Lietuvos prerogatyva išlieka Rusijos atgrasymo finansavimas, transatlantinių ryšių stiprinimas, Ukrainos pergalė

„Seimo rudens darbus jungia vienas tikslas – kuo greičiau sustiprinti realius Lietuvos gynybos pajėgumus. Tai reiškia dar didesnį dėmesį oro erdvės stebėjimui ir integruotai oro gynybai, bepilotėms sistemoms, žvalgybai, ryšiams ir gebėjimui veikti sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje, taip pat sąlygų kūrimą ilgalaikiam sąjungininkų buvimui Lietuvoje. Kartu toliau investuojame į savo karius – teikiame pakeitimus, kurie daro tarnybą patrauklesnę, padeda juos pritraukti ir išlaikyti. Papildomai, kaip ir buvo planuota, inicijavome įsigijimų procedūrų peržiūrą ir optimizaciją“, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Vienas svarbiausių darbų, laukiančių Krašto apsaugos ministerijos, – nacionalinio saugumo strategijos tvirtinimas. Nacionalinio saugumo strategija – pagrindinis dokumentas, nustatantis Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos kryptis bei svarbiausius prioritetus.

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gynybinių pajėgumų stiprinimui, valstybės atsparumui, visuomenės įsitraukimui, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.

Tarp pagrindinių prioritetų – Rusijos atgrasymo finansavimas, kariuomenės pajėgumų vystymas, transatlantinių ryšių stiprinimas, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga ir žvalgybos institucijų stiprinimas.

Nacionalinio saugumo pagrindas išlieka visuotinė gynyba, apimanti ginkluotąją gynybą kartu su sąjungininkais ir civilinę gynybą, į kurią įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, privatus bei nevyriausybinis sektoriai ir piliečiai.

Iki 2030 m. krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, o po 2030 m. – užtikrinti pakankamą finansavimą karinių pajėgumų palaikymui ir vystymui. Taip pat numatoma ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP skirti paramai Ukrainai.

NATO kolektyvinė gynyba ir JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka pagrindine Lietuvos saugumo garantija, todėl siekiama stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais.

Taip pat numatoma didinti į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų jaunuolių bei aktyviojo rezervo karių, kasmet dalyvaujančių pratybose ir mokymuose, skaičių. Kariai turi reguliariai atnaujinti savo įgūdžius, gebėti greitai integruotis į kariuomenę.

Šaltinis: kam.lt