Kairėje – Landsbergių bendruomenės prižiūrimas ir saugomas eksponatas – sunaikintas rusiškas tankas. Dešinėje – Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda, kuris džiaugiasi puikia rusiško tanko eksponavimo idėja prie Katedros. |
2023 m. kovo 2 d. laidoje „LRT Aktualijų studija. Ar reikėjo prie Katedros demonstruoti sunaikintą rusų tanką?“ pasisakiusiųjų nusikalbėjimai ir samprotavimų lygis, tariamas profesionalumas priminė, kokie susigūžę buvo Lietuvą valdantys politikai ir propagandistai, 2016 m. lapkrityje laukdami JAV Prezidento rinkimų rezultatų – o jeigu visgi laimės Donaldas Trampas?
Verta pažiūrėti šią laidą, nes joje šie propagandistai (istoriku pristatytas Nerijus Šepetys, teisininku – Dainius Žalimas ir tyrėja – Indrė Makaraitytė) atvirai patvirtino, kad tai yra sąmoninga provokacija prieš Lietuvos žmones, kad juos skaldyti, bausti, gąsdinti.
Mieli žmonės, nepasiduokite tokioms akivaizdžioms ir primityvioms provokacijoms.
Atidžiai pažiūrėkite šią LRT laidą ir įvertinkite šių propagandistų lygį. Pamatysite sunkiai nuslepiamą jų baimę – o kas gi vis tik bus, kas laukia ir jų, jei pasikeistų valdžia ir jų nebešelptų?
2016 m. JAV Prezidento rinkimai buvo tikra šokoterapija ir JAV piliečiams, ir šią valstybę iki tol valdžiusiems bei jų vasalams kitose valstybėse. Nes šių rinkimų metu griuvo panašių propagandistų kurtas mitas, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ne tik besąlygiškas ir nekvestionuojamas demokratijos gėris, bet ir problemos. Daug problemų, ir ne tik pasaulyje, bet ir jų pačių šalyje.
Grįžkime prie šio tanko. Šiurpūs Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos žodžiai dėl jo „eksponavimo“ Šventaragio slėnyje Vilniuje: „Jo reikėjo, kad pamatyti tuos vatinukus, kurie ten lankosi, gėlytes neša ir visokias kitas maldas organizuoja. Labai gera išgryninti ir pamatyti, kas yra kas Lietuvoje.“ Jūs gi prisiekėte Lietuvos Konstitucija, kuri įpareigoja Prezidentą telkti, bet ne skaldyti Lietuvos žmones!
O gal Respublikos Prezidentas nežino, kas yra Šventaragio slėnis Vilniui ir visai Lietuvai? Tai vieta Vilniuje prie Neries ir Vilnios santakos, kurioje pagal Lietuvos metraštį buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a. Kunigaikštis Šventaragis pasirinko šią vietą ir nurodė savo sūnui Skirmantui pastatyti ten šventyklą, kurioje jis po mirties turėsiąs būti sudegintas. Jis taip pat nurodė čia deginti Lietuvos kunigaikščių ir didikų palaikus. Čia didžiajam kunigaikščiui Gediminui prisisapnavo staugiantis Geležinis Vilkas, o žynys Lizdeika sapną paaiškino kaip ženklą, kad čia Gediminas pastatys Lietuvos sostinę.
Šio tanko liekanas, Prezidente, leidote pastatyti Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate ir taip pasveikinti didžiuosius kunigaikščius Šventaragį ir Gediminą mūsų sostinės įkūrimo 700 metinių proga. Prie Vilniaus Arkikatedros!
Prezidente, jūs leidote kažkokio tanko liekanomis suteršti Šventą lietuviams vietą!
Deja, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, blaškosi ne tik Lietuvoje. Viešai pareiškė, kad jis nenurims, kol Europos Sąjunga neįtrauks „Rosatom“ į sankcijų prieš Rusiją sąrašą. Prezidente, negi jums niekas informacijos neteikia? Gi 20% branduolinio kuro Europos AE tiekia Rusija, o 19 AE reaktorius statė Rusijos specialistai, be kurių šie reaktoriai negali saugiai veikti? Negi manote, Prezidente, kad galite taip beatodairiškai šokdinti ne tik Vengriją, Čekiją, bet ir Prancūziją, Vokietiją?.. Ir darote tai Lietuvos vardu. Netapkite antruoju Gabrieliumi Landsbergiu, nepakišinėkite Lietuvos. Kodėl manote, kad didžiosios Europos šalys turi beatodairiškai paklusti „Lietuvos“ nurodymams!? (Atsiprašau visų, pirmą kartą žodį Lietuva parašiau kabutėse).
Nervus labai ramina mezgimas. Lietuvos valdžios pirmieji asmenys gal ir nemoka megzti, tad siūlau jiems paprastesnę užduotį. Nors ir ne pačią lengviausią. Tačiau bent kuriam laikui besiblaškanti Lietuvos valdžia būtų atitraukta nuo provokacijų kūrimo, kurių pasekmė – ne tik Lietuvos nesutarimas su beveik visomis Europos šalimis, bet tiesioginis Lietuvos vedimas į karą.
Štai ši užduotis, verta Respublikos Prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos svarstymo.
Lietuvoje išleista paskutinioji Kurt Vonnegut knygą „Žmogus be Tėvynės“. Ar nereikėtų ją uždrausti Lietuvoje, Prezidente Gitanai Nausėda? Ir štai kodėl.
Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis – JAV rašytojas, groteskiniuose alegoriniuose romanuose, apsakymuose smerkęs šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą. Šio rašytojo žmogiška patirtis prasidėjo nuo jo, JAV kario savanorio, pakliuvusio antrajame pasauliniame kare į vokiečių nelaisvę, Drezdeno subombardavimo patirties. Jis, belaisvis, liko gyvas, nors šis Jungtinės Karalystės valdžios eksperimentas, ar įmanoma vienu aviacijos smūgiu sudeginti didelį miestą, pavyko...
Naciai kitą dieną po šio bombadavimo neišžudė šių jų belaisvių, nors JAV sąjungininkų britų eksperimantas pavyko - nuostabaus grožio miestas sudegė. Oficialiais duomenimis, sudegė ir 137000 Drezdeno gyventojų.
K. Vonnegutui tik 1969 m. pavyko parašyti knygą apie šią jo asmeninę patirtį Drezdene - bene svarbiausią jo romaną „Skerdykla Nr.5“. Daug metų prireikė, kad tai susiformuotų rašytojo viduje, kad galima būtų paprastai ir aiškiai su grotesku kalbėti apie šį nužmogėjimo aktą, „pateisintą“ kovos su nacizmu pretekstu. Kaip ir Balio Sruogos, prieš mirtį Birštone parašiusio „Dievų mišką“ – neįtikėtiną groteską apie savo, Štuthofo konclagerio kalinio, patirtį. Matyt, tik taip ir galima visapusiškai suvokti šias visiško nužmogėjimo patirtis. Tikiuosi, skaitėte šią knygą, Prezidente.
Tad pacituosiu jums Kurtą Vonnegutą, kuris gyvenimo saulėlydyje dalinosi karčiais ironiškais pastebėjimais, gyvenimo patirtimi ir apibendrinimais (Kurt Vonnegut „Žmogus be Tėvynės“, UAB „Kitos knygos“, 2007 m., 75-76 psl), o jūs, Prezidente, jį apsvarstykite:
„Kur yra Markas Tvenas ir Abraomas Linkolnas dabar, kai mums jų reikia? Jie buvo kaimiečiai iš Vidurio Amerikos, abu vertė Amerikos liaudį juoktis iš savęs ir mokė suprasti labai prasmingus, labai moralius juokelius. Įsivaizduokite, ką jie pasakytų šiandien.
Vienas iš kūrinių, kuriuos Markas Tvenas parašė su didžiausiu nusižeminimu ir širdgėla, buvo apie tai, kaip mūsų kareiviai išžudė šešis šimtus morų tautos vyrų, moterų ir vaikų vaduodami Filipinų liaudį po Ispanijos – JAV karo. Narsusis mūsų vadas buvo Leonardas Vudas, dabar jo garbei pavadintas fortas – Leonardo Vudo fortas Misūrio valstijoje.
Ką sakė Abraomas Linkolnas apie Amerikos imperialistinius karus – pradedamus viena ar kita kilnia dingstimi, bet siekiančius pagausinti gamtos ir nuolankios darbo jėgos išteklius, prieinamus turtingiausiems amerikiečiams, turintiems geriausių politinių ryšių?
Užsiminti apie Abraomą Linkolną dažniausiai būna klaida, nes jis visada paveržia dėmesį. Tuoj vėl jį pacituosiu.
Daugiau nei dešimt metų prieš savo kreipimąsi Getisberge, kai tebuvo Kongreso narys, Linkolną draskė širdgėla ir pažeminimas dėl karo Meksikoje, kuri niekada mūsų nepuolė. Savo kalboje kongresmenas Linkolnas turėjo galvoje Džeimsą Polką. Štai ką apie Polką, savo prezidentą, savo vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą, sakė Abraomas Linkolnas:
Tikėdamasis išvengti įdėmių žvilgsnių, nukreipęs visuomenės dėmesį į akinamai ryškią karinę šlovę – į tą įstabią vaivorykštę, kylančią iš kraujo klanų, į tą akį gyvatės, užkerinčios auką prieš mirtiną kirtį, - jis beatodairiškai pradėjo karą.
Po perkūnėliais! O aš maniau esąs rašytojas!
Ar žinote, kad per tą karą mes net paėmėme Meksiko miestą? Argi tai ne nacionalinė šventė? Ir kodėl tuometinio prezidento Džeimso Polko veidas nesipuikuoja Rašmoro kalne šalia Ronaldo Reigano? Meksika buvo labai nedora tada, penktajame devynioliktojo amžiaus dešimtmetyje, nes vergiją ten draudė įstatymai. Prisimenate Alamo mūšį? Tuo karu mes savinomės Kaliforniją ir daugybę kitų žmonių ir valdų. Tai darėme, tarsi Meksikos kareivių, kurie gynė savo tėvynę nuo okupantų, skerdynės nebūtų žudymas. Ką dar, be Kalifornijos, užgrobėme tuo karu? Teksasą, Jutą, Nevadą, Arizoną, Naujosios Meksikos, Kolrado ir Vajomingo dalis.
Kalbant apie beatodairiškai pradėtą karą, ar žinote, kodėl, mano galva, Džordžas Bušas taip siunta ant arabų? Jie davė mums algebrą. Taip pat skaitmenis, kuriuos naudojame, tarp jų ir nulio ženklą, kurio europiečiai ligi tol niekada nebuvo turėję. Manot, arabai buki? Pamėginkit padalyti vieną ilgą skaičių iš kito naudodami romėniškuosius skaitmenis.“
Prezidente Gitanai Nausėda, Lietuvos Respublikos Konstitucija jus įpareigoja ginti, visų pirma, šią valstybę, kuriai jūs vadovaujate. Mūsų Konstitucija nesuteikia jums teisės kelti karo grėsmę Lietuvai, ji suteikia jums tik vieną pasirinkimą – aukotis vardan tos Lietuvos.
Priminsiu Vikipedijos duomenis apie Abraomą Linkolną:
„Abraomas Linkolnas (angl. Abraham Lincoln, 1809 m. vasario 12 d. – 1865 m. balandžio 15 d.) buvo 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – JAV pilietinio karo metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti vergovę. Baigiantis pilietiniam karui, Linkolnas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris buvo nužudytas.“
Prezidente, vėl pacituosiu šią JAV rašytojo K. Voneguto knygą. Vyras iš Meino valstijos rašytojo paklausė (nurodytos knygos 107 psl.):
„Kas iš tikrųjų skatina Al Kaedą žudyti ir žudytis? Prezidentas sako: „Jie nekenčia mūsų laisvių“ – mūsų tikėjimo laisvės, mūsų žodžio laisvės, mūsų laisvės balsuoti, rinktis, kiekvienam turėti savo nuomonę, nors tikrai ne tai sužinojome iš belaisvių, laikomų Gvantaname, ir ne tai prezidentui sako patarėjai. Kodėl žiniasklaida ir mūsų išrinkti politikai nepriremia Bušo prie sienos, kai jis tauškia tokius niekus? Ir ar kada nors gali būti taika arba bent jau pasitikėjimas mūsų lyderiais, jei Amerikos liaudžiai nesakoma tiesa?“
K. Vonegutas taip atsakė savo tautiečiui į jo klausimą, kodėl amerikiečiai taip aklai tiki prezidentu Dž. Bušu: „Ką gi. Norisi, kad tie, kurie surengė peliuko Mikio lygio perversmą ir paėmė į savo rankas federalinę valdžią, o kartu – ir pasaulį, tie, kurie atjungė visus Konstitucijoje numatytus nuo įsilaužėlių turėjusius saugoti signalizacijos įtaisus, tai yra Kongresą, Senatą, Aukščiausiąjį Teismą ir mus, liaudį, būtų tikri krikščionys. Bet kaip sakė Viljamas Šekspyras, „Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais“.
Prezidente Gitanai Nausėda, šiandien svarbiausia yra tai, kad Lietuva nebūtų paversta karo lauku. Tokiu, koks buvo išprovokuotas Rytų Ukrainoje. Ši provokacija prasidėjo 2014 m., netęskite jos. Leiskite pabaigti vėl K. Voneguto knygos citata (nurodytos knygos 108 psl.), kuri ne tik amerikiečius, bet ir mus kviestų susimąstyti. Vyriškis iš San Francisko klausia rašytojo:
„Kaip Amerkos žmonės gali būti tokie kvaili? Jie tebetiki, kad Bušas išrinktas, kad jis rūpinasi mumis ir turi šiokį tokį supratimą apie tai, ką jis daro. Kaip jis gali „gelbėti“ žmones juos žudydamas ir niokodamas jų tėvynę? Kaip mes galime smogti pirmi vien todėl, kad tikime, jog netrukus būsime užpulti? Jam svetimas protas, logika ir moralės nuostatos. Jis tik silpnaprotė marionetė, vedanti mus į prarają. Kaip žmonės gali nematyti, kad karinis diktatorius Baltuosiuose rūmuose – nuogas?“
Rašytojo K. Voneguto atsakymas vyriškiui iš San Francisko:
„Atsakiau jam, kad jeigu jis abejoja, jog mes esame demonai pragare, jam reikėtų perskaityti romaną „Paslaptingas nepažįstamasis“, Marko Tveno parašytą 1898 metais, gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918). Jame jis įrodo ir patiria niūrų pasitenkinimą, aš taip pat, kad Žemės planetą ir „prakeiktą žmonių giminę“ sukūrė ne Dievas, bet Šėtonas. Jei tuo abejojate, paskaitykite rytinį laikraštį. Nesvarbu, kokį laikraštį. Nesvarbu kurios dienos.“
Ir aš pagalvoju, kodėl žiniasklaida taip mažai rašo apie tai, kas gera ir gražu, tikra.
Prezidente Gitanai Nausėda, aš noriu tikėti, kad pasaulį ir Lietuvą sukūrė ne Šėtonas, bet Dievas. O jūs, Respublikos Prezidente?
Keli susiję:
Istorikas Landsbergį prilygino rusiškam tankui...
Tarybinis tankas šalia Katedros, tapo Landsbergių bendruomenės traukos centru
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]