2024 m. gruodžio 10 d.

 

Lietuva ir užsienis per savaitę

7
Paskelbta: 2014-02-22 13:46 Autorius: Vadim Volovoj | ekspertai.eu
Nuotr. EPA-ELTA


Viską užgožianti Ukraina ir nesibaigiančios žemės referendumo kančios. Korėjietiška Lietuvos energetinė „nepriklausomybė“ ir škotiškas laisvės troškimas. Apie tai, ir ne tik, – ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje.

Lietuva


Premjeras A. Butkevičius mano, kad dėl referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Liberalų sąjūdis su skundu jau kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl referendumo rengimo, įpareigojant VRK šį klausimą spręsti iš naujo ir sustabdant ankstesnio VRK sprendimo galiojimą. Prezidentė D. Grybauskaitė patvirtino: „Lietuvos žemė pirmiausia turi priklausyti Lietuvos žmonėms, ir būtinas įstatymas, kuris užtikrintų saugiklius, kaip visose europinėse valstybėse yra padaryta jau seniai, kad žemė, ypač dirbamoji žemė, žemės ūkio paskirties žemė, pirmiausia priklausytų tos šalies piliečiams. Manau, kad vienokiu ar kitokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas užtikrins.“ Išvada paprasta – sistema gražiai kalba, daug žada (prisiminkime pažadą netrukdyti referendumo rengimui), bet referendumo nenori, bijo referendumo. Aiškinama, kad VRK sprendimas nėra tinkamai apibrėžtas, siekiama apsieiti saugikliais ir pasinaudoti tęsimais, kad būtų užkirstas kelias žmonių valios pasireiškimui – ne tik dėl žemės, bet ir dėl referendumo tvarkos. Bet Seimas galutinio žodžio dar neištarė, ir referendumo iniciatoriai pasiduoti nesiruošia.


Antroje vietoje – tolesnė Lietuvos kova dėl energetinės nepriklausomybės. Praeitą savaitę D. Grybauskaitė net nuvyko į Pietų Korėją, kur dalyvavo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) inauguracijos ceremonijoje ir pažymėjo: „Ši diena yra istorinė Lietuvai. Laivas gražiu simboliniu vardu „Nepriklausomybė“ yra realus žingsnis į energetinę mūsų nepriklausomybę ir saugumą. Tai reiškia, kad mes turime alternatyvą ir daugiau niekas negalės mūsų šantažuoti aukštomis dujų kainomis, per energetiką daryti įtakos mūsų politiniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai ne tik teisingos kainos mūsų žmonėms, tai ekonomiškai stipresnė ir konkurencingesnė Lietuva.“ Tuo metu Latvijos premjerė Laimduota Straujuma dar negali pasakyti, ar šalis pirks dujų iš lietuviško terminalo, net jeigu jos būtų pigesnės nei „Gazprom“. Anot jos, tai priklausys nuo ekonominių rodiklių. Pažymėtina, kad yra tikimybė, jog Latvijos parlamentas ketveriems metams uždarys nacionalinę dujų rinką, ir tuomet nė vienas šalies vartotojas negalės nusipirkti dujų per Lietuvos SGD terminalą. Ir vėl klausimas – kur dėsime suskystintas dujas, kad terminalas neveiktų nuostolingai? O čia dar „Gazprom“ pagaliau atsiuntė raštiškus pasiūlymus, kuriuos dabar svarstys ekspertai ir kurie galimai tiks mūsų valstybei. Tai ar mes žinome, kiek dujų ir iš kur mums reikia? Kartais susidaro įspūdis, kad iš pradžių darome, o paskui galvojame.


Trečioje vietoje šį kartą – lenkiškas klausimas. A. Butkevičius tvirtina, kad susitikimas su kolega iš Lenkijos D. Tusku turėtų įvykti, bet pastarasis teigia, kad jis būtų prasmingas tik tuomet, jeigu Vilnius rodytų „aiškiai geresnę valią“ tautinių mažumų atžvilgiu. Tuo pat metu aštriais pasisakymais pasižymintis Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pasakė aiškiai: „Malonu, kad Lietuvos premjeras pasirengęs susitikti ir kalbėti, bet būtų dar geriau, jei Lietuva išspręstų bent vieną per 20 metų pribrendusią problemą.“ Vienas iš aktualiausių klausimų šiame kontekste – tautinių mažumų įstatymas, kurį kuo skubiau priimti reikalauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Lenkijos politikai. Po susitikimo su Lietuvos tautinių bendrijų, Tautinių bendrijų tarybos ir akademinės visuomenės atstovais premjeras A. Butkevičius pranešė, kad „Tautinių mažumų įstatymo projektas turėtų būti baigtas artimiausiu metu rengti“. Tačiau tas procesas niekaip nesibaigia, o komplikuotų Lietuvos santykių su Lenkija pasekmės akivaizdžios: Oranžinės revoliucijos metu šalių lyderiai stovėjo ant vienos scenos Kijeve susikabinę rankomis, tuo tarpu šiandien Lenkijos premjeras nerodo didelio noro bendrauti, o Ukrainos įvykiuose Vilnius, skirtingai nuo Varšuvos, kažkur pakraštyje. Tai gal laikas spręsti problemas iš esmės ir grįžti prie strateginės partnerystės?


Užsienis


Tiek jau pasakyta apie vargšę Ukrainą. Blogiausia, kad iš tiesų niekam nerūpi šalies kaip tokios interesai. V. Janukovyčius ir opozicija kovoja dėl valdžios, Rusija ir Vakarai – dėl geopolitinės įtakos (todėl nenuostabu, kad rusiškoje ir vakarietiškoje – taip pat Lietuvos – televizijoje dominuoja didžiąja dalimi vienpusiška propaganda), o ukrainiečiai tiesiog žūsta nuo kulkų. Susitarimas lyg ir pasiektas, bet ar jis padės užbaigti krizę? Vienareikšmiškai pasakyti sunku, bet pasirašyta susitaikymo sutartis gali tapti fatališka opozicijos klaida. Teoriškai (remiantis „spalvotos revoliucijos“ vadovėliu) ji iki galo turėjo siekti V. Janukovyčiaus atsistatydinimo. O dabar: a) neaišku, kaip ir kada įvyks pirmalaikiai prezidento rinkimai (jeigu metų pabaigoje, tai dabartinio šalies vadovo kadencija priartės beveik prie pabaigos, ir jis mažai ką praras); b) apie pirmalaikius Rados rinkimus nekalbama, vadinasi, Regionų partija toliau kontroliuos parlamentą; c) jeigu bus sudaroma nacionalinio pasitikėjimo vyriausybė, opozicionieriai turės prisiimti dalį atsakomybės dėl padėties šalyje, taigi kaltas dėl visko bus ne tik V. Janukovyčius; d) konstruktyvi opozicija turės atsiriboti nuo radikalų (t. y. pagrindinės Maidano jėgos), kurie e) atrodo, nesiruošia vykdyti susitarimų tarp realiai nekontroliuojančių situacijos Maidane veikėjų; f) opozicija, kaip pastebi dauguma ekspertų, yra nevieninga ir ryškiai nepasiruošusi rinkimams, o be to – kas balsuos už tokį personažą kaip A. Jaceniukas, jau nekalbant apie tai, kad pietinėje ir rytinėje Ukrainoje neapykanta „vakariečiams“ pasiekė aukščiausią lygį. Tokiu būdu nepanašu, kad V. Janukovyčius pralaimėjo. Taip, jis prarado dalį rėmėjų dėl savo neryžtingumo, bet kai ateis metas rinktis tarp dabartinio prezidento ir kokio O. Tiahnyboko ar net V. Kličko, jie rinksis mažesnį blogį, nes opozicijos kursas jiems iš principo nepriimtinas. Be to, jei bus sudaroma nacionalinės vienybės vyriausybė, opozicionieriai turės pademonstruoti savo valdiškus sugebėjimus, kurie yra niekiniai, kas neišvengiamai numuš jų reitingą. Trumpai sakant, jeigu pasiekti susitarimai bus vykdomi, Maidanas pralaimės, nes turės išsiskirstyti, ir protestinis impulsas užges. Tačiau niuansas yra tas, kad realiais Oranžinės revoliucijos lyderiais buvo daugiau ar mažiau adekvatūs politikai, o šiandien tai – Dešinysis sektorius, kuriam nerūpi, ką ten nusprendė Senia, Vitalikas ir Vitia. Tad istorija dar nebaigta.


Antroje vietoje šį kartą – dviejų derybų Artimuosiuose Rytuose – dėl Sirijos ir dėl Irano branduolinės programos – tęsinys. Pirmuoju atveju, kaip ir galima buvo tikėtis, pažangos mažai. Kaip pažymėjo proceso liudininkai, jis labiau priminė apsikeitimą ultimatumais negu kompromiso paiešką. Kalbant detaliau, opozicija reikalauja B. al Asado atsistatydinimo, o jis palikti savo posto nesiruošia. Dar daugiau, kaip pareiškė JAV valstybės sekretorius J. Kerry, Sirijos prezidentas nori užbaigti konfliktą kariniu būdu su Rusijos, Irano bei „Hezbollah“ pagalba, ir tai visiškai suprantama – vakarietiškos atakos grėsmės nebėra, o sąjungininkų pagalba liko. Taip pat B. al Asadui naudinga, kad visas pasaulio dėmesys šiandien nukreiptas į Ukrainą, ir jis gali ramiai tęsti opozicijos naikinimą, o derybose su Maskva užnugaryje vaizduoti norą susitarti. Skirtingai nuo Sirijos, Irano atveju viskas atrodo kur kas pozityviau, ir JAV delegacija yra patenkinta „šešeto“ pozicijos vienybe bei derybų pažanga. Įdomu, pastaruoju atveju Vašingtonui sekasi surasti bendrą kalbą su Kremliumi ir Teheranu, o Sirijos klausimu ne, nors atvejai iš esmės neatsiejami. Vadinasi, kažkur Amerika gudrauja, ir apsimeta ji turbūt greičiausiai kritikuodama Damaską, t. y. reikalauja B. al Asado pasitraukimo dėl vaizdo, o realiai uždarė sau šitą bylą. Štai tokios Artimųjų Rytų kryžkelės.


Trečioje vietoje šią savaitę – sunkus Škotijos kelias į nepriklausomybę. Kaip parodė vasario 20-ąją paskelbta sociologinė kompanijos „Survation“ apklausa, jos nori vis daugiau škotų. Palyginti su sausio mėnesį atliktu „Survation“ tyrimu, palaikančiųjų Škotijos nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės (JK) padaugėjo šešiais procentiniais punktais – iki 38 proc. 16 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, ko reikia Škotijai. 47 proc. škotų norėtų toliau būti priklausomi JK sudėtyje. Matydama, kad reikalas darosi rimtas, Didžiosios Britanijos valdžia ima spausti Edinburgą vis labiau. Pavyzdžiui, pastarasis net nepriklausomybės atveju ruošėsi palikti svarą, bet Londonas teigia, kad to nebus. Taip pat neaišku, kaip bus su škotų skola atsiskyrimo atveju. Tuo pat metu Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pažymėjo, kad savarankiškai Škotijai „bus labai sunku, jeigu iš viso įmanoma“, tapti ES dalimi. Trumpai sakant, visi škotus gąsdina, nes patys bijo jų sprendimo, ir ne tiek dėl ekonominių priežasčių, kiek todėl, kad tai bus nepalankus precedentas visai Europos Sąjungai. O škotai neprapuls. Žinoma, atsiskyrimo procesas bus gana komplikuotas, tačiau jis Škotijai turi ne tik minusų, bet ir pliusų (pavyzdžiui, ji turės savo naftos). Pagaliau laisvės troškimas kartais yra stipresnis už bet kokius sunkumus. Spręsti škotams.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
7. Vadimai Valavojui
(2014-02-23 18:00:21)
(81.29.31.195) Parašė:

tamsta esi Jauno statytinis, o tavo info smarkiai vėluoja, tad honoraro negausi...



6. to3
(2014-02-23 13:52:54)
(77.90.124.239) Parašė:

ar tu pats mulkis,ar liandzbergietis idiotas.kazkaip leksti tie tavo komentarai su antirusiska propoganda.



5. Darijus
(2014-02-22 20:55:19)
(194.154.216.89) Parašė:

Lietuva ir užsienis per savaitę: kur dvi mergaitės? Mulkiai, apsaugokite savo vaikus ir tik tada sapaliokite apie pasaulį.



4. mukaburiui
(2014-02-22 20:47:41)
(213.164.100.2) Parašė:

su srateginem prognozem Ukrainoje dabar is viso sunku, ka beparasysi, jau kita diena gali tapti neaktualu. Tamsta turbut pats neisdristumete paprognozuoti, kas po keliu dienu gali atsitikti, o apzvalga greiciausiai ruosta kiek anskciau



3. Mukaburis
(2014-02-22 18:23:48)
(78.60.43.239) Parašė:

Štai komentaras iš LL, kurį parašė sąžiningas rusas iš Kijevo, paprastais žodžiais nušvietęs padėtį Ukrainoje žymiai tiksliau, nei nežinia kam dirbantys strategijų analikai: "Šioje situacijoje noriu pabrėžti, kad nėra skirstymo į puses. Janukovičius – žudikas ir tironas, visiškai neadekvatus žmogus, kurio nedomina niekas kita, tik valdžios išsaugojimas. Čia negali būti dviejų nuomonių, kaip negli būti dviejų nuomonių, kai kalbame apie Hitlerį. Tai, kas kalbama Rusijoje, apie Kličko ambicijas ir apie tai, kad Maidaną reikia uždusinti tankais, meta mūsų šalis į tokį tarpusavio priešiškumą, kurio dar niekada nebuvo bendroje mūsų istorijoje. Netikėkite rusiška žiniasklaida, net liberaliąja. Nėra jokios priešpriešos. Yra neadekvatus, sergantis žmogus su banditiška praeitimi, kuris nori nuskandinti šalį kraujyje. Visiems, kas Rusijoje siūlau susimąstyti, Visa tai neįvyktų, jei nebūtų Putino, kuris Janukovčių palaikė ir įtikinėjo išvaikyti Maidaną jėga. Turėkite omenyje, berkutas mąsto taip, kaip Putinas. Jie riša ant savo uniformų georgijaus juosteles, bijau, jos tuoj taps panašiu į svastiką simboliu. Dėl to, kas vyksta Kijeve, kalti rusai, pamišę dėl savo šovinizmo. Rusija, kurioje sukurtas vienas iš bjauriausių istorijoje režimų, rėmusi ir remianti visus pasaulio žmogėdras, pradedant Lukašenko ir baigiant Asadu, ji kalta pirmiausiai. Čia Kijeve man gėda, kas esu rusas. Esu įsitikinęs, kad po keleto metų, kai Rusijoje baigsis naftos renta, dings pinigai ir paaiškės, kad Putinas nemoka nieko valdyti, prasidės tas pats. Regionai ims deginti jėgos valdžios pastatus, o autonominės respublikos ims atsiskirti. Ir tada Putinas liks su savo milijonu policininkų, puse milijono saugumo darbuotojų ir milijonu „Vieningosios Rusijos“ narių. Ir skandins kraujyje Rusiją taip pat, kaip dabar tai daro Janukovičius. Nes kitaip jie nemoka. Tuomet Rusijoje visi pagaliau supras, kas gi vyksta. O kol kas galit mėgautis Olimpinėmis Žaidynėmis ir kelionėmis į egzotinius kraštus. Liko nedaug.''



2. Mukaburis
(2014-02-22 15:33:44)
(78.60.43.239) Parašė:

Kaip galima rimtai rašyti apie kokius nors Janukovyčiaus šansus pratempti iki gruodžio mėn. pirmalaikių prezidento rinkimų? Jis jau dingęs nežinia kur, gal kur Emyratuose, nes Charkovo separatistų suvažiavime jo nėra, kaip pradžioje buvo manyta, o po jo vilą jau organizuojamos turistų ekskursijos?. Tai čia strateginės analizės, kurios subliūkšta jau kitą dieną? Ko vertos gudrios prognozės, "spalvotųjų revoliucijų" mechanizmų išmanymas, jei nesuprasta elementari vyksmo esmė, o varoma ta pati vienpusiška, labai prastai paslėpta po bešališkumo ir otzyvčivos širdies kauke, propaganda?



1. Mukaburis
(2014-02-22 14:08:18)
(78.60.43.239) Parašė:

Apie "vargšę" Ukrainą, kai "iš tiesų niekam nerūpi šalies kaip tokios interesai", išskyrus, reikia suprasti, patį žinovą Volovojų, (ukrainiečiai bus dėkingi už tokią otzyvčivą širdį), geriau parašė žurnalistas Vitalijus Portnikovas Самоуверенный российский властитель допустил самую большую ошибку за все десятилетия своего бесславного правления - ошибку, которая будет стоить ему места в истории. До Майдана он был просто президентом большой сырьевой кладовой, пыжащейся, но не очень опасной для окружающих, а иногда даже и полезной для Запада. Окружен он был режимами, которые очень походили на его собственный - по сравнению с Лукашенко, Путин еще недавно выглядел чуть ли не либералом. Но теперь произошло две очень важных вещи. Первая - это само изменение характера украинской государственности. Она стала НАСТОЯЩЕЙ. Путин, президент симулякра, конечно будет делать все возможное, чтобы эту настоящую государственность маргинализировать - но не получится, потому что настоящее непобедимо. Вторая - Путин доказал, что стал опасен по-настоящему. Снайперы, отстреливающие мирных граждан в европейской столице, попытки раскола страны, брызжущие слюной пропагандисты, правящие свой пир на чужой крови, отвратительные наемники, готовые убивать за 200 гривен, потерявшие человеческий облик силовики с российской родословной - все это приметы новой опасности.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras