Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tačiau kai kalba pasisuka apie realų karių siuntimą, ryžtas staiga tampa daug kuklesnis.
„Norinčiųjų koalicija“, kurios dalyvė yra ir Lietuva, ruošia daugianacionalines pajėgas Ukrainai, bet jas ketinama siųsti tik tada, kai bus pasiektos paliaubos.
Paprastas klausimas: jeigu kariai Ukrainai labiausiai reikalingi dabar, kai vyksta karas, kodėl juos planuojama siųsti tada, kai karas jau turėtų būti sustabdytas?
Dabar faktas paprastas: karas „mūsų“, pinigai įsisavinami, o kariauja kiti.
Lietuva mėgsta pabrėžti savo lyderystę. Ir pagrindo tam yra. Šalis milžinišką biudžeto dalį skiria Rusijos atgrasymui, remia Ukrainą ginklais ir pinigais, ragina didžiąsias Europos valstybes nebijoti Rusijos.
Todėl metas žengti dar vieną žingsnį – paklausti pačios Lietuvos Tautos.
Referendumas pats savaime karo Rusijai nepaskelbtų. Tokius sprendimus pagal Konstituciją priima valstybės institucijos.
Tačiau jeigu referendume aiški Lietuvos žmonių dauguma pasisakytų už tiesioginį Lietuvos kariuomenės įsitraukimą į Ukrainos gynybą, tai būtų milžiniško politinio svorio signalas.
Tokio rezultato valdžia negalėtų tiesiog numesti į stalčių.
Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei tektų labai aiškiai atsakyti: ar jie vykdo Tautos valią, ar ne? Ir jeigu nevykdo – kodėl?
Ir čia atsiranda dar vienas nepatogus klausimas – Iranas.
Prezidentas Gitanas Nausėda JAV ir Irano konfliktą jau yra pavadinęs „mūsų konfliktu, mūsų karu“.
Jeigu Rusijos karas prieš Ukrainą yra „mūsų karas“, o JAV karas su Iranu – irgi „mūsų karas“, tada gal metas pagaliau aiškiai pasakyti, ką žodis „mūsų“ šiuose sakiniuose iš tikrųjų reiškia.
Kariauti tai kariauti.
Jeigu valdžia sako, kad tai „mūsų karas“, vadinasi, turi būti ir mūsų konkretūs kariniai veiksmai.
Kol kas jų nėra: Lietuva tiesiogiai nekariauja nei su Rusija, nei su Iranu.
Todėl referendumas būtų paprastas testas: ar Tauta pritaria realiam Lietuvos įsitraukimui į karą ar karus, ar „mūsų karas“ tėra skambi frazė?
Jeigu Tauta pasakytų „taip“, valdžia gautų labai stiprų politinį mandatą veikti ir pradėti normaliai kariauti.
Nes dabar faktas paprastas: karas „mūsų“, pinigai įsisavinami, o kariauja kiti.
P. S.
Patariamojo referendumo klausimas galėtų skambėti taip: „Ar pritariate, kad Lietuva, Ukrainos prašymu, panaudotų visą Lietuvos kariuomenės galią tiesioginei Ukrainos gynybai nuo Rusijos?“
Po tokio referendumo būtų galima surengti dar vieną patariamąjį referendumą ir klausti: „Ar Lietuvos žmonės pritaria tiesioginiam Lietuvos kariniam įsitraukimui į JAV ir Irano konfliktą, kurį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atstovaudamas Lietuvos valstybei, jau yra pavadinęs „mūsų konfliktu, mūsų karu“?“
Komentarai (5)
AS jau is karto be referendumo sakau , kad ne karams , nes zmonijai reikalinga taika . Zmogus gime gyventi , o ne del karu mirti . Stop karams kur jie bevyktu. Kazin ar Lietuvos zmones zino tikra skaiciu kiek zuvo lietuviu Ukrainos platybese ?. Suskaiciavo , kad tik trys , o kaip yra is tikruju ar suzinosime kada nors ?. Dar pries prasidedanti kara buvo instruktoriu lietuviu , kaip jie ten ar nenukentejo pries rusu invazija i Ukraina ?. Ziurekim savo sali ir nereikia mums svetimu karu . Karai zmonijai yra blogis .
Privalo būti ir antras klausimas: ar pritariate, kad Lietuvos valstybinė vėliava būtų pakeista į Ukrainos?
Idomu ka siuo klausimu pasakys Nausediene.
O tuo musu politikus kas nors igaliojo kalbeti apie ta kara taip kaip jie kalba? Prie ko cia tas “musu karas“? Nesigincyju, kad tai ju, tokiu kaip Nauseda bailiu karas, nes jiems galas jei karas bus pralaimetas. Bet kodel jie kalba visos tautos vardu? Kalbetu savo vardu jokiu problemu nebutu.
seniai reikejo skelbt kara, rusai bijo tik jegos ir supranta tik jega, kadangi besmegeniai