Posėdžio akimirka: G. Landsbergis drauge su savo širdies dama (dešinėje) |
Žmonių partijos lyderis, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis gegužės 6 d. vykstančiame partijos tarybos posėdyje kalbėjo ne apie partijos reikalus, o apie karą Ukrainoje, daugiausiai dėmesio skyręs klausimui, kas bus, kai karas baigsis.
„Politikas teigė, kad Lietuva dabar yra tarsi Vakarų Berlynas, „kuris šiandien neturi Vakarų Berlyno brigados“, - skelbiama nepriklausomo Žmonių partijos portalo analitinėje analizėje „Landsbergis: visi supranta, kad tai bus tik pasiruošimas naujam karui“.
Vyriškis informavo, koks yra jo partijos uždavinys. Pasak G. Landsbergio, jis „nenorėtų matyti ateinančių prezidento rinkimų, kuriuose kandidatai kalbėtų apie klausimus, kurie yra ne šių dienų strateginės svarbos klausimai“.
„Mūsų uždavinys yra kelti gal kartais nepopuliarius, kainuojančius reitingų, bet tuos klausimus, be kurių valstybė neišlieka saugi“, - pasakė politikas.
Jis akcentavo, kad „svarbus klausimas yra tas, kas bus su Ukraina po karo“.
„Lietuva labai didžiuojasi tuo, kad palaiko prezidento Zelenskio poziciją, jog pergalė Ukrainai tai yra visos teritorijos išvadavimas. Dažnai esu klausiamas, ar jūs manote, kad ir Krymo. Taip, ir Krymo. <...> Mums Lietuvoje yra ganėtinai aišku ir ukrainiečiai tą supranta taip pat gerai kaip ir mes, kad karo apibendrinimas bus politinis. Ir jeigu Rusija galės karą apibendrinti politiškai kaip kažkokią pergalę, visi supranta, kad tai bus tik pasiruošimas naujam karui <...> Kaip laimėti taiką, kaip laimėti tą laikotarpį, kuris yra po karo pabaigos? Diskutuojame apie tai, kad Ukraina turi būti NATO nare. Ir ta diskusija yra labai sudėtinga. <...> Vakarai nepaprastai bijo tos kitos dienos, pralaimėtos Rusijos, dažnai sulaukiu klausimų, kokia ta Rusija bus, ar ji bus suskilusi, ar ji bus suirutėje, ar bus chaose, kaip mes tą chaosą turėtume valdyti ir taip toliau. Man tai skamba kaip lygiai ta pati diskusija, kurioje kai kurie čia esantys kolegos prisimena iš 1991 metų (…) Kai buvo sakoma, ar galime įsivaizduoti pasaulį su žlugusia Sovietų sąjunga “, – kalbėjo jis.
Politikas pabrėžė, kad visos teritorijos išvadavimas siejasi ne tik su kariniu Rusijos pralaimėjimu, bet ir politiniu Rusijos pralaimėjimu.
Jis atkreipė dėmesį, kad „mes šiandien drąsiai galime sakyti, kad nebijome „dienos po“, kuri reikš Rusijos pralaimėjimą“.
G. Landsbergis informavo, kad „Lietuva yra pavojingoje situacijoje, kai iš vienos pusės stovi Kaliningradas, iš kitos – Baltarusija“. G. Landsbergis klausė, ar mes nesame pametę grėsmės pojūčio.
„Mes iš tikrųjų esame Vakarų Berlynas, kuris šiandien neturi Vakarų Berlyno brigados, neturi 90 tankų. Galbūt – dar. Bet mūsų žinia yra vieninga ir aiški, kad tai yra būtina gyvybiškai, kad mes, mūsų vaikai, verslai, kurie čia įkurti, kad jie bus čia saugūs, kad gali planuoti čia savo gyvenimus ne iki rytojaus“, - teigė Lietuvos diplomatijos šefas.
G. Landsbergis kėlė klausimą, ar mes nesusiginčijome siųsdami žinią savo partneriams, kodėl mums tai yra tiek svarbu.
„Ar nepradėjome savęs kaltinti, kad galbūt pasakėme kažkaip ne taip, ne tais žodžiais? Aš atsiprašau, bet karo akivaizdoje, tokio priešo akivaizdoje kartais galiu prarasti ir mandagumą. Dėl to, kad aš kalbu apie savo, jūsų vaikų gyvybes ir ateitį. Todėl atleiskite, jeigu kartais pasirenku griežtesnį žodį. <...> Kalbant apie tai, ko norime iš partnerių, reikia aiškiai pasakyti, ką mes patys padarysime dėl to, kad investuosime į infrastruktūrą tiek, kiek reikės, o jei reiks, skolinsimės“, – neslėpė politikas.
Jis taip pat užsiminė apie šauktinius.
„Kol kas to šiandien iki galo nematau, kaip ir nematau diskusijos apie šauktinius. Ji nepopuliari, tai leiskite man, kaip jau susitvarkiusiam su populiarumu žmogui, pakalbėti šia tema. Nei viena kita valstybė, kuri yra tokioje geopolitinėje situacijoje, neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės: Suomija, Izraelis, Pietų Korėja. labai sunkiai randu argumentus paaiškinti ten kolegoms, kodėl mes to neturime“, - tašką savo kalbojė padėjo jaunasis politikas.