27 Briuselio sąlygos naujai Vengrijos valdžiai, jei ji nori 35 milijardų

Vengrijoje pasikeitė valdžia, tačiau tikroji kova prasideda tik dabar. Naujai valdžiai, kuriai vadovauja Péter Magyar, ant stalo padėtas ne simbolinis, o labai konkretus Europos Sąjungos ultimatumas: 27 sąlygos, kurias būtina įvykdyti, jei Budapeštas nori atgauti 35 mlrd. eurų.

Tai ne „rekomendacijos“, ne „gerosios praktikos gairės“ ir ne dar vienas Briuselio popierius stalčiui. Tai pinigais paremtas reikalavimų paketas: neįvykdei – pinigų negausi.

Šie 27 punktai buvo suformuoti Vengrijai kaip valstybei, reaguojant į tai, ką Briuselis laiko sisteminėmis problemomis: korupcijos rizika, neskaidriais viešaisiais pirkimais, silpna europinių lėšų kontrole ir politine įtaka teismams.

Tačiau politiškai visas šis paketas dabar gula būtent ant naujos valdžios pečių.

Kitaip tariant, P. Magyar turi pasirinkti: arba iš tikrųjų ardyti senąją sistemą, arba likti be pinigų ir tęsti konfliktą su Briuseliu.

Europos Sąjunga reikalauja keturių dalykų: kad būtų sunkiau vogti ir piktnaudžiauti, kad būtų lengviau matyti, kur eina viešieji pinigai, kad teismai būtų mažiau valdomi iš viršaus ir kad europiniai pinigai būtų tikrinami ne formaliai, o iš esmės.

Žemiau – visi 27 punktai.

Antikorupcija ir valdžios suvaržymas

1 punktas – Sąžiningumo institucijos įsteigimas.
2 punktas – Antikorupcinės darbo grupės sukūrimas.
3 punktas – Speciali procedūra dėl valdžios nusikaltimų ir viešojo turto valdymo pažeidimų.
4 punktas – Turto deklaravimo taisyklių griežtinimas.
5 punktas – Skaidrumas viešojo intereso turto valdymo fonduose.

Viešieji pinigai ir pirkimai

6 punktas – Didesnis viešųjų išlaidų skaidrumas.
7 punktas – Vieno dalyvio viešųjų pirkimų stebėsena.
8 punktas – Viešųjų pirkimų duomenų paieška ir eksportas.
9 punktas – Subrangovų atskleidimas.
10 punktas – Pirkimų vertinimo sistemos sukūrimas.
11 punktas – Pirkimų vertinimo sistemos realus veikimas.

Teismai

12 punktas – Teisėjų tarybos galių stiprinimas.
13 punktas – Aukščiausiojo teismo nepriklausomumas.
14 punktas – Laisvas kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
15 punktas – Konstitucinio Teismo vaidmens ribojimas tais atvejais, kai galima apeiti galutinį teismo sprendimą.

ES pinigų kontrolė, auditas ir sukčiavimo prevencija

16 punktas – Aiškus teisinis valdymo, audito ir kontrolės modelis.
17 punktas – ES fondų kontrolės taisyklių pakeitimas.
18 punktas – Interesų konfliktų prevencijos sistema.
19 punktas – Antikorupcinė strategija.
20 punktas – Strategijos įgyvendinimo planas.
21 punktas – Arachne sistemos naudojimas.
22 punktas – Arachne veikimo įrodymas.
23 punktas – Vidaus audito ir sąžiningumo padalinys.
24 punktas – Audito institucijų stiprinimas.
25 punktas – Bendradarbiavimas su OLAF.

Galutinė stebėsena

26 punktas – Plano įgyvendinimo stebėsenos sistema.
27 punktas – Veiksmingas viso plano auditas.

Todėl P. Magyar pasirinkimas iš esmės yra žiauriai paprastas. Jei jis rimtai imsis šių 27 punktų, turės kirsti per interesus tų, kurie senoje sistemoje buvo pripratę prie uždarų pinigų srautų, menkos kontrolės ir politiškai patogių sprendimų.

Jei jis pasirinks vilkinimą ar imitaciją, Vengrija gali likti be milijardų ir toliau skęsti konflikte su Briuseliu.

Štai kodėl šis sąrašas toks svarbus: jis sprendžia ne vien pinigų klausimą. Jis sprendžia, ar valstybę valdys taisyklės, ar toliau veiks sena uždara politinė mašina.

Ir, kaip aiškiai įvardijo „Financial Times“, kalba čia jau ne apie politinius skirtumus, o apie 35 mlrd. eurų: arba Vengrija galutinai nutraukia su Viktor Orbán laikotarpiu susiformavusia sistema, arba šie pinigai taip ir liks užrakinti.

Iš būsimojo premjero taip pat reikalaujama skubiai atkurti santykius su Ukraina, panaikinti veto naujoms sankcijoms Rusijai, atblokuoti 90 milijardų kreditą Kijevui, atlikti gilią teismų sistemos ir saugumo tarnybų reformą, įsteigti kovos su korupcija agentūrą ir prisijungti prie Europos prokuratūros.

Europos Komisija taip pat reikalauja derybų dėl ginčo, susijusio su Europos teisės aktų dėl prieglobsčio migrantams nesilaikymu, sureguliavimo. Europos Teisingumo Teismas šiuo klausimu yra priėmęs sprendimą, tačiau Budapeštas jį ignoruoja.

Šis ginčas Vengrijai kainuoja apie 1 milijoną eurų baudos per dieną, o bendra baudų suma jau artėja prie 900 milijonų eurų. Briuselis šias lėšas išskaičiuoja iš Vengrijos dalies ES biudžete.

„Mes turime labai stiprius spaudimo svertus. Jam daromas spaudimas, ir manau, kad jis nori kuo greičiau įvykdyti šias sąlygas“, - sakė vienas ES pareigūnas.

Šaltinis: ft.com

Susiję:

Atverkime Vengrijai galimybę pasinaudoti neįkainojama Lietuvos patirtimi