Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojingas dokumentinis filmas „Karas dėl vandens“

2010 m. spalio 17 d. į krantą Adeno įlankoje buvo išmestas laivas, kuriame rasta daugiau kaip 100 išdžiūvusių kūnų. Žmonės tapo gyvomis mumijomis, nes be vandens žmogus greitai tampa pažeidžiamas, galiausiai negyvas (kai trečdalio vandens kūne nebelieka).

Jei neliks vandens (o pasauliui tai gresia), gyvybės Žemėje nebeliks.

Daugelis karų vyksta ne dėl pinigų, naftos, o dėl vandens. Sirijoje yra daug vandens. Todėl dabar ir vyksta Trečiasis pasaulinis karas. Dėl vandens.

Filmą „Karas dėl vandens“ sukūrė ir rodė Rusijos televizijos, todėl jis laikytinas propagandiniu. Šiuo metu filmas laisvai prieinamas ir internete.

Ekspertai.eu šaltinių duomenimis, atsakingos Lietuvos institucijos svarsto galimybę užrdausti šio filmo žiūrėjimą Lietuvos teritorijoje, kadangi jis pavojingas mūsų šalies nacionaliniam saugumui.
 

Keli faktai, susiję su vandens tema iš interneto archyvų:

2012 m. iš konservatorių energetikos ministro Arvydo Sekmoko Lietuva sužinojo, kad Lietuvoje gali būti apie 585 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų. Nors išgauti realu gal tik keletą, geriausiu atveju keliolika procentų šio kiekio, tačiau ir tiek, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, pakaktų Lietuvai gamtinėmis dujomis apsirūpinti 30-40 metų. Šį turtą energetikos ministras optimistiškai įvertino 24,4 mlrd. - 73,6 mlrd. litų.

Daugiausia skalūnų dujų, kaip spėjama, yra Šilutės-Tauragės ir Kudirkos Naumiesčio - Kybartų plotuose.



Prieš planus ieškoti ir išgauti skalūnų dujas sukilo Žygaičių kaimo bendruomenė, kurios lyderis J. Nairanauskas aiškiai pasakė: „Mes, akcijų iniciatoriai, ir daugelis gyventojų apie kokias nors kompensacijas net nekalbame. Maža kas gali nutikti vandeniui“.

Iš šios bendruomenės valstybinė žiniasklaida ir jos satelitai ilgai ir su pasimėgavimu tyčiojosi ir tyčiojasi iki šiol.

2013 m. vasario 6 d. prie Seimo surengta protesto akcija prieš Vyriausybės ketinimus leisti JAV firmai „Chevron Lietuva“ žvalgyti ir išgauti Lietuvoje galimai esančias skalūnines dujas. Akciją „Vanduo – Lietuvos auksas. Neleiskime užteršti“ organizavo aplinkosaugos organizacijos ir suinteresuotų bendruomenių atstovai. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė teigė: „Geriamasis vanduo yra mūsų turtas, ir pasaulio šalys kovos, visa Europa yra sunerimusi dėl to. Lietuvai prarasti geriamąjį vandenį neverta, tuo labiau kad skalūnų dujomis galima apsirūpinti ir kitais būdais“.

Iš šios ir panašių akcijų rengėjų valstybinė žiniasklaida ir politikos mokslininkai smagiai tyčiojosi.



2013 m. balandį Lietuvos vyriausybė ir jos vadovas aiškiai pasakė, kad konkursas atlikti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje nebus stabdomas ir palaimino angliavandenilių paieškos ir naudojimo procesą.

2013 metų rugpjūtį Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizavo aplinkos informacijos sklaidos ir viešinimo projektą „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“.

2013 rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijoje vykusiame angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdyje priimtas sprendimas rekomenduoti Vyriausybei išduoti leidimą UAB „Chevron Exploration & Production Lietuva“ naudoti tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius Šilutės-Tauragės plote.

„Šiandien komisija rekomendavo Vyriausybei pripažinti „Chevron Exploration & Production  Lietuva“ nugalėtoja“, – tada pranešė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą Nr. KT33-N21/2015 dėl Žemės gelmių įstatymo nuostatų reguliuojančių žemės gelmių tyrimą naudojant hidraulinį ardymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, nutarė:

„Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio (2013 m. gegužės 30 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 64-3176) 2, 4 dalys tiek, kiek jose nustatyta, kad hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius susidariusios kasybos pramonės atliekos gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Susiję:

Vanduo: kai liksime be jo