Lietuva gali sulaukti labai rimtų pasekmių nevykdydama JTŽTK sprendimo dėl R. Pakso

Ekspertai.eu aiškinasi, kodėl Lietuva jau ne vienerius metus nevykdo vieno Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimo Lietuvai.

2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atstatytos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos, būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų – lygiai pusę metų.

Tačiau jau praėjo net ketveri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Ekspertai.eu kreipėsi į teisingumo ministeriją, norėdami sužinoti, kokios pasekmės gali laukti Lietuvos, už šio sprendimo nevykdymą.

Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėjas Donatas Murauskas teigia, kad „tarptautinė teisė yra gerbiama ir šalis turi vykdyti tokius sprendimus“.

Tačiau kalbėdamas apie prievolę Lietuvai vykdyti JTŽTK sprendimus teigė, kad tas vykdymas „šiek tiek nėra toks išvystytas“.

„Tarkim tas privalomumas, jisai toksai labai aiškus yra konvencijos sistemoje, taip sakykime, o būtent Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto kontekste, tai jisai šiek tiek nėra toks išvystytas. Aišku, Lietuvai reikėtų įvykdyti, bet tai yra taip griežtai teisiškai žiūrint tai yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, nes galų gale pats Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas, jisai nėra teismas to teismo žodžio prasme. Tai yra daugiau ekspertų komitetas“, - paaiškino ministerijos atstovas.

Atsakydamas į klausimą, kaip už sprendimo nevykdymą valstybė gali būti nubausta, D. Murauskas paaiškino, kad „sankcijos galimos daugiau politinės, bet dabar daugiau neišeitų detalizuoti“.

Tačiau tuo pat metu nurodė, kad tos pasekmės gali būti labai rimtos, ypač kenkiančios valstybės reputacijai ir jos ekonominei padėčiai.

„Iš esmės tai yra daugiau tarptautinės politinės sankcijos, reputacija tarptautinėje arenoje ir t. t.“, - JTŽTK srendimo nevykdymo minusus atskleidė D. Murauskas.

Tarnautojas paaiškino, kad valstybės nenoras vykdyti JTŽTK sprendimų atsispindi valstybės įvairiose ataskaitose, į valstybę gali sumažėti investicijų, kai kurios šalys gali norėti mažiau bendrauti su su tokia valstybe, kuri nevykdo JTŽTK sprendimų ir t.t.

Jūsų dėmesiui visas ekspertai.eu skilties „Aktualus skambutis“ pokalbis su D. Murausku.



Ekspertai.eu tik atkreipia dėmesį, kad žodis „komitetas“ nereiškia, kad tai ne teismas. Pavyzdžiui Iki 2009 m. Anglijos Aukščiausiojo teismo pavadinimas buvo „Teisės komitetas", o Kinijos pačio auksčiausio teismo pavadinimas yra „Nuolatinis komitetas“. Pasaulyje yra dar 31 valstybė, kur patys aukščiausi teismai yra vadinami „Teises komitetais“.

Bus daugiau