Prezidento rinkimai. Kas čia darosi?

Nuotr. E.eu

Prezidento rinkimuose šiais 2019 metais dalyvavo ir dalyvauja pagal pasiektus rezultatus pirmame 2019-05-12 rinkimų ture yra šie kandidatai:

LR Seimo narė Ingrida Šimonytė (31,31% nuo dalyvavusių rinkėjų, už – 446719 rinkėjai),

nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda (30,94%, už – 441396),

Ministras Pirmininkas, Seimo narys Saulius Skvernelis (19,58%, už – 279413),

Euro-komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (4,77%, už – 68118),

filosofas dr. Arvydas Juozaitis (4,69%, už – 66957),

Seimo narys Valdemar Tomaševski (3,96%, už – 56476),

Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas (2,60 už – 37036),

Seimo narys Naglis Puteikis (0,79%, už – 11302) ir

Euro-parlamentaras Valentinas Mazuronis (0,65%, už – 9205) [1].

Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų - 2486915, rinkimuose dalyvavo - 1426694 (57,37%).

Klausantis kandidatų į LR prezidentus debatų, atskirų pasisakymų, išsakytų pozicijų visi jie atrodo daugiau ar mažiau patrauklūs, daugiau ar mažiau patyrę ir tikriausiai ginčuose dėl jų išsakytų pozicijų, vertybių gintų jas ir bandytų įrodyti, kad tai yra geriausia ir reikalingiausia Lietuvai. Tačiau pirmas rinkimų turas parodė, kad visgi Lietuvos rinkėjas ne visus vienodai vertina. Ne visus vienodai žino ir gal būt galima pasakyti, kad geriausiai vertina tuos, kurie daugiausiai rodėsi televizijos ekranuose.

Kaip matome, iš kandidatų į LR prezidentus gražių žodžių nelabai ką galima suprasti, visi patriotai, visi pasirengę nuoširdžiai dirbti Lietuvos labui, vadovautis LR Konstitucija ir pasirengę jai prisiekti, o kai kurie jau yra prisiekę ir ne kartą. Visgi rinkimuose, pirmame 2019-05-12 ture dalyvavo 57,37% rinkėjų esant prijungtiems dviems referendumams:

2019 m. gegužės 12 d. Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų – 2486915, dalyvavo 1322135 (53,16%), iš viso pasisakė TAIP – 956564, NE – 337504). Referendumas laikomas įvykusiu. Referendumo klausimas nepriimtas.

2019 m. gegužės 12 d. Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo (rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų – 2486915, dalyvavo 1188604 (47,79%), iš viso pasisakė TAIP – 876841, NE – 274091). Referendumas laikomas neįvykusiu. Referendumo klausimas nepriimtas.

Paanalizuokime situaciją iš pagrindų. Kas čia darosi?

Nežiūrint į tai, visgi tie rinkimai ATRODO labai demokratiški ir tikrai gali padaryti įspūdį, kiek toli Lietuva yra pažengusi demokratijoje. Pasaulis tai stebi ir pastebi. Ką pastebi gal net ir kiekvienas balsuotojas. O ko nepastebi?

Stebint įvykius Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje ir net tolimoje JAV galima paklausti, o kur gi tas galimas Rusijos kišimasis į Lietuvos prezidento rinkimus? Apie Rusijos kišimąsi buvo gana aktyviai ir ilgai kalbama JAV, o taip pat Ukrainoje. Nekalbant apie nelabai laisvus prezidento rinkimus pačioje Rusijoje, kai iš anksto jau buvo žinomas rezultatas.

Ir kartą, kaip toje pasakoje, įvyko taip, kad LR Seimas ėmė ir paklausė LR Konstitucinio Teismo, tai kas jiems nesuprantama, kas tai yra lygi rinkimų teisė, kuri yra įtvirtinta LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį net 2019-05-12 buvo norima pakeisti referendumo būdu. Klausimas įdomus todėl, kad prieš tai buvo daugybę kartų prisiekta Konstitucijai ir nesuprasta, kas tai yra lygi rinkimų teisė.

Netgi LR AT 1990-03-11 Nepriklausomybės akto signatarai galimai nesugebėjo suprasti, kas tai yra LYGI RINKIMŲ TEISĖ, nes 1992-07-09 priėmė antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, kurį pasirašė LTSR-LR AT pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Ir sugebėk tu man taip imti ir nesuprasti, kas yra lygi rinkimų teisė? Todėl 1992-07-09 LR Seimo rinkimų įstatyme ėmė ir įtvirtino NELYGIĄ rinkimų teisę. O šis klausimas dėl antikonstitucinio Seimo rinkimų įstatymo yra fundamentaliai svarbus, nes apsprendžia Lietuvos valdžios teisėtumą, legitimumą. Neteisėta valdžia negali priimti teisėtų įstatymų, nutarimų ir t.t., nes iš neteisės teisė neatsiranda. Toks yra teisės principas. Taigi signatarai padėjo Lietuvos valstybės neteisingumo pamatus, kitaip tariant paneigė teisės viršenybės principą ir sudarė galimybes valdyti Valstybę žymiai labiau organizuotoms užsikonspiravusioms kgb ir kompartijos struktūroms. Taip išeidamas okupantas pasiliko. Tai labai akivaizdžiai ir matome dabar.

LR Konstitucinis Teismas 2015-10-20 [2] LR Seimui išaiškino, kas tai yra lygi rinkimų teisė:

„2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių...“

Kaip matome LR KT išaiškinime nėra jokių sąrašų, sąrašinių ir jokių daugiamandačių apygardų, nes niekaip vienmandatė negali būti lygi daugiamandatei apygardai, o jau išrinktas daugiamandatėje negali tikrai antrą kartą dalyvauti tuose pačiuose rinkimuose į tą patį Seimą dar ir vienmandatėje apygardoje [3-10].

Dar labiau, LR Konstitucinis Teismas LR Seimui išaiškina [2] tokios lygios rinkimų teisės svarbą:

„6.3.3. Taigi pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas. Tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią iš Konstitucijos kylančią pareigą ir nustatydamas atitinkamą teisinį reguliavimą, negali sudaryti prielaidų paneigti, iškreipti ar nepagrįstai apriboti lygią rinkimų teisę.

7. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (inter alia 2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).“

Tiems, kas nori detaliau šį klausimą pastudijuoti, rekomenduoju [3,4,5,6,7, 8, 9, 10].

LR Seimo nariai nepaklusdami LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl lygios rinkimų teisės iš esmės pamynė teisės viršenybės principą ir pasiliko geriau būti ANTIKONSTITUCININKAIS, hibridiniais stribais ir penktąja kolona. Po to visos LR Seimo narių kalbos apie tai, kad jie laikosi Konstitucijos yra ŠLYKŠTUS MELAS. Lygiai tas pats ir su visais kandidatais į prezidentus, kurie jau pralaimėjo ir kurie dar ruošiasi laimėti ir pralaimėti. Iš jų sklinda absoliuti tyla, kaip ir iš konstitucinės nusikaltėlės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės [11, 12].

Visa šita situacija su LR Seimu, kai jie niekina LR Konstituciją, tai taip pat atsitiko ir su tais referendumais ir ypač su dviejų pilietybių referendumu [10]. Nė vienas kandidatas į prezidentus iš esmės tuo klausimu taip pat NEPASISAKĖ.

O juk labai paprasta. LR Konstitucijos 12-tas straipsnis sako: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

LR Konstitucinis Teismas šį 12-o straipsnio 2-ą dalį išaiškino taip: “Įstatymo numatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“

Tačiau LR Seimas IGNORUODAMAS tokį išaiškinimą surengė nereikalingą referendumą, kad tik žmonės ateitų rinkti Sauliaus Skvernelio, o jie ėmė ir pakankamai neatėjo. Taigi Seimo afera NEPAVYKO. Teisybės dėlei, LR KT pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad „niekas negali būti“ vietoj „kartu gali būti“. Tačiau LR Seimas nieko nemato ir nieko nenori žinoti ir todėl nekelia apkaltos LR Konstitucijos niekintojui LR KT pirmininkui Dainiui Žalimui [13].

Visi kandidatai į LR prezidentus apie visa tai, kas Lietuvą padarytų teisine Valstybę NIEKO NEKALBA. Vis kartoja, kad gyvename teisinėje valstybėje. O tai reiškia, kad nemato ar nenori matyti kas Valstybėje darosi.

Toliau, jau kaip visuotinai yra žinoma, kad Lietuvos žmonės jau 84-tą kartą per 7 metus prie LR Prezidentūros klausia Lietuvos valdžios, imtinai prezidentės Dalios Grybauskaitės „Ar dar gyva Deimantė?“. Tačiau iš kandidatų į prezidentus girdime tik mirtiną tylą. Nejaugi Lietuvos valdžia pražudė pagrobtą mergaitę? Jokios reakcijos ir į Laisvės premijos laureatės Nijolės F. Sadūnaitės 2018-01-13 klausimą dėl Deimantės Kedytės iš pačios aukščiausios Seimo tribūnos. Nė vienas Seimo narys, nė vienas kandidatas į prezidentus niekaip negali paaiškinti, atsakyti ir pasakyti, ką darys tuo klausimu, jei taps LR prezidentu. Juk jau per 7 metus 84 kartus paklausta. Tai ar negalėtų sužinoti? Ar tiek proto neužtenka, kai nežinai, tai gali paklausti, juk Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis tikrai turi žinoti, privalo žinoti. Neatsakė, netapo prezidentu.

Tai šioji tyla iš LR kandidatų į prezidentus apie čia išdėstytus klausimus aiškiai parodo, kad jie NEATSTOVAUS Lietuvos valstybės poreikių, jie ir toliau niekins Lietuvos valstybės pagrindus ir todėl jie yra laikytini hibridiniais stribais, penktąja kolona ir tai yra hibridinio karo prieš Lietuvą galimi vykdytojai.

Štai kas čia darosi su tais LR prezidento rinkimais ir referendumais. Šie klausimai buvo analizuojami ir anksčiau, tačiau tie, kurie reikalauja laikytis LR Konstitucijos, tai hibridinių stribų požiūriu yra „Maskvos ausys“, o jau tie kurie niekina LR Konstituciją, kuriai prisiekė, yra tikri patriotais [14].

Išvados: Iškelti klausimai yra žinomi ir ilgą laiką vieši net LR Konstitucinio Teismo lygmenyje, tačiau nevykdomi. LR kandidatų į Seimą kalbų analizė rodo, kad jie esmingai NUTYLI pačius svarbiausius Lietuvos valstybės teisinių demokratinių pamatų klausimus, todėl tai galima laikyti pasilikusio okupanto hibridinio karo prieš Lietuvą elementu. LR prezidentas pagal LR konstitucijos 106 straipsnį: „Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas.“ Todėl pagal Konstitucijos 106-tą straipsnį už antikonstitucinius Seimo rinkimus yra tiesiogiai atsakingas ir PREZIDENTAS, kuris galėtų paprašyti LT KT išvados. Tačiau nėra jokio reikalo to dalyko prašyti, nes LR Konstitucinis Teismas jau IŠAIŠKINO [2] ne tik Seimo nariams, bet ir prezidentams, o taip pat kandidatams į prezidentus.

Labai keistai atrodo Ministro pirmininko siekis laimėti prezidento rinkimus, kai jis iš savo programos išbraukė VYČIO pastatymą Lukiškių aikštėje, antikonstituciškai atėmė iš krepšininko Žydrūno Ilgausko LR pilietybę, kai tas teisėtai įgijo JAV pilietybę, konstruktyviai neatsakė į Laisvės premijos laureatės Nijolės F Sadūnaitės 2019-01-13 klausimą dėl Deimantės Kedytės, per 25 sekundes Vyriausybėje priėmė nutarimą, manau grynai korupcinį, padidinti miškų kirtimus 6-iais procentais ir t.t. ir t.t.

Šiuose rinkimuose jau pamatėme ir „gatvės chuligano“ apraiškų, kai grasino tautai (šlykščiau nebūna), kad jeigu neišrinksite S.Skvernelio, tai bus pirmalaikiai rinkimai, o po to viskas nuėjo „šuniui ant uodegos“.

Seimas seniai turėjo galimybę priimti LR Konstitucijai neprieštaraujantį Seimo rinkimų įstatymą, nes tokio įstatymo projektas buvo išsiųstas kiekvienam Seimo nariui dar 2016-06-22 dieną. Tokio Seimo rinkimų įstatymo projektą galite surasti čia.

O su kandidatais į Europos parlamentą lygiai tas pats. Jiems Lietuva nesvarbu.

Literatūra:

1. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas).

2. 2015-10-20 LR KT Nutarimas Nr. KT27-N16/2015 „Dėl skirtingo rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose“.

3. 2016-04-08 Signataro Liudviko Narcizo Rasimo straipsnis „Gadinimas“.

4. 2016-04-13 straipsnis „Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi“.

5. 2016-09-01 straipsnis „Nusikaltėlių irštvos, Seimo vagims ir niekšams“.

6. 2019-09-11 straipsnis „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“.

7. 2016-06-19 straipsnis „Politikos liūto blūdai“.

8. 2016-12-08 straipsnis „Seimo konstituciniai nusikaltėliai“.

9. 2017-03-11 straipnis „OKUPUOTA NEPRIKLAUSOMYBĖ“.

10. 2019-02-15 straipsnis „Referendumai kaip smilkalų dūmai“.

11. 2016-06-14 straipsnis „JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ“.

12. 2016-08-10 straipsnis „Viešas atsakymas LR Prezidento kanceliarijai dėl antikonstitucinių Seimo rinkimų“.

13. 2019-03-18 straipsnis „LR Seimui pakartotinai dėl KT pirmininko Dainiaus Žalimo apkaltos“.

14. 2017-07-03 straipsnis „Ar tai prezidentinės ambicijos?“.