Kęstučio Palioko paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, birželio 6 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks Kęstučio Palioko (1933–1978) parodos, skirtos dailininko 80-mečiui, atidarymas. K. Paliokui intensyviai dirbti buvo lemta tik keliolika metų. Parodoje eksponuojami tapybos darbai, piešiniai ir keletas skulptūrų.

Tapytojas K. Paliokas gimė 1933 m. Bartininkų kaime (Vilkaviškio r.). Jaunystėje svajojo gyvenimą susieti su profesionaliu sportu, tačiau rimta liga (tuberkuliozė) sužlugdė tokias viltis. Studijuodamas Valstybiniame dailės institute (baigė 1968 m.) susirado daug bendraminčių kolegų tapytojų, tokių kaip Antanas Martinaitis, Mykolas Šalkauskas, Osvaldas Jablonskis, Ričardas Povilas Vaitiekūnas ir kt. Jie visi trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį gyveno ir kūrė Kaune.

K. Palioko, tapyboje ieškojusio egzistencinių užmačių, intensyvus kūrybinis kelias buvo labai trumpas: kai baigė institutą, tik dešimtmetį pragyvenęs dailininkas (mirė 1978 m.) paliko mums daug ekspresyvių modernių paveikslų.

K. Paliokas mėgo tapyti savo šeimos, draugų portretus; beveik visuose tokiuose darbuose atsispindi vienišumo, užsisklendimo jausmas. Portretuojami žmonės – susimąsčiusios ir į savo vidinį pasaulį nugrimzdusios asmenybės, intravertai. Galbūt kiekviename jų dailininkas ieškojo ir autobiografinių bruožų...

Peizažuose, atvirkščiai, tarytum gamta būtų įsišėlusi ekstravertė, labai atvirai atskleidžiamos visos įmanomos emocijos ir jausenos: medžių pavidalai tarsi susivėlę ir siaučiantys, pasiruošę kai kam naujo – audrai, vėtrai ar gaiviam lietui. Horizontai visai nenuobodūs - net ir tamsios spalvos pozityvios. Žvelgiant į šiuos darbus, lengva įsivaizduoti dailininką, mėgusį iš miesto pabėgti į savo gimtas kaimo apylinkes ir vis iš naujo bandantį atrasti savo įprastoje pievoje, lauke ar horizonte romantizuotą ir taip lengvai nesugaunamą oazę.

Kai kurių tokių darbų net nesinori vadinti tapybos žanrais (portretais ar peizažais). Kiekvienos ekspresyvaus darbo detalės pavertimas simboliu keičia jų tematiką iš esmės. Tai daugiau psichologinės užmačios – perverti tapytojo žvilgsniu kiekvieną daiktą, dalyką ar žmogaus pavidalą ir išskirti jį iš suabstraktintos begalybės.

Papildomą informaciją teikia: Kristina Civinskienė, tel.: 8 37 22 17 89; 370 686 19606.
Paroda veiks: 2013 06 06–2013 07 07;
Maloniai kviečiame apsilankyti.