetė visus socialinius Sąjūdžio pažadus ir pastatė valstybę ant laukinio kapitalizmo bėgių, o rūpestingasis jo globėjas ponas E.Eismuntas net leido tam aferistui atidaryti dvi banko sąskaitas Šveicarijoje.

Vieną A.Klimaičio vardu, į kurią turėjo pakliūti užsieniečių aukos, o kitą Papučio ir Urbo vardu, į kurią suplaukė lietuvių suaukoti milijonai, už kuriuos V.Landsbergis net pradėjo supirkinėti nekilnojamąjį turtą.

Tą pirmąjį, greitomis sumestą „Juodojo scenarijaus“ variantą man pametėjo keli aukšti karininkai, o pradinį, tikrąjį jo šaltinį man nurodė N.Ryžkovas, buvęs TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas, su kuriuo palaikiau gražius santykius, o arčiau susipažinau kovodamas prieš naftos sunkimo bokštą statomą Nidoje. Jo patartas, aš lietuviams priminsiu tą šešiasdešimties metų senumo dokumentą. Tai CŽV direktoriaus A.Daleso pranešimas, padarytas JAV Tarptautinių santykių taryboje, dalyvaujant pačiam prezidentui H.Trumenui.

1945 metais tame slaptame Tarybos posėdyje A.Dalesas skaitė pranešimą:

„Baigsis karas. Viskas kaip nors susikratys, susitvarkys. Tada mes ir mesime visa, ką turime, – visą auksą, visą materialinę jėgą žmonių mulkinimui ir jų bukagalviškumui didinti.

Žmogaus smegenys, jo sąmonė geba keistis. Pasėję tenai chaosą, mes nepastebimai pakeisime jų dabartines dvasines vertybes į netikras ir priversime juos tikėti tuo falšu.

Kaip tai padarysime? Mes surasim savo bendraminčių ir sąjungininkų pačioje Rusijoje.

Epizodas po epizodo prasidės grandiozinė pagal savo apimtį labiausiai nepalenkiamos tautos žūties tragedija ir galutinis, negrįžtamas jos savimonės užtemimas. Iš literatūros ir meno mes, pavyzdžiui, palaipsniui išnaikinsime jos socialinę esmę, atpratinsim, atmušim dailininkams bet kokį realybės vaizdavimo norą ir socialinių procesų tyrinėjimą, kurie vyksta liaudies masėse.
Literatūra, teatras, kinas – visi vaizduos ir garbins pačius žemiausius žmogaus jausmus. Mes visokiausiais būdais palaikysim ir aukštinsim taip vadinamus menininkus, kurie skleis ir kalte kals į žmonių sąmonę sekso kultą, prievartavimą, sadizmą, išdavystes – žodžiu, bet kokį nedorovingumą. Valstybės valdyme mes sukursime chaosą ir savivalę...

Mes nepastebimai, bet aktyviai ir pastoviai skatinsim valdininkų išsigimimą, kyšininkavimą, neprincipingumą. Biurokratizmas ir aplaidumas bus pakelti į padorumo rangą. Sąžiningumas ir aplaidumas bus pastoviai išjuokiami ir pasidarys niekam nereikalingi, jie taps praeities atgyvenomis. Chamiškumas ir įžūlumas, melas ir apgaulė, girtuokliavimas ir narkomanija, gyvuliška baimė vienas prieš kitą, begėdiškumas, išdavystė, nacionalizmas, tautų supriešinimas, visų pirma – priešiškumas ir neapykanta rusų tautai – visa tai mes mikliai ir nepastebimai kultivuosime, kol visos pastangos pražys pažaliavusia pagiežos spalva...

Ir tiktai nedaugelis, labai mažai kas supras arba susigaudys, kas čia vyksta. Tačiau tokius žmones mes pastatysim į padėtį be išeities, paversim juos pajuokos objektu, rasim būdų juos apmeluoti ir paskelbti juos visuomenės atliekomis. Išrausim dvasines bolševizmo šaknis, išniekinsim ir sunaikinsim dorovingumo pagrindus. Mes tokiu būdu išglebinsim vieną jauną kartą po kitos ir išdeginsim socialistinį fanatizmą. Imsimės žmonių nuo jų vaikystės ir jaunatviško patiklumo, pagrindinį dėmesį atkreipsime į besimokantį jaunimą, imsim jį tvirkinti, pūdyti ir moraliai smukdyti. Mes juos paversim cinikais, kosmopolitais ir antipiliečiais.“

Kaip jau minėjau, tas planas niekur nedingo, jis jau pavirto atskiromis CŽV valdybomis, skyriais bei juose dirbančiais strateginės psichologijos žinovais. Prie jų, neva nelegaliai, prisijungė narkomanijos karalius Sorosas. To pragariško sumanymo vaisiai jau pasklido po visą pasaulį. Prieš jį nekelia balso ir „dorovingoji“ bažnyčia, nes prie to siaubingo plano tobulinimo prikišo nagus ir popiežius Jonas-Paulius antrasis, pasikeitęs su CŽV visą sukauptą informaciją prieš Tarybų Sąjungą, – to pasėkoje pasaulio šalyse šiuo metu vyksta  vairiaspalvės „revoliucijos“.

Lietuvoje jau ne pirmi metai veikia keli taip vadinami „pilietininkų“, „pasaulietininkų“, „globalistų“ institutai, kurie „be pykčio“ skleidžia tas maro idėjas mūsų krašte. Visas tas planas pridengtas amerikoniškąja „demokratija“, karais, pinigais ir prievarta. Kvaila būtų manyti, kad tas baisus cunamis, sukeltas prieš Rusiją ir postkomunistines valstybes, kokiu nors būdu aplenks
Lietuvą. Jame mums nėra išskirtinės vietos. Mes jau pilna burna ryjam tuos pragaro vaisius. Mes pasmerkti, nes amerikiečių parengti šio „Juodojo scenarijaus“ specialistai jau 18 metų dirba savo darbą aukščiausiuose mūsų valstybės sluoksniuose.

Aš tyčia pacitavau tą globalfašistų mums paruoštą nelaimę ir pabandysiu visu naujos knygos „Pateptieji ir prakeiktieji“ turiniu atsakyti, kas mums nutiks, jei mes sunaikinsim savo nacionalines vertybes ir išbrauksime iš istorijos iškiliausias tautos asmenybes, sukūrusias tą neįkainuojamą tautos turtą.

Mums reikia vienytis ir pasipriešinti ES kolonializmo dvasiai. Tą atsakingą darbą ant savo pečių bando užsiversti Algirdo Paleckio kuriamas FRONTAS.

Dabar atėjo laikas kartu su juo pasakyti visiems globalfašistams – NE!

RYTOJ BUS VĖLU!..

Kieno širdyje dar plaka šioks toks tautinis išdidumas ir laisvės supratimas, turi remti FRONTĄ, – vienintelę teisingą Lietuvių tautos išlikimo idėją ir, galbūt, dar ne visai prarastą galimybę ir dvidešimt antrame amžiuje išlikti lietuviais.

(Laisvas laikraštis 2008 balandžio 5-12 Nr.14)