Salvadoras Dali – čia pat, Liepojoje

Lie­po­jos mu­zie­ju­je da­bar skam­ba ne tik lat­vių ir ru­sų, bet ir lie­tu­vių, ir ki­tos kal­bos. Iki rugp­jū­čio 13 die­nos čia vei­kia is­pa­nų dai­li­nin­ko Sal­va­do­ro Da­li (1904-1989) kū­ri­nių par­oda. Lie­po­jo­je uni­ka­lūs dar­bai iš pri­va­čių ko­lek­ci­jų at­si­dū­rė, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­ty­čia. Nei Ry­go­je, nei Vil­niu­je jie ne­bus ro­do­mi, iš Lie­po­jos ke­liaus į Slo­va­ki­ją, paskui į ki­tus Eu­ro­pos mu­zie­jus.

Iki šiol Lat­vi­jo­je ne­bu­vo eks­po­nuo­tas nė vie­nas S. Da­li dar­bas. Par­odo­je „Siur­rea­ly­bės ma­te­ria­li­za­vi­mas“ jų be­veik šim­tas. Per pir­mą­sias tris die­nas par­odą ap­lan­kė maž­daug 3 tūks­t. žmo­nių. To­kio antp­lū­džio Lie­po­jos mu­zie­jus dar ne­bu­vo ma­tęs. Įstai­gai ten­ka dirb­ti ir pir­ma­die­nį bei an­tra­die­nį, mu­zie­ji­nin­kų poil­sio die­no­mis. Iš anks­to už­sa­ko­ma ne­ma­žai eks­kur­si­jų. Vi­sai ne­se­niai, prieš ke­lis mė­ne­sius, po re­kons­truk­ci­jos ati­da­ry­tas mu­zie­jus ati­tin­ka vi­sus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus - tai pri­pa­ži­no ir eks­po­na­tų sa­vi­nin­kai.

Par­oda - Pra­ncū­zi­jos gru­zi­nų Ke­sau­rių šei­mos ini­cia­ty­va. Iš Gru­zi­jos Ke­sau­riai iš­vy­ko 2008-ai­siais, vyks­tant ka­rui su Ru­si­ja. Pra­ncū­zi­jo­je jie įstei­gė sa­vo įmo­nę. Šei­ma pa­si­rū­pi­no par­odos eks­po­na­tų drau­di­mu ir at­ga­be­ni­mu į Lie­po­ją. Bi­lie­to į par­odą kai­na pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė – 2 la­tai (maž­daug 10 li­tų).

Vis dėl­to ko­dėl Lie­po­ja? S. Da­li bu­vo siū­ly­tas ir ki­tiems di­die­siems Lat­vi­jos mu­zie­jams, ta­čiau jie sa­vo veik­lą su­pla­na­vę ke­le­riems me­tams į prie­kį, o Ke­sau­riai dar­bus siū­lė „čia ir da­bar“. Po re­mon­to at­si­da­riu­sio lie­po­jiš­kio mu­zie­jaus sa­lės bu­vo lais­vos. Pa­sak Va­si­li­jaus Ke­sau­rio, jei bend­ra­dar­bia­vi­mas pa­si­ro­dys sėk­min­gas, at­ei­ty­je į Lie­po­ją ga­li at­ke­liau­ti ir S. Da­li na­tiur­mor­tai.

„Siur­rea­ly­bės ma­te­ria­li­za­vi­mas“ pa­pil­do gar­sio­jo dai­li­nin­ko kū­ry­bos vi­su­mos vaiz­dą. Ro­do­mi trys gra­fi­kos cik­lai: „Ben­ve­nu­to Če­li­nio au­to­biog­ra­fi­ja“, „Dvy­li­ka apaš­ta­lų, ar­ba Ap­va­lio­jo sta­lo ri­te­riai“, „Tri­kam­pė skry­bė­lė“. Di­džio­jo Re­ne­san­so me­ni­nin­ko as­me­ny­bei skir­tas cik­las „Ben­ve­nu­to Če­li­nio au­to­biog­ra­fi­ja“ su­kur­tas 1945 me­tais. „Dvy­li­ka apaš­ta­lų...“ (1977) by­lo­ja apie au­to­riaus die­voieš­ką. „Tri­kam­pės skry­bė­lės“ pa­grin­das – 1874 me­tais par­ašy­ta Ped­ro An­to­nio de Alar­co­no apy­sa­ka, pa­gal ku­rią vė­liau bu­vo su­kur­tas ba­le­tas.

Taip pat ga­li­ma ap­žiū­rė­ti S. Da­li me­da­lius (tarp jų - skir­tą pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tui Mek­si­ko­je 1986 me­tais), iš­ta­py­tas lėkš­tes, ba­rel­je­fus. Yra vie­na S. Da­li drau­gės dai­ni­nin­kės Aman­dos Lear li­tog­ra­fi­ja.

www.lzinios.lt