Pirmieji surinkti duomenys patvirtino skandalingą padėtį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinomo tarnybos internetininės svetainės titulinio puslaio fragmentas.

2019 m. sausio 21 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos visuomenės tarybos valdybos pirmininko Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Kaip Lietuva saugo ir atiminėja mūsų vaikus“.
Dalyvavo Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys, Teisingumo darbo grupės pirmininkas Kęstutis Eiva ir advokatas Stanislovas Tomas.

2018 m. lapkričio 14 d. spaudos konferencijoje Seime Lietuvos visuomenės tarybos Steigimo grupė diskutavo ir paskelbė apie kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas dėl vaikų paėmimo iš šeimų faktinės padėties išsiaiškinimo.

Pirmieji surinkti duomenys patvirtino skandalingą padėtį.

Pranešėjai aptarė susidariusią padėtį ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos klausimais, neatidėliotinus Lietuvos visuomenės tarybos veiksmus.

Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:

Pranešimas spaudai

2018 m. lapkričio 14 d. spaudos konferencijoje Seime Lietuvos visuomenės tarybos Steigimo grupė diskutavo ir paskelbė apie kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas dėl vaikų paėmimo iš šeimų faktinės padėties išsiaiškinimo. Prezidentės D. Grybauskaitės kanceliarija atsakė, kad susipažino su mūsų kreipimusi ir padėkojo. Ar susipažino su šiuo raštu Prezidentė, nepaaiškinta. Prezidentės įstatyminę pareigą susitikti su signataru pakeitė į pasiūlymą susitikti su Prezidentės kancleriu.

Seime kol kas tik Seimo narys R. Karbauskis atsižvelgė į vieną mūsų pasiūlymų – įregistravo CPK 582 str. 1 dalies pakeitimą, kad visi vaikų paėmimai iš tėvų teisme būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

Viešai skelbta, kad pernai liepos mėnesį iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500. Buvęs laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij portalui tv3.lt paaiškino, kad tarnyba statistikos apie paimtus vaikus nekaupė ir deklaravo „nulinę tolerenciją bet kokiems vaiko teisių pažeidimams“. Nors J. Maciejevskij deklaravo tarnybos pasiruošimą įstatymo vykdymui ir tuo pat metu nežinojo, kiek jo vadovaujama tarnyba paėmė vaikų ir kur šie vaikai yra, Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių aplinkybių – mes nepateikėme įrodymų.

Lietuvos visuomenės taryba sulaukė pirmųjų atsakymų iš savivaldybių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Teisėjų tarybos, vis dar laukia jų iš Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmieji mūsų gauti duomenys patvirtino skandalingą padėtį, dėl kurios kreipiamės į Generalinę prokuratūrą ir Seimą.

2018-12-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymu patvirtinta, kad nuo 2018-07-01 iki 2018-10-31 buvo nustatyta laikina globa ir iš tėvų paimti 684 vaikai. Tuo tarpu 2018-12-19 Teisėjų tarybos atsakymas patvirtino, kad tuo pačiu laikotarpiu pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėti tik 554 prašymai dėl teismo leidimo paimti vaiką. Tad šie dokumentai patvirtina, kad per 4 mėnesius 130 vaikų (684-554=130) buvo paimti iš tėvų ar jų atstovų pagal įstatymą be teismo pritarimo. Todėl yra pagrindas manyti, kad tai padaryta piktnaudžiaujant tarnybinėmis pareigomis arba neveikiant taip, kaip Tarnybos vadovą ar šių 130 vaikų paėmimo iš jų atstovų pagal įstatymą vadybininkus įpareigoja elgtis įstatymai – kreiptis į teismą dėl vaikų paėmimo. Šiuos dokumentus teikiame Generaliniam prokurorui, prašome patikrinti šias aplinkybes, taip pat tai, ar visais atvejais teismai pranešė tėvams apie teismo posėdžius. Pasitvirtinus dokumentuose nurodytiems faktams, prašome pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos vadovo ir atvejų vadybininkų piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis ar neveikimo.
Šie mūsų gauti dokumentai patvirtina mūsų prašymo seimui dėl parlamentinio tyrimo pagrįstumą.

Seimo valdybos prašome skubos tvarka šioje Seimo sesijoje š.m. vasario 12-14 d.d. priimti ne tik mūsų ir R. Karbauskio siūlomus įstatymų projektus, bet ir stabdyti 2018-07-01 d. įsiteisėjusių LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų galiojimą. Šių įstatymo pataisų nepagrįstumą ir prieštaringumą patvirtino ir 2018-12-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymas:

1. Nors šiomis įstatymo pataisomis deklaruotas tikslas ne tik apsaugoti vaiką, bet ir grąžinti jį į šeimą, tačiau šis tarnybos atsakymas patvirtina, kad veikia jis priešingai ir alogiškai -  įstatymas leidžia laikinajam vaiko globėjui išvykti gyventi į užsienį su globojamu vaiku, o užsienyje gyvenantiems asmenims, netikrinant net jų pilietybės ir realiai gyvenimo sąlygų, leidžiama taip pat tapti laikinaisiais vaikų globėjais. Tarnyba patvirtino tokių asmenų pageidavimą tapti globėjais ir jų prašymų Tarnybai teikimą nuo 2015 m. Duomenų apie į užsienį išvežtus vaikus Tarnyba mums nepateikė.

2. Tarnyba patvirtino, kad nė vienas vaikas, kuris po 2018-07-01 d. buvo paimtas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nėra įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir įvaikintas. Tai patvirtina visišką susidariusios situacijos alogiškumą – vaikų įvaikinimui keliami dideli įstatymo leidėjo reikalavimai ir procesas trunka ilgai, tuo tarpu laikinam globėjui leidžiama per tris dienas perduoti vaiką laikinai globai!

3. 2018-05-21 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.A1-221 patvirtinto Grėsmių vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5.4. punktas leidžia paimti vaiką, net nenustačius antro grėsmės vaikui lygio, jei, anot šio aprašo, „kyla pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei bei sveikatai“. Mums nesuprantama, kuo susijęs klausimas dėl specialistui kilusio pavojaus su vaiko atėmimu.

Tad įstatymas – apie viena, poįstatyminiai aktai – apie kitka.

Mūsų prašymo stabdyti 2018-07-01 d. įsiteisėjusių LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų galiojimą pagrįstumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi visų būtinų tarptautinių sutarčių, ginančių vaiko teises. Seimo prašome skubos tvarka jas ratifikuoti š.m. vasario 12-14 d.d.
LR Seimas jau apie 4 metus (nuo 2015 m.) neratifikuoja Protokolo dėl komunikatų (skundų) procedūros prie JTO Vaiko teisių konvencijos. Šis protokolas leistų Lietuvos piliečiams teikti komunikatus (skundus) specializuotam teismui – JTO Vaiko teisių komitetui.

Šios konvencijos 34 str. draudžia pedofiliją ir, jeigu būtų ratifikuotas šis protokolas, Lietuvos piliečiams įgytų teisę skųstis dėl pedofilijos atvejų, o JTO Vaiko teisių komitetas gautų teismo kompetenciją nagrinėti skundus, jeigu vaikui nepadėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Šios konvencijos preambulės § 6 nustato, kad vaikas turėtų augti šeimos aplinkoje, o 5 str. nustato, kad valstybė turi gerbti išplėstinės šeimos teises. Išplėstinė šeima apima dedes, tetas, pusbrolius, senelius ir senelių pusseseris. Išplėstinės šeimos teisė yra išlaikyti vaiką išplėstinėje šeimoje. 9 str. garantuoja teisę į teisminę sprendimo atimti vaiką peržiūrą su tėvų dalyvavimu ir atitinkamo įstatymo skaidrumą.

Šios konvencijos 21(a) str. nustato, kad prieš įvaikinimą, valstybė turi įvertinti vaiko ryšį ne tik su tėvais (kurie yra, tarkim, blogi), bet ir ryšį su kitais giminaičiais. Kiti giminaičiai pagal ratifikuotiną protokolą gautų teisę skųstis į JT Vaiko teisių komitetą.

Todėl Lietuvos Respublika, ratifikavusi pačią JTO Vaiko teisių konvenciją, tačiau neratifikavusi Protokolo dėl komunikatų (skundų) procedūros prie JTO Vaiko teisių konvencijos, yra nekorektiška, visų pirma, Lietuvos piliečių atžvilgiu – ratifikuodama šią konvenciją, mūsų valstybė pritaria šiai konvencijai, tačiau neratifikavusi jos dalies dėl teisės skųsti jos veiksmus ar neveikimą nesutinka su šios Konvencijos taikymu Lietuvos valstybės atžvilgiu.

Analogiška padėtis yra ir dėl Papildomo protokolo dėl kolektyvinių skundų procedūros prie Europos socialinės chartijos neratifikavimo. Šią chartiją Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 m., bet iki šiol neratifikavo Papildomo protokolo dėl kolektyvinių skundų procedūros pagal šią chartiją. Šio Papildomo protokolo ratifikavimas suteiktų Lietuvos piliečiams teisę skųstis į teismą – Europos socialinių teisių komitetą – dėl Europos socialinės chartijos pažeidimų. Protokolo ratifikavimas leistų skųstis ir dėl Lietuvai aktualių šios chartijos 4 str. pažeidimų (pvz. reikalavimo, kad minimali alga Lietuvoje turi būti 60% vidutinės algos dydžio – nuo 2019-01-01 d. 625 EUR).

Lietuvos visuomenės taryba tęsia darbą dėl vaikų atiminėjimo, nes tai yra mūsų valdžios Tautai paskelbtas karas. Pradėtas Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva Seimui pateikus šias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, nepaaiškinus kodėl uždarant vaikų namus ir greitosiomis steigiant Globos centrus. Šiame kuriamame chaose, be abejo, nėra lengva susigaudyti. Todėl kviečiame jungtis bendram darbui ir mūsų piliečius, ir organizacijas.

Keli susiję:

Ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad Seimo narys Mindaugas Puidokas yra šmeižikas  

Ministre L. Kukuraiti, neprisidenginėkite moterimis, atsakykite į paprastus klausimus   

Fiktyvios informacijos skelbėjai, apie nužudytus vaikus Lietuvos šeimose, pripažįsta paviešinę dezinformaciją