Tačiau gynybos specialistai perspėja – technologinis karo lūžis vyksta greičiau, negu keičiasi Lietuvos kariuomenės procedūros.

LRT paskelbtoje diskusijoje Karo akademijos dėstytojas Artūras Plokšto teigė, kad reakcija į dronų revoliuciją Lietuvoje vis dar per lėta.

Lietuvos šaulių sąjungos bepiločių orlaivių kuopos vadas Ovidijus Kuzminas problemą mato biurokratijoje: valstybė esą tebenaudoja taikos laikams sukurtas procedūras ir nepakankamai greitai keičia teisės normas.

Dar tiesiau kalbėjo atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

„Mes turim elitinius karininkus, bet jiems dažniausiai surištos rankos“, –pasakė jis, pabrėždamas politinės valios ir aiškios lyderystės poreikį.

Tuo pat metu valstybė jau bando judėti greičiau. Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie maždaug 5 mln. eurų projektą, pagal kurį Lietuvos įmonės kurs bendrą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. 2028 m. ją planuojama sujungti ir su sąjungininkų platformomis.

Lietuva turi ambiciją būti Rusijos atgrasymo lydere visoje Europoje. Tačiau lyderystė nėra vien rekordinės išlaidos ir nauja technika.

Dar labiau sutvirtės lyderystė tada, kai Lietuvos kariuomenė sugebės ne tik daugiau pirkti, bet ir greičiau už potencialų priešą keisti doktriną, technologijas bei sprendimų priėmimą.

Šaltinis: kam.lt, lrt.lt

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
Darijus2026-09-06 19:51

Savižudžiams trukdyti nereikia. Gamtai jie nereikalingi,

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi