Kapčiamiesčio karinis poligonas, rekordinis BVP Rusijos atgrasymui – stiprus signalas priešui

Kovo 3 d. Valstybės gynimo taryboje (VGT) Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė pažangą vystant nacionalinę diviziją ir Baltijos gynybos liniją.

Praėjusiais metais VGT pritarė, kad Rusijos atgrasymo reikmėms būtina skirti 5-6 proc. BVP siekiantį finansavimą. 2026 metų gynybos biudžete 2 mlrd. eurų numatyta ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams.

„Nuo priimto sprendimo vystyti diviziją Krašto apsaugos ministerija spartina svarbiausius projektus, skirtus kovinės galios didinimui. Perkami tankai „Leopard“, haubicos CAESAR, prieštankinės sistemos SPIKE ir JAVELIN, daug dėmesio skiriama ir oro gynybai, kuri yra svarbi divizijos pajėgumų dalis. Dar šiemet į Lietuvą atkeliaus raketinės artilerijos sistemos HIMARS pirmoji baterija. Užbaigus rengimą, prie kurio stipriai prisidėjo Lietuvoje dislokuotas JAV HIMARS vienetas, Lietuvos kariuomenės personalas bus pilnai pasirengęs naudoti šias sistemas. Taip pat šiais metais Lietuvą turėtų pasiekti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, turime numatytas lėšas mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD, taip pat intensyviai vystysime bepiločių orlaivių, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų ir artilerinių radarų pajėgumus“, - atskleidė R. Kaunas.

Vystant dronų pajėgumus Lietuva perima Ukrainos patirtį mūšio lauke, o taip pat nuosekliai vystomi ir antidroniniai pajėgumai. 

R. Kaunas pabrėžė, kad dedamos didelės pastangos užtikrinti savalaikį ginkluotės sistemų ar technikos pristatymą į Lietuvą, taip pat vedami intensyvūs pokalbiai dėl naujų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, siekiant užtikrinti geriausią kainą ir pristatymo grafikus. Šiuo metu pasirašyti kontraktai padengia beveik pusę vystomos divizijos technikos ir ginkluotės poreikio.

Aptardamas Europos rytinio flango išorinės sienos gynybos stiprinimo klausimus ministras pristatė Baltijos gynybos linijos projekto įgyvendinimo eigą.

Informuojama, kad Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais, stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus.

Iki 2030 m. planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, įrengti ugniavietes, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt.

Taip pat stiprinamos minų atsargos ir planuojamas priešpėstinių ir jūrinių minų įsigijimas, Klaipėdos jūrų uosto blokavimo priemonės, kovos su dronais pajėgumų plėtra sienos gynybai stiprinti.

Dėl išorinės sienos apsaugos intensyviai bendradarbiaujama su Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija siekiant užtikrinti ES finansavimą kontrmobilumo, gynybos nuo dronų ir kitiems sienos gynybos pajėgumams. Tam tikslui penkios šalys įgyvendina Rytų sienos sargybos iniciatyvą.

Kapčiamiesčio karinis poligonas taip pat atliks savo atgrasymo misiją bendroje šalies gynybos nuo Rusijos sistemoje.

Susiję:

Kaunas informavo, kad Kapčiamiesčio kariniam poligonui jau pritaria didžioji dalis Lietuvos