Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Vyriausybė rugsėjo 3 d. paskelbė priėmusi sprendimą pradėti strateginių atraminių ligoninių vystymą Vilniuje ir Kaune. Bendra preliminari investicijų suma – apie 300 mln. eurų.
Svarbu, kad kalbama ne apie vieną ligoninę ir ne vien apie paprastų slėptuvių įrengimą. Planuojami trys skirtingi dideli projektai Kauno klinikose, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
Kauno klinikų teritorijoje numatoma įrengti fortifikuotą chirurgijos centrą ir daugiaaukštę dvigubos paskirties automobilių stovėjimo aikštelę. Įprastomis sąlygomis infrastruktūra būtų naudojama kasdienėms ligoninės reikmėms, tačiau krizės metu turėtų būti pritaikoma medicinos veiklai.
Santaros klinikose planuojamas daugiafunkcis dvigubos paskirties kompleksas. Jo dalimi būtų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosios situacijos metu galėtų būti konvertuojama į saugią ligoninės erdvę. Kitaip tariant, požeminė infrastruktūra būtų statoma ne tam, kad didžiąją laiko dalį stovėtų nenaudojama, o kasdien atliktų kitą funkciją ir tik prireikus būtų pertvarkyta medicinos reikmėms.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje planuojamas fortifikuotas kritinių situacijų medicinos centras. Jame turėtų būti operacinės ir vietos keliems šimtams lovų. Toje pačioje teritorijoje numatoma sukurti ir pacientų srautų valdymo bei mobilizacijos infrastruktūrą.
Taigi 300 mln. eurų nėra vien „požeminių operacinių“ kaina. Oficialus Vyriausybės pranešimas kalba apie bendrą trijų ligoninių fortifikuotos ir dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrą. Kiek iš šių 300 mln. eurų tektų kiekvienai ligoninei, kol kas nenurodoma.
Vyriausybė aiškina, kad tokio sprendimo poreikį parodė Ukraina ir Izraelis. Projektai rengiami konsultuojantis su Izraelio sveikatos apsaugos ir saugumo ekspertais. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ligoninių pertvarką pavadino visuotinės gynybos sistemos dalimi.
Tai reiškia gana reikšmingą Lietuvos pasirengimo karui politikos pokytį. Iki šiol didžiausia viešojo dėmesio dalis buvo skiriama kariuomenės ginkluotei, karinei infrastruktūrai, priedangoms, gyventojų pasirengimui ar 72 valandų atsargoms. Dabar šimtai milijonų eurų numatomi tam, kad karui būtų fiziškai pritaikyta ir pati sveikatos apsaugos sistema.
Premjeras žurnalistams paaiškino ir praktinę problemą: fortifikuota ligoninė nėra tas pats, kas įprastas ligoninės pastatas. Tokiai infrastruktūrai taikomi kitokie sienų ir perdangų tvirtumo, armatūros ir betono kiekio reikalavimai. Anot M. Sinkevičiaus, dabartiniai Lietuvos statybos techniniai reglamentai nėra pritaikyti Izraelio modelio objektams, todėl įgyvendinant projektus teks spręsti ir teisinio bei techninio reguliavimo klausimus.
Šiuo metu numatoma projektus įgyvendinti iki 2030 m., tačiau premjeras teigia norintis, kad statybos vyktų greičiau. Labiausiai į priekį, jo teigimu, jau yra pasistūmėjusios Kauno klinikos. Tikimasi, kad su šiuo projektu susiję konkretūs procesai galėtų prasidėti dar 2026 m., o darbai – po žiemos sezono.
Dar vienas svarbus klausimas – kas už visa tai mokės. Vyriausybės rugsėjo 3 d. pranešime konkretus 300 mln. eurų finansavimo šaltinis nenurodytas. Tačiau M. Sinkevičius žurnalistams sakė, kad greičiausiai būtų naudojamos Gynybos fondo lėšos. Premjero argumentas – valstybės gynyba nesibaigia tankais, dronais ar kariuomene, nes karo metu turi veikti ir policija, ugniagesiai bei gydymo įstaigos.
Jeigu projektai bus įgyvendinti taip, kaip dabar skelbiama, Vilniuje ir Kaune atsiras infrastruktūra, kurioje dalį chirurgijos, intensyviosios medicinos ir kitų kritinių paslaugų būtų galima tęsti net tuomet, kai antžeminės gydymo įstaigų dalys būtų pažeistos arba jų naudojimas taptų pavojingas.
Tai nėra vien teorinis scenarijus. Būtent Ukrainos karo patirtis parodė, kad ligoninės ir jų energetikos, deguonies tiekimo, operacinių bei intensyviosios terapijos infrastruktūra karo metu tampa ypač pažeidžiama. Todėl Lietuvos pasirinktas modelis remiasi principu, kad svarbiausia medicinos infrastruktūra turi būti ne tik apsaugota, bet ir naudojama kasdien, kad jos nereikėtų „aktyvuoti“ tik prasidėjus krizei.
Kita vertus, šiuo metu dar nėra paskelbta nei galutinė kiekvieno projekto sąmata, nei tikslus 300 mln. eurų paskirstymas, nei galutiniai statybų terminai. Vyriausybė kol kas paskelbė politinį sprendimą ir pagrindinius infrastruktūros metmenis. Taigi 300 mln. eurų yra planuojamas investicijų dydis, o ne jau pasirašytų statybų sutarčių suma.
Šaltinis: lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.