Senaties terminai Lietuvoje - vieni trumpiausių Europoje. Kaip pripažįsta teisės ekspertai, Europos teisinėse demokratinėse valstybėse dėl senaties termino nutraukta byla yra išimtis iš bendros taisyklės, o Lietuvoje tokios bylos jau tapo labiau taisykle bendroje neteisingumo praktikoje, ypač jeigu tarp kaltinamųjų atsiranda įtakingų žmonių. 2010 10 04. PAPILDYTA Seimo Pirmininkės patarėjo Juozo Ruzgio komentaru (puslapio apačioje).
Šiemet, birželio mėnesį skaitydama metinį pranešimą Prezidentė Dalia Grybauskaitė didelį dėmesį skyrė nežabotai korupcijai Lietuvoje.
"Esu pasiūliusi ilginti senaties terminus. Taip užkardytume galimybes išvengti pelnytų bausmių. Tikėtina, kad paspartėtų ir ikiteisminiai procesai bei bylų nagrinėjimas teismuose - juk ilgai „sirgti", būti išvykusiam, turėti kitų vilkinimo priežasčių tiesiog „neapsimokėtų". Šie siūlymai - jau Seime. Prašau - neatidėliokite jų svarstymo ir priėmimo", - taip kalbėjo Prezidentė.
"Visuomenei sunku patikėti, kad politikai rimtai nusiteikę kovai su korupcija, kai metų metais vilkinami tokie sprendimai", - tąkart sakė šalies vadovė.
Nuo šios kalbos jau praėjo beveik pusę metų. Seimas nei svarstė nei priėmė gyvybiškai reikalingų įstatymų.
Lapkričio 3 ir 12 dienomis rengiami nenumatyti Seimo plenariniai posėdžiai. Juos nutarė sušaukti Seimo valdyba.
Nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pateiks informaciją apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų.
Konstituciniam Teismui paskelbus, kad šie Seimo nariai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas turės spręsti, ar panaikinti jiems Seimo nario mandatą.
Tapo kasdienybe - Seimo nariai niekada negaili laiko nesibaigiančioms diskusijoms ir pasisakymams viešojoje erdvėje apie įvairių sacharukų, karalių, babilių ar kitokių šokėjų moralinius veidus. Tačiau visada pristinga laiko rimtiems ir esminiams klausimams spręsti.
Nors Seimas pirmiausia privalo rasti laiko priimti, pavyzdžiui, tiems įstatymams, apie kuriuos kalbėjo Prezidentė skaitydama savo metinį pranešimą. Tai automatiškai apribotų valstybės valdininkų smaginimąsi grobstant biudžetinius pinigus skirtus šalies žmonėms. Komplikuotų jų naudojimąsi "stogais" Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse ir prokuratūroje.
Laikas "įstatymų kalvėje" eina visiškai tuščiai ir bergždžiai. Visuomenei jau seniai, tiesiog juokingai atrodo politikų šnekos apie korupciją, visokių antikorupcinių grupių ir beverčių programų kūrimai, interpeliacijų, parodomųjų apkaltų procesų organizavimai.
Todėl eilinį kartą raginame Seimo valdybą bei visus Seimo narius atlikti savo, kaip liaudies tarnų pareigas ir inicijuoti bei kuo skubiau priimti minėtus reikalingus antikorupcinius įstatymus, net jei tam prireiktų surengti nenumatytų Seimo plenarinių posėdžių.
Jei Seimo nariai tiek laiko ir energijos skirtų gyvybiškai būtiniausių įstatymų priėmimui, kiek dabar jau eilę mėnesių skiria kelių Seimo narių mandatų atėmimui, niekas nesupyktų, jei tie patys Seimo nariai atlikę tiesiogines pareigas, skirdami dalelę savo laiko atokvėpiui, tarpuose tarp būtiniausių įstatymų priėmimo, vienokiom ar kitokiom formom, sau priimtinu būdu, tebūnie ir ekshibicionistiniu, šiek tiek ir pasismagintų.
Tada niekam nerūpėtų, kada politikai norėdami geriau save išreikšti negaili laiko ir šoka TV projektuose, aktyviai triukšmauja dėl gėjų paradų ar stropiai gilinasi į kokios nors Seimo narės šuns mitybos problemas.
Tačiau kol tokie reikalingi įstatymai, nepriimti, t. y. darbai nepadaryti, tol Seimo nariams nederėtų pasinerti į laisvalaikio pramogų pasaulį, nesvarbu kokiomis formomis ir kokioje erdvėje tai pasireikštų: ar Seimo salėje smerkiant savo kolegas, ar televizijos ekranuose demonstruojant savo kūno valdymo technikas.
{youtube width="560" height="385"}jhsEX3_K3O4{/youtube}
Seimo Pirmininkės patarėjo Juozo Ruzgio komentaras:
Informuojame, kad šį Respublikos Prezidentės pateiktą projektą XIP-1856 (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367572&p_query=&p_tr2=) dėl Baudžiamojo Kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo, kuriame siūlyta nustatyti ilgesnius senaties terminus, Seimas apsvarstė dar pavasario sesijoje ir 2010 m. birželio 15 d. priėmė šį įstatymą, Nr. XI-901 (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=375951), kuris įsigaliojo jį pasirašius Respublikos Prezidentei ir paskelbus „Valstybės žiniose“ 2010 m. birželio 29 d.
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2010 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis. Kodekso 95 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti Kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
1) praėję:
a) penkeri metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;
b) dešimt metų, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
c) penkiolika metų, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
d) dvidešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
2. Papildyti Kodekso 95 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, senaties terminas negali sueiti anksčiau nei šiam asmeniui sukaks dvidešimt penkeri metai.“
3. Kodekso 95 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.“
4. Kodekso 95 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.
5. Kodekso 95 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„6. Senatis netaikoma labai sunkiems nusikaltimams, taip pat nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimui (102 straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais (103 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (104 straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis).;
12) kyšininkavimui (225 straipsnis 3 dalis).“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 1702 STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2010 m. birželio 15 d. Nr. XI-901
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733; 2004, Nr. 72-2492, Nr. 108-4030, Nr. 188-6995; 2005, Nr. 81-2945; 2006, Nr. 77-2961; 2007, Nr. 81-3309; 2008, Nr. 59-2200; 2010, Nr. 1-1)
1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis
1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
1) praėję:
a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas;
b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos.
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai.
4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam:
1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo;
2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei;
3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus;
4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje.
7. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
8. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimui (102 straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais (103 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (104 straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis).“
2 straipsnis. Kodekso papildymas 1702 straipsniu
Papildyti Kodeksą 1702 straipsniu:
„1702 straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas
1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
3 straipsnis. Kodekso priedo papildymas 20 punktu
Papildyti Kodekso priedą 20 punktu:
„20. 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL 2008 L 328, p. 55–58).“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
