Lietuvą užvaldžiusiųjų statytiniai (I dalis „Besiblaškantis Dainius Žalimas“)

Viešoje erdvėje matėsi, kad buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) Pirmininkas Dainius Žalimas, kurio kadencija baigėsi 2020 m. ir iš šių pareigų pasitraukė tik 2021-06-18, nekantrauja būti ir Respublikos Prezidentu. 2023-11-17 spaudos konferencijoje Seime „Žalimas – Nakas – Vaišvila – Vėgėlė“ paskelbtą informaciją žinojau šių metų pradžioje, tačiau neskubėjau ją skelbti.



Po to, kai šis Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos (TSKDP) auklėtinis pasiskelbė, kad yra „Laisvės“ partijos atstovas į Respublikos Prezidentus, pats metas tai viešinti. Nes visi atidžiai seka, kas taps Prezidentu. Klausimas pamąstymui – ar D. Žalimas supyko ir nusprendė atkeršyti TSKDP, kuri jį iškėlė į KT aukštybes, kad ši jo nepasirinko savo kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar tai yra patvirtinimas, kad „Laisvės“ partija yra dar vienas TSKDP poskyris?

Nekantrus D. Žalimas suteikė ir papildomų argumentų – 2023 m. lapkričio 13 d. man pareikšti įtarimai dėl jo apšmeižimo. Dėl to, kad 2023-01-27 spaudos konferencijoje Seime dėl dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų paskelbiau, jog buvusio KT Pirmininko vieša nuomonė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimu atnaujintos bylos, kurioje 2021-07-14 sprendimu LVAT įpareigojo VRK išduoti piliečių parašų rinkimo lapus pasirašymui ir suteikti prieigą el. pasirašyti dėl referendumo iniciatyvos sumažinti referendumo kartelę iki 100 000 piliečių parašų bei nustatė parašų rinkimui 6 mėnesių terminą, mano nuomone, yra spaudimas teismui.



Šmeižtu pavadinta ir mano nuomonė, kad pasibaigus KT Pirmininko kadencijai, D. Žalimas vykdė šias pareigas ir kad jo vadovaujama VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ ne pagal įstatuose numatytą paskirtį naudoja gautą paramą – ne tik demokratijai Baltarusijoje stiprinti, bet ir D. Žalimo siekiui uždaryti „Ekspertai.eu“.

Ši istorija prasidėjo, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) 2023-01-16 raštu pareikalavo VšĮ „Ekspertai.eu“ paaiškinimo dėl įvairių publikacijų, įskaitant ir D. Žalimo viešai paskelbtą pakalbėjimą bei 2023-01-13 publikaciją “Apie dingusius (pavogtus, sudegintus) pagrindinius Lietuvos valstybes atkūrimo dokumentus“ (pokalbį apie tai su Zigmu Vaišvila), nes nurodytose publikacijose „skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą“. Šių 35-ių publikacijų dabar nerasite, nes „Ekspertai.eu“ buvo priversta jas pašalinti. Apie tai paskelbiau 2023-01-12 spaudos konferencijoje Seime.



Man pareikalavus, ŽEIT pateikė VšĮ „Ekspertai.eu“ uždarymo inicijavimo dokumentą. Paaiškėjo, kad tai daro buvęs KT Pirmininkas D. Žalimas, prisistatęs VšĮ „Teisės ir demokratijos centro“ vadovu, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą – uždarytų VšĮ „Ekspertai.eu“.

Pasidomėjau VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ viešai skelbiamais veiklos duomenimis ir pamačiau, kad, mano nuomone, ši viešoji įstaiga ne pagal įstatuose numatytą paskirtį naudoja jai skirtą paramą. Po šios viešosios įstaigos įregistravimo 2021 m. ją 45000 Eur parėmė fondas, kurio pavadinimo neradau tarp Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų. D. Žalimo įkvėptas ir aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. FNTT surinkta medžiaga patvirtino, kad 2022 m. šią viešąją įstaigą, kurioje dirba tik D. Žalimas, beveik 100000 Eur parėmė ne tik „Paramos demokratijai fondas“, įkurtas iškart po 2020 m. Lietuvos Seimo rinkimų, kai paaiškėjo, kad TSKDP laimėjo daugumą Seime. Šio fondo vienintelė darbuotoja perskirsto iš TSKDP pirmininko G. Landsbergio vadovaujamos Lietuvos URM gaunamas lėšas. FNTT nustatė ir dar įspūdingesnį faktą, kad 2022 m. – 2023 m. VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ paramą gavo net iš JAV Valstybės departamento! Tačiau viešai D. Žalimo vadovaujama įstaiga to neskelbia, nors Viešųjų įstaigų įstatymas įpareigoja tai daryti.

Tad 2023-11-17 d. teko papildomai kreiptis į FNTT. Serialas „Žalimas“ tęsiasi.

Tame pačiame ikiteisminiame tyrime š.m. rugsėjyje įtarimai pareikšti ir „Ekspertai.eu“ atstovui Audriui Nakui, teigiant, kad jis Dainių Žalimą alegoriškai pavadino „Teisės Minedu“.

1998 - 2011 metais D. Žalimas dirbo LR krašto apsaugos ministro patarėju. 2010-12-10 d. LR Seimo pirmininkė TSKDP narė Irena Degutienė jį, nedirbusį jokiu teisėju, pasiūlė net KT teisėju. Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu LR Seimas 2014-07-10 nutarimu Dainių Žalimą paskyrė LR KT pirmininku (iki teisėjo kadencijos pabaigos 2020 m.).

D. Žalimas yra paskelbęs ir monografijas apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą: Pagrindiniai klausimai pagal tarptautinę teisę (1997), Diplomatinė teisė (su Zenonu Petrausku ir Skirgaile Žaltauskaite‑Žalimiene, 2003), Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės (2005), Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais teisiniai pagrindai (2008). Tad D. Žalimas, atidžiai sekantis ne tik „Ekspertai.eu“ straipsnius, bet ir Z. Vaišvilos viešą veiklą, negalėjo likti abejingas ir būti nuošalyje dėl 2021 m. penkiolikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų (V. P. Andriukaičio, I. Andrukaitienės, V. Baldišio, A. Butkevičiaus, Br. Genzelio, E. Grakausko, J. Jurgelio, St. Kašausko, A. K. Leščinsko, E. Klumbio, D. Morkūno, V. Povilionio, J. Prapiesčio, B. Rupeikos ir Z. Vaišvilos) kreipimosi į LR Seimą dėl iš Seimo dingusių svarbių Lietuvos valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų. D. Žalimas savo biografijoje net rašo, kad 1991 m. sausyje gynė Aukščiausiąją Tarybą.

Kodėl Respublikos Prezidentu sumanęs tapti D. Žalimas toks abejingas ir nesiima jokių veiksmų dėl to, kad Seimas ignoruoja šių dokumentų dingimo faktą ir nesudaro šių įvykių ištyrimui laikinosios Seimo komisijos? 2020-08-27 nutarimu šią vagystę tirti atsisakė ir prokuratūra – senatis. Tačiau Z. Vaišvila prokuratūrai pateikė informaciją, kieno nurodymu ši išskirtinai svarbi ne tik Lietuvos istorijai, bet ir Sausio 13–osios bylos tyrimui medžiaga buvo išnešta iš Aukščiausiosios Tarybos ir kur ji galimai yra. Z. Vaišvila net liudytoju nebuvo apklaustas. Bet prokuratūros įstatymas įpareigoja prokuratūrą ginti ir viešąjį interesą. Ar ne taip, teisės žinove Dainiau Žalimai?

Mes, signatarai, nustatėme, kad iš Seimo dingo LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiaga dėl 1991 m. sausio 8 d. įvykių prie LR Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir LR Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių, jų nėra Lietuvos valstybės archyvuose. Archyvuose nėra ir LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos, kuriai tuo metu vadovavo Z. Vaišvila, medžiagos nuo 1990 m. kovo mėnesio iki 1991 m. sausio mėnesio, taip pat beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos. Seimo archyve išsaugota tik dalis jos posėdžių protokolų nuo 1991 m. liepos 31 d.

Dingusi ir svarbi 11-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiaga: 1988-1990 metų Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiaga, net Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui ir šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiaga; 1989 metais išrinktų AT deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylos, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiaga (pvz. Vievio-Elektrėnų rinkimų apygardos, kurioje rungėsi ir rinkimų nelaimėjo Sąjūdžio kandidatas Vytautas Landsbergis).

Suprasdami šių istorinių dokumentų svarbą bei reikšmę mūsų valstybei ir Lietuvos istorijos tyrimams, 15 signatarų kreipėmės į LR Seimą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo minėtų dokumentų dingimo aplinkybių išsiaiškinimo ir surastų dokumentų perdavimo Seimo archyvui. Į šios komisijos darbą būtina įtraukti ir Sąjūdžio remtus 11-ojo šaukimo LTSR AT deputatus bei 1990 – 1992 metais veikusios LR Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Kol dar yra kažkiek jų gyvų.

Teisės mokslų mokęsi, Dainiau Žalimai, Ignai Vėgėle ir Mantai Varaška, kokie Jūsų veiksmai dėl dingusių valstybės dokumentų? Juk panorote būti Respublikos Prezidentu!

Pradžiai tiek apie Dainių Žalimą, kuris lydekai paliepus ir jam panorėjus (žinomos pasakos apie „Vieną karalystę“ alegorija) eina į Prezidentus.



P. S.

Keli susiję:

Dainiaus Žalimo išaiškinimai (dokumentą pasirašė Gražina Ramanauskaitė)

Apeliacija: pornografija nedaro žalos Lietuvos vyriausybei

Žalimas nieko nelaukdamas demonstruoja, kokius vaizdus jis mato, kaip Lietuvos prezidentas

Būsimas Vilties prezidentas Žalimas prašo gyventojų pinigų ir paskelbė svarbiausius tikslus

Su savo įžvalga Dainius Žalimas stipriai prispaudė Eduardą Vaitkų