Lietuva vienijasi dėl Rusijos atgrasymo: 5 proc. BVP ir spartesnė oro gynyba(1)

Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 4 d. susitiko su TS-LKD pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Po susitikimo Vyriausybė paskelbė, kad valdžia ir didžiausia opozicinė politinė jėga pasirengusios ieškoti bendrų sprendimų gynybos, energetikos, valstybės biudžeto ir kitais strateginiais klausimais.

Svarbiausia žinia – rengiant 2027 m. valstybės biudžetą išlieka tikslas gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Jeigu toks susitarimas išsilaikys, Lietuva galės planuoti Rusijos atgrasymą ne vien iki kitų rinkimų, o dešimtmečiams.

Tai reiškia, kad Rusijos atgrasymo stiprinimas stiprinimas nebėra vienos Vyriausybės ar vienos politinės daugumos projektas. Šalis planuoja dešimtmečiams į priekį – perka ginkluotę, kuria nacionalinę diviziją, stato karinius miestelius, priima Vokietijos brigadą, stiprina sieną ir investuoja į oro gynybą.

Būtent oro gynybai dabar žadamas ypatingas dėmesys. Vyriausybė nurodo, kad jos pajėgumų vystymas turi būti spartinamas. Lietuva jau perka NASAMS sistemas, radarus, dronų perėmimo priemones, AMRAAM raketas ir kuria papildomus oro gynybos sluoksnius.

Ukrainos karas parodė, kad šiuolaikiniame kare neužtenka vien tankų, artilerijos ar didelės kariuomenės. Valstybė turi gebėti apsaugoti savo miestus, energetikos infrastruktūrą, karinius objektus ir žmones nuo raketų bei bepiločių orlaivių. Lietuva šią pamoką priėmė rimtai.

Dar svarbiau tai, kad dėl pagrindinės krypties pradeda rastis platesnis politinis sutarimas.

Formalaus naujo partijų susitarimo kol kas nepasirašyta, tačiau pats faktas, kad valdžia ir didžiausia opozicinė partija kalba apie 5 proc. BVP gynybai ir spartesnę oro gynybą kaip apie bendrą valstybės užduotį, yra reikšmingas.

Lietuvai, esančiai NATO rytiniame flange ir besiribojančiai su Rusijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija, toks politinis tęstinumas yra beveik toks pat svarbus kaip pati ginkluotė.

Kariniai projektai trunka ne vienus metus. HIMARS, oro gynybos sistemos, nacionalinė divizija, Vokietijos brigados infrastruktūra ir nauji poligonai negali priklausyti nuo vienų rinkimų rezultatų.

Todėl ši žinia siunčia svarbų signalą ir Lietuvos sąjungininkams: nepriklausomai nuo vidaus politinės konkurencijos, pagrindinė Lietuvos saugumo kryptis išlieka stabili.

Lietuva ne tik kalba apie būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą – ji skiria tam vieną didžiausių BVP dalių Aljanse, stato infrastruktūrą, perka modernią ginkluotę ir siekia, kad šie sprendimai turėtų kuo platesnį politinį pagrindą.

Jeigu toks susitarimas išsilaikys, Lietuva galės planuoti Rusijos atgrasymą ne vien iki kitų rinkimų, o dešimtmečiams.

Šaltinis: lrv.lt