Koncertus Lietuvoje surengs geriausias 2013 m. bliuzo atlikėjas

Spalį Lietuvoje koncertuos ryški bliuzo žvaigždė Eric Bibb iš JAV. Šį atlikėją publika be galo myli už scenoje kuriamas gražiausias emocijas, o kritikai vieningai sutaria, kad Eric Bibb muzika – unikalus ir praturtinantis patyrimas.
Atlikėjas daugybę kartų buvo nominuotas „Blues Music Awards“ apdovanojimuose, pripažintas geriausiu bliuzo atlikėju penkis kartus, jo kūryba įvertinta „Grammy“ apdovanojimu.

Kaip teigia pats atlikėjas, „turime būti dėkingi už visa tai, ką turime ir džiaugtis kiekviena smulkmena“. Optimizmas, šiluma ir šviesus požiūris į gyvenimą yra išskirtinis Eric Bibb muzikos elementas. Atlikėjas su savo klausytojais bendrauja draugiškai ir nuoširdžiai, rodydamas pavyzdį, kaip reikia atverti širdį, bei visus kviesdamas daryti tą patį.

– Nuo pat vaikystės buvote apsuptas ryškiausių JAV muzikos ir teatro žvaigždžių. Kuris iš artistų padarė didžiausią įtaką jūsų muzikinėje karjeroje?

– Mano tėvas, Leon Bibb, buvo profesionalus muzikinio teatro dainininkas, neatsiejama Niujorko muzikos scenos dalis. Jam esu dėkingas už meilę muzikai. Kuomet man buvo septyneri, jis nupirko pirmąją gitarą ir pažindino su muzikos pasaulio ikonomis. Kitos svarbios asmenybės, dėdė John Lewis („Modern Jazz Quartet“ džiazo pianistas ir kompozitorius), krikšto tėvas Paul Robeson (dainininkas ir aktyvistas), o tarp šeimos draugų buvo žymūs muzikantai Odetta, Pete Seeger, Josh White ir kt.

– Ar tai tiesa, kad esate asmeniškai bendravęs su Bob Dylan?

– Iki šiol prisimenu savo pokalbį su pačiu Bob Dylan. Man tuomet buvo vienuolika metų. Mes kalbėjomės apie grojimo gitara subtilybes. Būtent jis man ir pasakė: „Tiesiog daryk tai paprastai ir pamiršk apie visą įmantrų šlamštą“. Iki šiol vadovaujuosi jo patarimu.

– Jūs labai anksti pradėjote keliauti po pasaulį ir groti su žinomais atlikėjais. Kiek svarbios šios kelionės ir pažintys jūsų muzikiniame gyvenime?

– Taip, būdamas 19-os metų supratau - man svarbiausia yra muzika. Tuo metu studijavau Kolumbijos universitete psichologiją ir rusų kalbą, bet greitai supratau, kad šios studijos neturi nieko bendro su mano interesais. Todėl išvykau į Paryžių, kuriame susipažinau su gitaristu Mickey Baker, paskatinusiu susidomėti bliuzu. Persikėlęs gyventi į Švediją, įrašiau keletą albumų, pradėjau kurti ir groti tiek su vietiniais muzikantais, tiek su naujokais iš viso pasaulio, atrasdamas world muzikos sceną. Visos kelionės ir paieškos vedė prie savęs pažinimo ir muzikinio tobulėjimo.

– Jūs esate išleidęs 35 albumus, nominuotas ir laimėjęs daugybę apdovanojimų. Ar galėtumėte išskirti jums svarbiausią albumą ir apdovanojimą?

– Taip, esu išleidęs 35 albumus. Tačiau ne visi iš jų mano autoriniai, dažname groju su kitais atlikėjais. Vienas iš tokių „Friends“ ( 2004m. ) išleistas kartu su kelionių metu sutiktais muzikantais: Taj Mahal, Odetta, Charlie Musselwhite, Guy Davis, Mamadou Diabate ir Djelimady Toukara.

Negaliu įvardinti svarbiausio albumo ar reikšmingiausio apdovanojimo. Aš nesiekiau jų, grojau ir groju ne dėl pripažinimo ar apdovanojimo.

– Jūsų lūkesčiai prieš koncertus Lietuvoje, palinkėjimas jūsų laukiantiems klausytojams.

– Kviečiu pasisemti optimizmo, judėti pirmyn į šviesesnes dienas. Tai ir bandysiu pasiekti koncertų Lietuvoje metu.

Koncertai:

Spalio 2 d. 19 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Kaune.

Spalio 3 d. 19val. Rusų dramos teatre, Vilniuje.