Lietuva stiprina gynybą: modernizuoja svarbius kelius ir pasienio apsaugą siekdama atgrasyti Rusiją

Lietuva ėmėsi ryžtingų veiksmų stiprindama nacionalinį saugumą – šalis pradeda plataus masto strateginį infrastruktūros projektą, skirtą sustiprinti gynybinius pajėgumus Suvalkų koridoriuje, skelbia leidinys POLITICO. Šis 100 km pločio ruožas, esantis tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, laikomas vienu pažeidžiamiausių NATO taškų, galinčiu tapti pirmuoju Rusijos ar Baltarusijos agresijos taikiniu.

Vienas iš pagrindinių projekto akcentų – Vilniaus–Augustavo kelio modernizavimas, kuris taps alternatyva Via Baltica magistralei ir bus pritaikytas greitam sąjungininkų kariuomenės judėjimui krizės atveju. Iš viso planuojama atnaujinti 113 km kelių ir aštuonis tiltus, darbus ketinama baigti iki 2028 metų.

Taip pat svarstoma įrengti papildomas pasienio apsaugos priemones – betonines barikadas, kontrolės punktus ir kitus fizinius barjerus. Šie sprendimai skirti užkirsti kelią galimiems priešo įsiveržimams. Be to, Lietuva imasi veiksmų prieš Rusijos vykdomą GPS signalų trikdymą, kuris jau trikdo civilinės aviacijos ir logistikos veiklą Baltijos regione.

Šios iniciatyvos yra dalis platesnio NATO rytinio flango stiprinimo plano – Baltijos gynybos linijos, kurią drauge kuria Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Gynybinė linija apims bunkerius, prieštankines kliūtis ir kitą strateginę infrastruktūrą.

Lietuva taip pat planuoja reikšmingai didinti gynybos finansavimą – iki 5,5 % BVP 2026 metais, pabrėždama, kad investicijos į saugumą yra nebe pasirinkimas, o būtinybė.

Šie sprendimai rodo ne tik Lietuvos pasirengimą ginti savo teritoriją, bet ir jos aktyvų vaidmenį NATO kolektyvinio saugumo sistemoje. Stiprindama savo pajėgumus, Lietuva siunčia aiškią žinutę – agresijai čia vietos nebus.

Didėjanti Rusijos grėsmė ir artėjančio karo nuojauta

Šie veiksmai vykdomi augant nerimui dėl galimos plataus masto Rusijos agresijos. Karas Ukrainoje parodė, kad Maskva neketina sustoti, o specialistai vis dažniau perspėja: jei Ukraina nebus sustiprinta, kita gali būti Baltijos šalių eilė.

Vakarų žvalgybos, gynybos analitikai ir net NATO atstovai pabrėžia, kad karas Europoje gali būti ne teorinė grėsmė, o realus scenarijus per artimiausius kelerius metus. Lietuva, kaip viena pirmųjų galimų taikinių, imasi prevencinių priemonių ne tik siekdama apsiginti, bet ir atgrasyti agresorių dar iki šūvio.

Artėjančio karo nuojauta, deja, tampa vis realesnė – o Lietuvos atsakas rodo, kad pasiruošimas turi būti ne tik karinėje doktrinoje, bet ir kiekviename kelio ruože, kiekviename atgrasymo punkte.

Šaltinis: politico.eu

Susiję:

Atgrasymo stiprinimas – tai mūsų atsakas į augančią Rusijos grėsmę