Prieš dvidešimt metų Muzikos akademijoje įgijau antrąjį aukštojo mokslo diplomą ir kino scenaristo specialybę. Per šį laiką teko sukurti krūvas scenarijų TV serialams, laidoms, pjesių teatrams ir vienkartiniams renginiams, tačiau neteko rašyti nė vieno scenarijaus detektyvui, nors šis žanras man patinka.
Ir patinka jau vien todėl, kad jei detektyvo scenaristas teisingai susidėlioja pradines prielaidas, dar pasižymi kūrybiškumu, turi dramaturgijos pojūtį ir dinamiškai mąsto viso siužeto metu, gali tikėtis, jog būsi įsuktas į veiksmo intrigą, vedžiojamas už nosies, kol paskutinėje scenoje nustebsi pamatęs sprendinius, kurių net neįtarei. Tad ir pamėginsiu, remdamasis kukliomis scenaristo žiniomis ir nuojautomis, pažvelgti į pastarąsias kelias savaites Lietuvą krėtusį pedofilijos skandalą.
Niekam nekyla abejonių dėl žanro – tai detektyvas, nes yra visi būtini detektyvui pirminiai elementai: dvi žmogžudystės ir vienas nežinia kur dingęs žmogus – Drąsius Kedys, kuris pagal eskaluojamas versijas yra pagrindinis įtariamasis. Dabartinių detektyvų (literatūrinių ir kinematografinių) tipologija yra gana paprasta.
Nelygu, ką pasirinksime pagrindiniu personažu, siužeto ašimi, aplink kurią ir suksis intriguojanti istorija. Bene gausiausia grupė siužetų yra tradiciniai, kai centrinė figūra yra detektyvas – seklys, kuriam paskiriama narplioti žmogžudystės byla.
Jis ieško nusikaltimo motyvų ir detalių, kurios atmetimo būdu padeda siaurinti įtariamųjų ratą, kol jų lieka tik vienas, keli ar organizuota grupė. Kai įtariamasis išsiaiškinamas, dabartinio detektyvo siužetas paprastai perauga į kitą fazę, kurioje apstu trilerio elementų.
Dažniausiai paaiškėja, kad nuo paprastos žmogžudystės ima driektis siūlai į labai įtakingų politikų ar verslininkų veiklos ir įtakos zonas. Tie imasi veiksmų prieš detektyvą, kartais iš kelio šalina ir savus (vykdytojus), kad tiesa neišplauktų paviršiun, o visi galai būtų sukišti į vandenį.
Mūsų atveju yra truputėlį kitaip.
Žmogžudystės dar nėra, yra tik vaiko tvirkinimo ir prievartavimo įtarimų, kurie kyla D. Kedžiui.
Jis ir imasi detektyvo vaidmens. Kaip sugeba, renka faktus, mėgina identifikuoti įtariamuosius ir nusikaltimo dalyvius.
Skirtingai nei tai darytų detektyvas profesionalas, mūsų detektyvas elgiasi netradiciškai. Savo surinktą informaciją ir įtarimus jis stengiasi kuo plačiau paviešinti, tikėdamasis rezonanso teisėsaugos institucijose ir visuomenės paramos.
Teisėsauga ilgam nuščiūva, kratosi atlikti ikiteisminius tyrimus, permetinėja vilkinamą bylą iš vienos prokuratūros į kitą, nes tarp įtariamųjų yra ir jų rato žmogus, taip pat politikas, neabejotinai turintis užnugarį aukščiausiose institucijose. Tačiau visuomenės dėmesys sužadintas, atmosfera įkaitinta, ir prokurorams aišku, kad bylos „numuilinti“ nebepavyks.
Detektyvas – mėgėjas per toli nuėjo. Ir štai šiuo momentu lyg iš giedro dangaus drioksteli šūviai, atsiranda du nužudytieji, o mūsų detektyvas dingsta.
Šis posūkis reiškia mažosios detektyvinės istorijos pabaigą, nes nuo šios akimirkos prasideda didysis naratyvas, kuriame ankstesnė istorija yra tik epizodas.
Jei dėliotume mums žinomų įvykių seką, neabejotinai pastebėtume, kad visas šis trileris turėjo ir tebeturi savo scenaristą, tiesa, nelabai talentingą ir darantį akivaizdžių klaidų. Pirmoji akivaizdi scenaristo klaida, priešingai, nei kam nors galėtų atrodyti, – tai tas kruopštumas, su kokiu buvo suplanuotos žmogžudystės.
Scenaristas, matyt, prisižiūrėjęs detektyvinių fikcijų, visiškai užmiršo pasukti galvą dėl psichologinės pagrindinio personažo motyvacijos.
Jei D. Kedys iš tikro planavo kažką panašaus į kerštą, jam tikrai nereikėjo dekoracijų: kelininkų autobusiuko, švyturėlio ir kelininko uniformos.
Tačiau kelininko uniformos ir dekoracijų tikrajam žudikui iš tikro reikėjo. Žinome, kaip sunku liudininkui atpažinti uniformuotą žmogų.
Įvykio liudininkų iš tikro atsirado, ir jie kaži kodėl (kiek žinome) nei patvirtina, nei paneigia, kad į teisėją šaudė būtent D. Kedys.
Kad niekam nekiltų abejonių, jog tai D. Kedžio darbas, scenaristas sugalvojo sustiprinti scenarijų antrąja auka, numesti prie aukos įtariamojo pistoletą, o autobusiuką palikti prie Andriaus Ūso kontoros.
Tiesiog neįtikėtina, kad autobusiukas nepastebėtas trainiotųsi kelias valandas po tokį miestelį kaip Kaunas, kai ant kojų sukeltos visos miesto policijos pajėgos. Greičiausiai scenarijus buvo visai kitoks.
Pirmoji ir antroji žmogžudystės galėjo būti įvykdytos beveik sinchroniškai kelių žmogžudžių. Ir čia išnyra antroji klaida – D. Kedžio pistoletas, iš kurio nebuvo iššauta. Antrasis žmogžudys nespėjo sužinoti, kiek šūvių buvo paleista į teisėją, ir, neiššaudęs tų šovinių į orą, numetė pistoletą su pilna šovinine.
Kaip matome, planas įvykdytas, tačiau su klaidomis. Kad scenaristo scenarijus nebūtų iššifruotas, apyvarton metamas dar vienas labai reikšmingas detektyvo žanrui elementas – klaidinami judesiai ir dėmesio nukreipimas nuo tikrųjų nusikaltimo motyvų.
Ir čia jau intuityviai gali nujausti labai pažįstamą braižą iš ankstesnių detektyvų. Scenaristui svarbu viešojoje erdvėje skleisti jo sukurtą mitą ir įtvirtinti jį įaudrintoje visuomenės sąmonėje.
Pagal vos ne identišką klaidinimo schemą buvo veikiama ir Kiesų, ir pulkininko Vytauto Pociūno nužudymų bylose.
Pirmuoju atveju buvo sukurptas neva turto pasisavinimo iš kreditinių kortelių scenarijus, antruoju – nelaimingo iškritimo pro langą istorija. Nereikalingi asmenys paprastai būna pašalinti, pasodinamas iešmininkas, o bylos iki galo taip ir neištirtos.
Visi šie trys scenarijai turi ir bendrą bruožą, kad visais trimis atvejais pagrindinę (klaidinamą? ) versiją itin uoliai ima piršti ir eskaluoti vienas didžiausių Lietuvos dienraščių, uolių žurnalisčių Vyšniauskaičių ir Lavasčių paskvilių pavidalu.
Savo publikacijomis jos visuomenei kala į galvą scenaristo pamėtėtą schemą: šiuosyk, kad D. Kedys – žudikas ir slapstosi nuo teisėsaugos.
Nei viena, nei kita neįrodyta.
Kita labai patogi klaidinimų erdvė yra interneto komentarai. Tiesiog naivu būtų manyti, kad scenaristas nepasinaudotų ja diegdamas į visuomenės sąmonę parankius klaidinamus vaizdinius.
Čia jau dominuoja herojinės mitologemos, kurios iš esmės reiškia tą patį nukreipiamąjį judesį. Redukavus gausybę komentarų turime gana siaurą jų spektrą, kur dominuoja toks: „Drąsius Kedys pasielgė teisingai.
Ir aš taip pasielgčiau. Drąsius – didvyris.“
Didžiausiame komentarų masyve nekvestionuojamas scenaristo užsakymas D. Kedį vaizduoti kaip herojų, tegul ir žudiką.
Jei šie vaizdiniai įsitvirtins mūsų sąmonėje, o įtariamasis D. Kedys taip ir nebus surastas (gyvas ar nužudytas), abejoju, ar teisėsauga imsis iš esmės kedenti šį kraupų nusikaltimą, kurio nytys, gali būti, kad driekiasi net į tarptautinius prekybos vaikais ir seksualinio vaikų išnaudojimo tinklus.
Naivu būtų manyti, kad gyvename lyg kokioje kaimo ulyčioje, nepaliestoje globalaus pasaulio šlykščiausių grimasų. Jei mūsų teisėsaugininkai neturi patirties aiškintis šių specifinių bylų, kyla klausimas, kodėl nepasikviečia tyrėjų iš užsienio, kur šio pobūdžio bylos nėra jokia naujiena?
Gal bijo tokio detektyvo, kuris sukrės sistemą per visą institucinę vertikalę.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (25)
zude kedys, tai kodel nezude stankes ir uso-pagrindiniu jo dukros skriaudeju. kodel furmos mersas po zudyniu atsidure uso firmos kieme, kodel uso brolis isteriskai ginkluotas elgesi kelyje kodel jam vaidenosi kad ji seka, kodel uso tevas izuliai denge zurnalistu kameras ir koliojo juos kodel taip dziugavo seime uso giminines glebesciavosi su kuodyte ir simasium libidoralais kas juos sieja simasius lydejp usa girta oj viskas kodel
Durnesnio zudyniu scenarijaus nesugalvosi.Jeigu butu zudes A.A Kedys,jokiu autobusiuku,jokiu sauninku nebutu palikes.Nevyke scenaristai sumaste nevykusia veiksmu eiga.Bandymas imituoti ,kad zude Kedys,susimove juodai.Niekas nepatikejo,su kuo teko ta tema diskutuoti.Mirsta ''savo noru'' vienas po kito,nors kik prisiliete prie sios tragedijos arba liudininkai.
geras straipsnis,izvalgus autorius,o ERKIULIO PUARO tikrai reiketu.
Irodymai, kuriais remiantis kaltinamas Kedys, yra niekiniai, tiksliau jų išviso nėra, o šio scenarijaus autoriai ir vykdytojai yra visiški diletantai, kurie perdaug žiūri filmų su Vandamu. Liepto galas jau visai arti.
scenarijus,galėtų būti panaudotas ir įdomiam filmui sukurti.
galite man padeti surasti detektyva PUARO? Labai reikalinga jo pagalba issiaiskinti, kas padare tiek daug zmogzudysciu!
Sena patarlė sako: Jei nužudė ir neranda žudiko,tai greičiausiai žudė tas,kuris ieško.
Niekas.
esat vertas didziausios ppagarbos uz Jusu izvalgas. Kaip gaila, kad jus nesate kriminaliniu nusikaltimu tyrejas! Si atveji Jus jau butumete issprendes. bet svarbiausia, kad taip ka Jus parasete,galvoja daugelis!!!! pakartoju- daugelis galvoja/mano panasiai ar net taip pat kaip Jus! Stai cia ir esme! Klaidu "pakisant" Kedi buvo padaryta labai daug... todel ir tiek daug veliau atsirado mirciu (kaip zinia, daugelis liudininku mate tikraji zudika jau iskeliavo Anapilin! ) As zaviuosi Jusu izvalgomis, tad rasykite, rasykite, analizuokite ir pasidalinkite savo mintimis su mumis....
kad sitiems scenaristams-iskrypeliams ateis tokia pat lemties valanda!Klausimas tik kada?Iki to laiko kol juos pasieks atpildo valanda,jie dar dag zmoniu gali iszudyti,nes jie tuo megaujasi,jie pasijaute nebaudziami,pajute kraujo skoni-nesustabdomi...
pritariu 14 am pilnai.O praktiškai-tam pritaria visa Lietuva.
NU va teisingas straipsnis , matot kaip 13 pilietis įsitikinęs, kad šaudė Kedys, arba nėr kur dėtis ir reikia šitą užsakytą rašliavą paskleisti..................... TAI KAS ŽUDĖ TEISĖJĄ ??? EU šalyse, , teisėjo nužudymas būtų staigiai išaiškintas, o čia net to paries TIPO kedžio nepagavo.... o paskui jieškojo tipo PO VISĄ Pasaulį..... NEJUOKINKIT - KEDYS nežudė, nors tai jam kainuotų tik kokius 5 metus kalėjimo........ o dabar JIS PATS kažkodėl NUKANKINTAS pametamas PRIE UPĖS..... GERAS straipsnis ir dar kartą klausiu - TAIU KAS NUŽUDĖ TEISĖJĄ ??? ir tą mamašą....... kuri mergaitę vyresnę taipogi pardavinėjo pedofams ???? PASIŽIŪRĖKIT Į UKRAINĄ - JŪS GAL pagaliau aiškinkitės, nes prisirps ir pas mus .... LĖKS VISA JŪSŲ PROKURATŪRA NAMO.... iš to sušiktai kreivo pastato, visi prokurorai girti ir blaivi, keliausit namučių... nes be JŪSŲ SAUGIAU LIETUVOJ< NEGU SU JUMIS... :(
"sokiruojanti tiesa", toj ekspertai paskelbs sokiruojancius faktus, kad kedys netgi neturejo motyvo zudyti. o tai kad zudys ir tai pavers savo gyvenimo hobiu visai buvo ne kedys, kubadienes laidoje- pries srove, o taip vadinamojo senaristo pasiusta klonuota kedzio kopija. akivaizdu, jog kedys netgi nesistenge savo busimo nusikaltimo maskuoti, ir jei nebutu nuzudymo vietoje pametes pistoleto jis vistiek butu tapes pagrindiniu itariamuoju. jis ta puikiai zinojo. o neva tas jo "albi"- jog jo neva nemate saudncio, neatlaiko jokios kritikos. remiantis tokia argumentacija, reikia paleisti jonaitiene nes niekas nemate, kaip jinai pasmauge savo vaikus, gal ja irgi pakiso scenaristas. prisimenu kaip namiskiai rode, kokia buvo jo psichologine busena, kaip jis paseme ginklus, ir isejo is namu. netgi krivickas ir jo ekstracensai neva mate ji nusikaltimo vietoje, krivickas ragino "kedi, tu apgynei mergaite, pasiduok". zilius pasakojo, jog kedys jo nenorejo itraukti i zudynes. Veliau saviskai kurie taipogi nei per nago juodima neabejojo jog zude kedys, staiga ima keisti ivykiu versija ir kuria kedi reabilituojancia istorija. matai cia zude ne kedys, o patys peodofilai issaude savo narius, kad galetu apkaltinti kedi. analogska melavimo technologija vartoja ir paleskio sutve, jog susio 13 neva savi issisaude savus, kad galetu apsmeisti raudonaja armija. todel kurkit ir toliau savo tas kedzio reabilitavimo istorija. mes smagiai is ju pasijuoksime.
Tiesiai- šviesiai
Liudvikas Jakimavičius-bene vienintelis šios istorijos stebėtojas,sugebantis atskirti grūdus nuo pelų ir nenusivažiuojantis į absurdiškiausias interpretacijas,kaip Apanavičiūtė,tačiau ištraukiantis pačią esmę iš viso šiukšlyno. Iš čia ir visa suinteresuotųjų neapykanta jam,šlykščiausi epitetai. O dabar,greičiausiai,lygiai taip klaidinančiomis interpretacijomis bus apauginta A. Žiliaus mirties istorija,kad nukreipti dėmesį nuo svarbesnių kažkam įvykių. Kaip tik Černiausko puolama auka,beje,ginama tos pačios Apanavičiūtės,pradėjo gana sėkmingai spardytis teisme. Apie tai rašė tiesos. lt
Nuo pat pradžių netikėjau, jog pirmuosius du nužudė Kėdys, o ir šio detektyvinio scenarijaus nebuvau skaičiusi, tačiau maniau taip kaip gerb.L.Jakimavičius išdėstė. Tikrai šios Kauno žmogžudystės vertos detektyvinio kino filmo ir medžiagos pakankamai kelioms serijoms iki šių dienų įvykių. Tikrai turėtų pasisekimą. Tik Lietuvoje jį kurti nepavyktų, nes atsirastų dar daugiau lavonų...!!!
Baltarusijoje jau senai butu viska issiaiskine. Lietuvoje zudomi ar visi patys nusizudo ir ramu. prezidente papuliariausia, Butkevicius vejasi prezidente, lensbergis atsilieka o mazuronis stiebiasi i virsu ir taip plauna smegenis zmonems nuo ryto iki vakara o kad dinge kaip teigia statistika per 3 tukst vaiku tai niekam neidomu. Prezidente sake, svarbiausia ,,tyrumas"
Didele pagarba gerb.L.Jakimaviciui,sis nuostabus zmogus tik patvirtina nuostata,kad ,,svetimo skausmo nebuna''.Kol visuomeneje yra tokiu zmoniu,norisi gyventi,nes tai irodymas,kad ne visi dar Lietuvoje abejingi,nedrasus,nepilietiski,nes si tragedija liecia ne juos pacius.Tegyvuoja ir nezusta manifestacijos:,,netylesime ir nesitrauksime'',te nebuna ramaus miego iskrypeliams ir ju gynejams.
Tragikomedija tęsiasi: "D. Kedžio bičiulis A. Žilius rastas negyvas, versija – savižudybė". balsas.lt
Mielas, Liudvikai, laikas parengti scenarijų filmui apie vieną neregėto masto bylą su neišaiškintomis penkiomis žmogžudystėmis, paaukotą mažą mergaitę dėl Lietuvoje klestinčios pedofilijos ir aukščiausios teisėsaugos bei įtakingiausių politikų pritarimo arba neveiksmumo. Pasaulinio garso filmas garantuotas, pirma - dokumentinis, po to - meninis. Geriausią režisierių veiksmo detektyvui galima pasikviesti ir iš tarptautinės rinkos už normalų honorarą, kurį galima gauti iš tarptautinių fondų prieš pedofiliją ir net iš Jungtinių tautų ar Švedų instituto. Dar, pagaliau, metas pareikalauti rėmimo ir iš skandinaviškų bankų Lietuvoje..
Liudvikas Jakimavičius. "Liepto galas" 2009nm (bernardinai.lt) Pikasas KOMENTARAS 2009-10-11 (savaitė po žudynių Kaune) Internetas lūžta nuo informacijos , kiek kartų Drąsius Kedys buvo kreipęsis į generalinę prokuratūra ir kitas teisingumo institucijas, norėdamas apginti savo dukrą. Lygiai tiek pat kartų "spengė tyla" . Susidomėta buvo labiau juo pačiu kur kas daugiau, negu galimų kriminalinių faktų aplinkybėmis. Visa ši eiga, o ypač įvairūs dabartiniai pareigūnų atsikalbinėjimai leidžia manyti, kad šiuo atveju galime susidurti su "dvigubu klanu" . Jei jis susisumuoja iš pareigūnų ir prievartautojų, tai toks klanas gali daug. Jei jis tikrai čia buvo pagrindinis veikiantysis subjektas, tai galima tik pasamprotauti, kas jį galėjo paskatinti veikti būtent tą, konkrečią dieną. Gal lemiamą reikšmę turėjo, kaip dabar gen. prokuroras A. Valantinas pripažįsta, kad ir tą paskutinį trečiadienį generalinėje prokuratūroje ir kitose valdžios svarbiausiose institucijose buvo gautas Drąsiaus Kedžio paskutinis skundas dėl tyrimo nevykdymo. Tačiau, deja, jau po dar dviejų siaubingų faktų. Kai kas bando teigti, kad mitingų metu norėta pateisinti įvykdytas žmogžudystes. Manau, kad yra kiek kitaip. Pirmiausia, mes dar net nežinome, vienas ar keli asmenys jas padarė, kokiais ginklais buvo naudotasi ir t. t. Jokios žmogžudystės negali būti pateisintos, jei jos įvykdytos ne bandant apginti savo gyvybę arba bandant sutrukdyti tai padaryti kėsinantis nusikaltėliui į kito asmens gyvybę (kriminalo atveju) arba saugant nuo masinio naikinimo, ginant savo šalį (karo atveju). Mitingai buvo nukreipti dėl Kedžio ir mūsų visų teisių apsiginti prieš nusikaltėlius, pasitelkiant į talką teisėsaugos institucijas. Reikalavimas prisiimti atsakingiems teisėsaugos pareigūnams atsakomybę nėra joks prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų griovimas, kaip kai kas bando teigti, o noras turėti stipresnę prokuratūrą ir visą teisėsaugą. Nepakankamas pareigūnų savo tiesioginių pareigų atlikimas yra pats tikriausias teisėsaugos griovimas iš vidaus. Teisėsauga privalo būti lygi visiems ir tuo pačiu jai būtina taikyti LR įstatymus visiems, neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį ar užimamas pareigas. Jei viena ar kita įstatymo nuostata trukdo tokią funkciją atlikti, Seimas privalo ją keisti. Jei pagal Konstituciją, kai ką pakeisti kol kas negalima (didelės teisėjo neliečiamumo ribos), tai gal verta tokią nuostatą dalinai pakeisti Seime arba referendumo keliu. Viskas mūsų piliečių rankose. Konstituciją priėmė piliečiai patys, tad jų valioje keisti tai, ką verčia daryti pats gyvenimas, jei to negali padaryti jų rinkti Seimo politikai.
Liudviko Jakimavičiaus 2009 metų rašinys parodo jo įvalgumą. Todėl net ir po kelių metų įdomu jį perskaityti ir kai ką prisiminti.
Geras straipsnis,ačių Ekspertams kad pakartojot.
Buvęs Klaipėdos apylinkės vyr. prokuroras S. Stulpinas viešai pareiškė "duokit man pedofilijos bylą ir po poros savaičių pasakysiu kas žudikai". Deja, po kelių savaičių neatlaikė jo širdis prisiimtos atsakomybės. :( Pagarbiai
Jakimaviciaus logiskas scenarijus