Kurdamas Gerovės valstybę, Nausėda jau padidino teisingumą ir sustoti neketina

Be kitų darbų, Gitanas Nausėda didelį dėmesį skiria ir Ukrainos pergalei, dar niekada nėra praleidęs progos pasiglebesčiuoti su Vladimiru Zelenskiu.

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda tinklalapyje prezidentas.lt informuoja, kad tai yra „Lietuvos gerovės vizija“.

„Lietuvos gerovės vizija – tai valstybė, kurioje visiems gyventojams yra suteikiamos vienodos galimybės, darni ir saugi aplinka, užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė. Tai valstybė, kuria gyventojai pasitiki ir yra patys įgalinti ją kurti. Tokioje valstybėje vadovaujamasi darnaus valdymo ir vystymosi principais“, - skelbia G. Nausėda.

Pranešama, kad pagrindinės veiklos kryptys kuriant Gerovės valstybę:

1) išlaikyti ir sustiprinti tai, kas sukurta per 30 nepriklausomybės metų (valstybingumas ir nacionalinis saugumas, euroatlantinė integracija, teisinės valstybės principai, pilietiškumas ir valstybės tradicijos, kultūra ir paveldas, energetinė nepriklausomybė, infrastruktūra, ryšiai su diaspora pasaulyje);

2) išspręsti įsisenėjusias problemas, kurios trukdo vystytis valstybei (socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė, netolygūs šalies regionai, nepakankama socialinė partnerystė ir dialogas, ydinga mokesčių sistema, neefektyvi aplinkosauga, demografiniai iššūkiai, korupcija su šešėline ekonomika, neracionalus viešųjų išteklių panaudojimas);

3) pasiekti proveržį srityse, kurios iš esmės prisidės prie bendros visų mūsų gerovės šioje valstybėje (švietimo kokybė ir prieinamumas, svarūs moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, inovatyvi ir aukštos pridėtinės vertės ekonomika, skaitmeninė visuomenė, visuomenės sveikata ir sveikas gyvenimo būdas, žalia ir tausojanti Lietuva, lygios galimybės ir nediskriminavimas, pilietinė galia).

Informuojama, kad įgyvendindamas Gerovės valstybės idėją, iki šiol G. Nausėda didžiausią dėmesį skyrė sritims, kuriose reikėjo skubaus proveržio – teisingumo didinimui, valstybės stiprinimui, žaliajai darbotvarkei ir inovacijų skatinimui.

Šiuo metu išskirtinis dėmesys telkiamas Rusijos atgrasymo finansavimui.