„Jeigu karas Ukrainoje baigtųsi per šešis mėnesius, tai įmanoma. Kiek jiems reikėtų pasirengti? Šešių mėnesių? Taip. Gerai. Vadinasi, po metų Rusija galėtų panaudoti prieš mus tam tikro dydžio karinę jėgą“, – suskaičiavo M. Herem.
Jo teigimu, pasibaigus karui visa tai, ką Rusija dabar kasdien sunaudoja Ukrainoje, pradėtų kauptis.
„Jei ji šešis mėnesius kauptų tai, ką dabar sunaudoja, to pakaktų kažką prieš mus padaryti kariniu būdu“, – aiškino ministras.
M. Herem pabrėžė, kad svarbiausias klausimas – ar Estija pajėgtų tokią jėgą sunaikinti.
„Ar mūsų pasirengimas tai atitinka? Ar mes pajėgūs sunaikinti tokio dydžio karinę jėgą? Jei ne, turime atlikti būtinus pasirengimo darbus“, – sakė jis.
Pasak M. Herem, apie Rusijos grėsmę kalbama nuolat, tačiau vien kalbų nepakanka.
„Mes apie Rusijos grėsmę kalbame tol, kol putos iš burnos eina, nes apie ją kalbėti privaloma ir madinga. Tačiau iš tikrųjų ja nebūtina tikėti. Aš noriu tai šiek tiek pakeisti“, – teigė jis.
Rugsėjo 22 d., jau eidamas ministro pareigas, M. Herem pakartojo, kad Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė.
„Turime realistiškai vertinti dabartinę saugumo padėtį ir esamas grėsmes, imtis greitų praktinių žingsnių kiekvienos sąjungininkės gynybiniams pajėgumams stiprinti ir tęsti pasirengimą, kad NATO būtų pasirengusi ginti Aljanso teritoriją pagal bet kokį grėsmės scenarijų“, – pareiškė jis.
Tarp svarbiausių Estijos gynybos prioritetų M. Herem įvardijo Baltijos jūros gynybą, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą bei Baltijos gynybos linijos plėtrą.
Šaltinis: kaitseministeerium.ee, news.err.ee
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.