Po rinkimų JK valstybinis transliuotojas paviešino – Centro gerovės partijos pirmininkas N. Puteikis yra avantiūristas

Analogai – Naglis Puteikis ir Borisas Džonsonas.

Jungtinės Karalystės parlamento žemuosiuose rūmuose premjero Boriso Džonsono (Boris Johnson) Konservatorių partija  gavo 365 mandatus ir turės 80 vietų daugumą, rodo gruodžio 12 d.  įvykusių rinkimų galutiniai rezultatai.

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija 650 vietų Bendruomenių Rūmuose turės 203 atstovus, o trečia likusi Škotijos nacionalinė partija (SNP) – 48.

Tapo aišku, kad Brexitas pagaliau įvyks artimuasiu metu.

Šia proga Lietuvos valstybinis transliuotojas laidoje „Dienos tema“ kalbino Lietuvos diplomatijos vadovą Liną Linkevičių.

Aptariant rinkimų Jungtinėje Karalystėje rezultatus, laidos vedėja atkreipė dėmesį, kad visuomeniniuose tinkluose B. Džonsonas yra lyginamas su Centro gerovės partijos pirmininku Nagliu Puteikiu.

L. Linkevičiaus teigimu, nereikia daryti tokio lyginimo, nes visko būna tuose tinkluose.



N. Puteikio sulyginimą su B. Džonsonu visuomeniniuose tinkluose pirmasis atliko Europos Parlamento narės Aušros Maldeikiėnės komandos narys Giedrius Alaševičius.

„Daug kas verkia dėl UK rinkimų rezultatų, tačiau aš nemanau, kad tai blogi rezultatai. Borisas yra UK Puteikis. Baugu suvokti, kad Europos senbūvėse Puteikiai gali perimti valdžią, bet yra kaip yra. Ne ką kitaip galėjo nutikti su mūsų konservatoriais, kai pradžioje mėginantis atskilti Puteikis bandė atkirsti ir lietuviškų konservatorių gabalą. Jei tai būtų susišaukę su kokiu nors referendumu dėl žemės/Garliava/etc - galėjo viskas pakrypt labai kitaip“, atskleidė G. Alaševičius.

Toliau dėstydamas savo mintis vyriškis užsiminė, kad duoda nukirsti savo galvą:

„Iš kitos pusės, UK konservatoriai suvalgė visus brexitterius perėmę jų naratyvą. Kitaip tariant, nors UK ir traukiasi iš ES, tačiau radikali dešinė neperima UK vairo. Tiesą pasakius, ji kaip tik galutinai pralaimi. ES kontekste britanija su adekvačia valdžia, tačiau užu ES yra daug geresnis dalykas, nei britanija ES viduje, tačiau su krūva marginalų už jos vairo.

Net ir UK pasitraukus iš ES, UK niekur nedings iš Europos žemėlapio. Jų derybinė galia smarkiai sumenko, dar pažiūrėsim, kaip jiem seksis mėginti atkurti tai, ką jie praranda savo pačių iniciatyva. ES parlamente jau prasidėjo iniciatyvos burti „UK draugų grupę“, t.y. panašias grupes, kokias turi tokios šalys kaip pvz Taivanas ar Ukraina.

Kitas momentas, kad Corbyn'as, idealistinis pyzdukas ir visiška šlykštynė, bus priverstas pasitraukti. Tai proga UK kairei gauti normalų lyderį.
Visa bendra situacija byloja apie puikią galimybę Jungtinei Karalystei persikalibruoti ir grįžti į laikus, kai politikoje buvo gerokai mažiau populizmo. Borisas nesugebės ilgai išlaikyti konservatorių partijos vairo, tai neišvengiama. Farage'as netenka platformos. Leiboristai gauna progą persigrūpuot.
Tai dabar sunku pamatyt, kaip plėtosis situacija, ypatingai kas vyks su Škotija ir taip toliau, tačiau čia toli gražu nekvepia pabaiga, greičiau kaip tik labai neaiškia pradžia.

Dar vienas svarbus momentas, kad ES niekada nesielgė kaip imperija, o Britanija taip elgtis bandė ir jai visiškai nepavyko. Netrukus po brexito referendumo UK pradėjo staigiai mėginti suderinti sutartis su absoliučia dauguma ES valstybių, taip numesdama kaulą visoms, mėgindama sudaryti įvaizdį, kad brexitas visiem gali būti naudingas.

Giedrius Alaševičius. Nuotr. facebook.com

ES susimobilizavo ir neleido britams pasielgt kaip imperialistams. Jų imperinė praktika, t.y. stoti kaip didelei valstybei prieš mažesnes ir apeliuoti savo prekybine, saugumo etc galia nepasiteisino. ES išlaikė egzaminą, o mes visi žinom, koks trapus yra ES šalių bendrumas.

Kai britanijai nepavyko pasiekti savo tikslų imperiniu būdu, jie pamėgino žiniasklaidos spaudimą ES ir pradėjo varyti žiaurią propagandą apie ES trukdymą britams pasitraukti. ES ir vėlgi nekapituliavo, o vėl ir vėl, ir vėl aiškiai pademonstravo, kad čia pačių britų problemos. Britanijos pavyzdys labai idealiai iliustruoja, kad visos tos kalbos apie ES supranacionalizmą ir mėginimą kontroliuoti kitas valstybes yra iš piršto laužtos. Jos gajos ir Lietuvoje, tačiau čia kosminė empirika liūdyjanti labai aiškiai, kad koks nors Vytautas Radžvilas yra užsikirtusi plokštelė, o ne politikos/filosofijos ekspertas.

T.y. ES neleido britams suskaldyti ES, neleido prispausti ES kapituliuoti, tačiau ir netrukdė jai pasitraukti. Pasiūlymas po pasiūlymo visi jie buvo patvirtinti ES, tačiau strigo pačios UK viduje. Tai didelis moralinis išbandymas.
Užtvirtinę savo pasitraukimą iš ES, nužudę du didžiausius UK politikos populistus - tiek iš kairės, tiek iš radikalios dešinės, britai grįžta į savo startinę poziciją.

Ir dabar sėkmingai galės įvykdyti savo eksperimentą nebeturėdami nei tokios politinės suirutės, kokią turėjo, nei galėdami naudoti ES kaip atpirkimo ožį. Pirmi Britanijos žingsniai britų įkvėpti neturėtų. Viskas prasidėjo nuo siūlymo turėti mažiau sveikatos paslaugų, tačiau brangesnių. Tai tik dar labiau sustiprina galimybę kairiesiems sugrįžti. Ir, duodu galvą kirsti, jeigu UK kairieji nepasišiukšlins su nauju lyderiu, jie sugrįš. Ir kai jie sugrįš – ES bus pirmas dalykas į kurį jie ims belstis. Tik šįsyk jau nebe su tokia milžiniška įtaka, kurią turėjo visą narystės ES laikotarpiu. Ir čia paskutinis pozityvus momentas - ES tai irgi naudinga, nes jau ko mums netrūksta, tai savų problemų.

Tai aš taip Jums siūlau viską matyti, nes retai dalykai būna juodai/balti politikoj – čia ne išimtis.“