Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda balandžio 26 d. pasirašė Seimo priimtą įstatymą dėl valstybės sieną kertančių migrantų neteisėtos „apgręžimo“ politikos.
Nors Lietuva formaliai yra tarptautinės bendruomenės narė, nuo šiol oficialiai nesilaikys pasirašytų tarptautinių konvencijų.
Valstybės lyderiui pasirašius įstatymą, švelniai ir kultūringai vadinama „apgręžimo“ politika įsigalios nuo gegužės 3 d. Kaip vertina šį įstatymą Europos Sąjungos institucijos – neskelbiama.
„Apgręžinėti“ užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbuotojai galės tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
Kitaip tariant, į Lietuvos teritoriją patekusių asmenų likimą operatyviai spręs VSAT pareigūnai, kaip jie nutars, taip ir bus. Tamsios odos spalvos žmonėms ar nemokantiems slaviškai, prašytis prieglobščio nuo šiol bus daug mažiau galimybių.
Įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams (pavyzdžiui ukrainiečiams), besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami.
Iki šio taip vadinama neteisėta „apręžimo“ politika buvo Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujamos Žmonių partijos narės Agnės Bilotaitės, tiesioginė atsakomybė.
Nuo šiol už tai su tarptautine teise nesuderinamą atsakomybę prisiėmė Seimas ir Prezidentūra.
Taigi, nuo dabar Lietuvą oficialiai ne tik galima, bet ir reikia vadinti neteisine valstybe.
Kokių sankcijų ir kokio dydžio baudų už šį įstatymą sulauks Lietuva, t.y. visi Lietuvos gyventojai, kol kas nėra žinoma, tačiau tai baudos ir sancijos tėra nereikšminga smulkmena.
Daug svarbiau – priėmus šį patraukliai vadinamą „apgręžimo“ įstatymą, Lietuva de facto pasitraukė tiek iš Europos Sąjungos teisės, tiek ir iš Jungtinių Tautų konvencijų.
Minėtas atvirai nacistinis-rasistinis G. Nausėdos pasirašytas įstatymas atrodo taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR.VIII-1666 1, 2, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23 1 STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI
ĮSTATYMAS
2023 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-1891
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „8. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga (toliau – valstybės sienos apsauga) – veikla, kuria siekiama:“.
2. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Prievarta – veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, ir kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas.“
3. Papildyti 2 straipsnį 22 1 dalimi: „22 1 . Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, savo noru padedantis Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybės nustatyta tvarka laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.“
2. Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi: „13. Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami.
Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui. Jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma.
Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.
Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 10 straipsnis. Valstybės sienos kirtimo laikinas apribojimas arba nutraukimas
Vyriausybė, užtikrindama Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės rimtį, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, taip pat gretimos valstybės prašymu gali laikinai apriboti arba nutraukti vykimą per valstybės sieną ar tam tikrus pasienio kontrolės punktus.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasienio ruožas nustatomas iki 5 km pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis. Pasienio ruožo ribas tvirtina Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.“
2. Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi: „10. Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Šis leidimas išduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatytais atvejais. Reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą netaikomas asmenims: 1) gyvenantiems pasienio ruože ir (ar) esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais; 2) dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože; 3) vykdantiems ūkinę, komercinę veiklą ar kelių, ryšio linijų ir kitų viešojo intereso objektų priežiūros veiklą pasienio ruože; 4) vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą; 5) kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ar vykstantiems į darbo vietą, esančią pasienio kontrolės punkte; 6) vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ir (ar) priežiūrą.“
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys. Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu: 1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą; 2) nėra praėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos; 3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinio nusikaltimo ir yra bent viena iš šių sąlygų: a) po bausmės atlikimo nėra praėję 3 metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams; b) po bausmės atlikimo nėra praėję 5 metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams; c) po bausmės atlikimo nėra praėję 8 metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai: 1) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše; 3) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius dokumentus; 4) nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą; 5) asmuo, kurio buvimas valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; 6) fizinio ir juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturinčio asmens vykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, nesusijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytos aplinkybės arba paaiškėja, kad fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus;“.
4. Papildyti 14 straipsnio 5 dalį 6 punktu: „6) paaiškėja, kad nebevykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, susijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra.“
7 st raipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius ar kitaip daryti žalą pasienio juostai. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“
8 st raipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą.
Už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausančia infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 4 1 dalyje nurodytą infrastruktūrą, atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
2. Papildyti 16 straipsnį 4 1 dalimi: „4 1 . Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dukterinių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip šios bendrovės suprantamos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, patikėjimo teise valdomos, naudojamos ir disponuojamos valstybės infrastruktūros ar jos dalies reikia patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti, tokia valstybės infrastruktūra ar jos dalis atitinkamų patikrinimų įstaigų prašymu ir vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu perduodama panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pasienio kontrolės punkto teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punkto darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas ir Muitinės departamento generalinis direktorius. Pasienio kontrolės punkto, kuriame nėra muitinės įstaigos, teritorijos schemą ir darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 18 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos subjektai, kitų subjektų pasitelkimas, valstybės sienos apsauga ginkluoto užpuolimo, karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju
1. Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
2. Valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė.
3. Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasitelkiami: 1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka – vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; 2) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos kariuomenė; 3) Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos šaulių sąjunga; 4) valstybės sienos apsaugos priedangos plane nustatyta tvarka – patikrinimų įstaigos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir kiti subjektai.
4. Ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju valstybės siena saugoma šio įstatymo, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį.
2. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių statutinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.“
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 23 1 straipsniu
Papildyti Įstatymo VI skyrių 23 1 straipsniu: „ 23 1 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis bei kitais asmenimis.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie valstybės sienos apsaugai užtikrinti skirtas priemones, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos priemonių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų įgyvendinimą ir skelbiama kita su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla susijusi informacija.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba remia ir inicijuoja prevencines ir teisinio švietimo programas, skleidžia teisines, ekspertines, profesines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse.“
12 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoti sulaikytus ir suimtus asmenis.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju IX skyriumi
Papildyti Įstatymą nauju IX skyriumi: „ IX SKYRIUS
RĖMĖJŲ VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI
31 straipsnis. Rėmėjų veiklos organizavimas
1. Rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado tvirtinamais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais.
2. Rėmėjui išduodamas pažymėjimas, atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“. Jų išdavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
3. Rėmėjų veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirtų lėšų.
32 straipsnis. Priėmimas į rėmėjus
1. Rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
2. Norintis tapti rėmėju asmuo pateikia prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose kaip viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, vadovai gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojamų būti rėmėjais asmenų sąrašus kartu su šiuose sąrašuose esančių asmenų prašymais tapti rėmėjais.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus, tikrina, ar norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių.
Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja mokymą, kurį baigęs, šis asmuo laiko egzaminą. Reikalavimas dėl mokymo baigimo ir egzamino laikymo netaikomas buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kitiems einantiems pareigas ir buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, šauliams ir buvusiems tikrosios karo tarnybos kariams.
Norintis tapti rėmėju asmuo, išlaikęs šioje dalyje nurodytą egzaminą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu įrašomas į rėmėjų sąrašą. Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba yra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, arba neišlaiko šioje dalyje nurodyto egzamino, asmens prašymas tapti rėmėju netenkinamas.
Rėmėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
4. Rėmėju negali būti: 1) asmuo, turintis teistumą už nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; 2) asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, antstoliu ar atliko tikrąją karo tarnybą ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus, antstolio profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančias arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančias veikas ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 5 metai; 3) asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašo 3 metų sutartį, kurioje įsipareigoja neatlygintinai padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis).
Praėjus 3 metų laikotarpiui, jeigu rėmėjas be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, sutarties galiojimas šalių sutarimu pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui. Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
6. Apie nepatenkintą asmens prašymą tapti rėmėju, šio sprendimo apskundimo galimybę ir asmens įrašymą į rėmėjų sąrašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja prašymą pateikusį asmenį ir jį rekomendavusią asociaciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimas netenkinti asmens prašymo tapti rėmėju gali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.
33 straipsnis. Išbraukimas iš rėmėjų sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas
1. Rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo nutraukiama sutartis: 1) rėmėjo prašymu; 2) dėl rėmėjo vardo diskreditavimo; 3) jeigu rėmėjas nebeatitinka šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba atsiranda, paaiškėja šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės; 4) jeigu rėmėjas ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedalyvauja rėmėjų veikloje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimas gali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.
34 straipsnis. Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos
1. Rėmėjai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.
2. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą bei specialiąsias priemones; 2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę; 3) padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą; 4) padėti stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika; 5) padėti atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių, dokumentų, patalpų patikrinimą; 6) siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus, įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas; 7) padėti pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos patalpas kaimo gyvenamosiose vietovėse; 8) reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus reikalavimus ir nurodymus.
3. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 2) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą; 3) imtis priemonių asmenų, valstybės ir savivaldybės turtui gelbėti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais; 4) saugoti jiems patikėtas ar sužinotas valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis; 5) nešioti atpažinimo ženklą, liemenę su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“, prisistatyti, parodyti rėmėjo pažymėjimą; 6) gavę pranešimą apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 7) gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti; 8) vadovautis teisės aktais, pavestas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.
35 straipsnis. Rėmėjų įgaliojimai
1. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais.
2. Teisėti rėmėjų reikalavimai ir nurodymai asmenims yra privalomi.
3. Už rėmėjų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Rėmėjų socialinės ir kitos garantijos
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba išmoka vienkartinę išmoką rėmėjui, jeigu atliekant jam pavestas funkcijas rėmėjas buvo sužalotas ir dėl šio sužalojimo nustatytas: 1) sunkus sveikatos sutrikdymo mastas − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio; 2) nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymo mastas − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką lygiomis dalimis išmoka: 1) rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), ne vyresniems kaip 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresniems kaip 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui), motinai (įmotei); 2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0-25 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.
3. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu: 1) rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką; 2) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo; 4) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti; 5) rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su rėmėjų funkcijų atlikimu.
4. Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
5. Kai dėl teisės pažeidėjo veikos rėmėjas sužalojamas, Civilinio kodekso nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė žala.
6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka ir sąlygomis rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas.
37 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti. Rėmėjai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes.
Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
2. Psichinę ar fizinę prievartą rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) asmenims vengiant vykdyti rėmėjo ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti); 3) padėdamas sulaikyti asmenis (jeigu jie priešinasi); 4) atremdamas kėsinimąsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias bei ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti; 5) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą; 6) padėdamas stabdyti transporto priemonę; 7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms.
3. Rėmėjas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
4. Specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais naudoti draudžiama.
5. Rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
6. Rėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos rėmėjams atlikti jiems pavestas funkcijas tik kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Rėmėjų parengimo, tikrinimo bei specialiųjų priemonių išdavimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
38 straipsnis. Rėmėjų skatinimas ir atsakomybė
1. Rėmėjai, pasižymėję saugant valstybės sieną, gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar kitų institucijų paskatinti (apdovanoti).
2. Rėmėjai gali būti teikiami valstybiniam apdovanojimui Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Rėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. Buvusio IX skyriaus ir 31 straipsnio pernumeravimas
1. Buvusį IX skyrių laikyti X skyriumi.
2. Buvusį 31 straipsnį laikyti 39 straipsniu.
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2023 m. gegužės 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 16 straipsnio 4 1 dalies nuostatos taikomos valstybės infrastruktūrai ar jos daliai, kuri toje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
4. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija: „2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0-25 procentų dalyvumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Komentarai (38)
Nepasitenkinimas, reiškiamas dėl valdžios sprendimais sukeltų pasekmių, irgi yra kova. Kovų yra įvairių. Štai Mahatma Gandhi vadovavo nesmurtiniam pasipriešinimui. Paryžiuje invazinis jaunimėlis mėto gelžgalius ir petardas į riaušių malšintojus. Tai irgi pasipriešinimas kažkam, tik labiau vizualizuotas, ty spektaklio formate. Vis tik reikėtų kalbėti apie metodus, kuriais siekiama ilgalaikių ir kokybiškų permainų, o ne vizualių efektų. Nesutiksiu su tamsta, kad politinės jėgos artimiausiu metu neatsiras. Ji jau yra. Panašiai kaip rasos taškas — tai temperatūra, kurioje oro drėgmė pasiekia 100% ir vandens garai pradeda kondensuotis į lašus. Socialinis gyvenimas Lietuvoje irgi artėja prie Rasos taško, kai išsisklaidęs politinis gyvenimas kondensuosis į naują politinį judėjimą.
Asmeniskai as su niekuom nekovoju, as tik išsakiau savo nuomone ka reiketu daryti. Tam kad kovoti, reikalinga susiformavusi alternatyvi politine jega, kurios Lietuvoje nera ir artimiausiu laiku nebus. Jus pernelyg daug kalbate, pernelyg daug zinote, tai gal man kvailam paaiskinsite su kokiom priezastim kovojate jus? Ypac kryptingai ir sistemiškai. :)))
Trumpai sakant, tamsta kovojate su pasekmėmis, ty su vėjo malūnais. Aš negaištu savo brangaus laiko, aš taikausi į priežastis. Kryptingai. Sistemiškai.
ir vėl pamiršau, kad “cenzūraiukus“ ekspertuose reikia rašyti kaip 3,14dariukus, arba πydariukus :)))...
Tiksliau, komjaunimas buvo tik manipuliacijos įrankiu CŽV ir MI-6 agentūros rankose, naikinant TSRS.
Tiksliau, komjaunimas buvo tik manipuliacijos įrankiu CŽV ir MI-6 rankose, naikinant TSRS.
Tarybų Sąjungą sugriovė komjaunimas su CŽV pagalba. Būtent, "Komjaunimo tiesa" (dabar "Lietuvos rytas") savo puslapiuose propagavo jaunimui vakarietišką gyvenimo būdą, tuo prisidėjęs prie Sąjūdžio gimdymo. Paradoksas, bet Kinijos komjaunimas ir JAV demokratai yra seni draugai. Buvęs komjaunimo sekretorius tapo Uhanio miesto meru, pirmas paskelbė apie pandemiją, uždarė miestą karantinui, įvedė ribojimus, nieko nepranešęs valstybės vadovui Si Czinpinui. Kinijos komjaunimas konfrontuoja su komunistais dėl vadovo posto.
:))) - dar vienas, - pybis žino keliatūkstatasis tvarto daunas ekshibicionistas, eksponuojantis veršiuomenei savo standartinį, visuotinį gyvulišką bukumą, ant kurio laikosi visa nacistinė lansberginė šiknaskylė šizolitchūanija :))) - o kad jis galutinai susidrėktų viršutinio ir apatinio anusų zonose, tai prie “kramtomoji guma, darbiniai džinsai ir rokenrolas“, reikia dar pridėti vokišką VHS pornūchą ir kasetines dekas, double speedu perrašinėjančias boneyėmus , sexpistolsus , pinkfloydus, ir “moderniai“ - falcetiškai tolkinančius pydariukus :))) ---- vienok , jei visai nusileisti iki to nuokruštveibino intelektinės“ prarajos dugno, TSRS griovimo “toolsų“ sąrašą reiktų pildyti bentr jau iki tūkstančio :))))
Nr.28-am: ale tu matai, koks esi durnas, jei nesupranti, kad visa Baltarusijos migrantų krizė buvo suorganizuota tam, kad būtų pretekstas telkti kariuomenę prie sienos. Migrantų srautas toks mizernas, kad didelės įtakos vakarams neturi, o jį organizuoja per mafijines struktūras spectarnybos.
Taip išeina kad ir TSRS sugriovė kramtomoji guma, darbiniai džinsai ir rokenrolas.
kokie durni tie migrantai: gerbiamas prezidentas Lukošenka juos draugiškai pasikviečia, o jie nelieka, - veržiasi į nacistinę lithuaniją. O juk iš Belarusijos ir ir Rosija ranka pasiekiama, kur būtų priimami išskėstomis rankomis.
Savo laiku LTSR laikraštis TIESA pakankamai daug rašė apie supuvusius Vakarus, kas dabartiniame kontekste pasirodė tikra tiesa. Jeigu naivus tarybinis komjaunimas nebūtų sugundytas kramtomaja guma, darbiniais džinsais ir rokenrolu, nebūtų jokio Sąjudžio, inspiruoto Džino, paleisto iš atkimšto butelio.
Skaiciai, kuriuos tamstai pateikiau, tai migrantai, kurie jau naturalizavosi, kaip Europoje, taip ir Rusijoje. Jeigu kalbeti apie migrantus, kurie dar tik bando naturalizuotis, tai ju Europoje yra apie milijona. Tik 2022 metais, migracijos duomenimis i Rusija atvyko uzdarbiauti 12,8 mln. migrantu.
Supuve tie vakarai ar ne, tai jusu vertinimas. Vakarai turejo skirtingus laikotarpiu ir jie labai skiriasi. Tai viena. Antra - jus klaidingai manote, kad migrantai verziasi butinai i vakarus? Rusijoje migrantu yra virs 20 mln. , Europoje, ne ES, o butent Europoje, neskaitant "vidaus" bastunu, tikru migrantu yra apie 40-45 mln. Nepasakyciau, kad jie labai verziasi i Vakarus. Jankyno neskaiciuosim, ten kita situacija. Zmones migruoja del ivairiu priezasciu ir esant ivairiomis aplinkybemis. Tarp kitko, jeigukalbeti apie ukrainiecius, tai zymiai didesnis kiekis pasirinko butent Rusija. As nesiruosiu vertinti svetimus sprendimus, kiekvienas turi teise "eksperimentuoti" pats.
kad galūnė "L". NATO aljansas žvėriškai subombardavo arabų miestus, tad jie kažkur yra priversti ieškoti pastogės. O Lietuva - tai NATO. Kodėl ukrainiečiai turi "Über Alles" statusą ir jiems šalies įstatymai negalioja.
Gal tamsta galėtumėt paaiškinti kodėl tie migrantai veržiasi į supuvusius vakarus, užuot rinkęsi Rusiją?
Megstat jus demagogija ir tusciai liezuviu malti. Zodziu daug, info nulis. Nieks neabejoja, kad pasaulis kinta ir kada nors, tikiuosi, karu nebus, bet tai bus tolimoje ateityje. Kada ir kaip bus mes nezinome. Amebos pozicija, tai pas tamsta, o mes darome tai ka privalome ir bus taip, kaip bus. Jus bandote ikistimsavo liberastines idejas - "atidarom sienas, visus priglaudziam ir seriam, visus mylim ir snargliu sluostom". Nenoriu ir nesiruosiu myleti visus, savu, kuriems reikalinga pagalba ir "meile", yra begale. Jus apie kara kalbate, kaip apie "buitinius" konfliktus, nes niekada nematete karo. "Buitiniu" konfliktu galesite "pasigirti, kai jus "isprievartaus" gatveje, karas, tai truputi kita kategorija. Tarp kitko, Krymo kare zuvo apie puse milijono zmoniu. Nebloga "buitiska" atrakcija? Siaip, savo zinias apie "Grazios epochos" karus, galite lengvai padauginti is 10. Jus beviltiska svajotoja apie tai, ko nera ir nebus artimiausiu laiku.
Karas yra kaip bausmės forma už jos nacistinius nusikaltimus.
Jei kažko anksčiau nebuvo, tai nereiškia, kad ir ateityje to nebus. Kažkada skaridė tik paukščiai, bet atsirado lėktuvai, vėliau raketos — kitos nei paukščių skridimo technologijos. Tad lėktuvų nebuvo, bet jie atsirado. Kažkada žmonės pranešimus siųsdavo laužo dūmais, vėliau laiškus rašė, dar vėliau atsirado elektromagnetizmu paremtos ryšių priemonės. Tas pats apie karo ir taikos technologijas. Visos problemos yra mūsų galvose, nesugebėjime išeiti iš stereotipų. Kai sakoma, jog mes esame per mažos dulkelės, kad kažką reikšmingo nuveiktume, tai čia amebos pozicija. Amebos negali susivienyti. Mes esame žmonės, mes galime apjungti savo pajėgumus, kai turime konsensuso gaminimo įrankį. Beje, kalbant apie karą ir taiką, Europoje turėjome nuo 1815 iki 1914 metų trukusią „Gražiąją epochą“ (La Belle Époque). Buvo tik smulkūs „buitiniai“ konfliktai — Krymo karas (1853–1856), Prancūzijos-Prūsijos karas (1870–1871) ir Balkanų karai (1912–1913).
Jus nemanote, o bandote nuspeti, nes galimai nezinote, kad paskutinius 5000 metu, kaip teigia ivairus metrasciai ir dokumentai zmonija kariavo ir kariauja be perstojo. Galimai jus nustebins, bet nebuvo ne vienos taikios dienos. Todel nereikia fantazuoti, o realiai vertinti galimas gresmes. "jokių racionaliai pateisinamų priežasčių karui nėra..." , visiskai kvailas teiginys. Be priezasties nieko niekada nebuna, viskam yra savo priezas. As gal ir "asociali ameba", bet tamstai patarciau "nusileisti ant zemes" ir apsidairyti aplinkui. Svaigti ir tusciai malti lizuviu apie "lygybe, brolybe ir laisve" nesudaro jokiu sunkumu, kai sedi ant sofkutes savo buste, uz nieka neatsakai ir taves tai asmeniskai neliecia. Tai banalus liberastu poziuris. As visiskai nesu pries parama, bet ji turi buti paremta istatymu, ekonominemis galimybemis ir pateisinama.
Pasaulyje veikia desniai. Vienas is ju priezasties- pasekmes. Racionaliai ir moraliai mastant karu istikro neturetu buti nes karas nesprendzia problemu o tik jas pagilina. Zmogus yra samoninga butybe bet kartu ir labai egoistine. Is egoistiniu korporaciju , valstybiu ir itakingu grupuociu interesu kyla karai. Itakingieji sukuria salygas, o visuomenes abejingumas o kartais net pritarimas terpe karui kilti. Ukrainoje karo galejo nebuti. Kaip kam reikejo apriboti savo egoizma ir atsitraukti nuo destruktyvios pozicijos mes laisvi ir darom ka norim. Tokiu atveju ir kita puse yra laisva daryti ka nori. :). Karas yra kaip neisvengiama pasekme kaip pazeidziami esminiai morales ir zmogaus egzistencijos pagrindai.
Užteko tamstos pirmojo sakinio - „Priezastys emigracijai buvo ir bus visada, bet tai nera pateisinimas betvarkei“. Aš nemanau, kad priežastys karui visada buvo ir visada bus. Priešingai - jokių racionaliai pateisinamų priežasčių karui nėra, tad ir emigracijai, kuri yra karo ir skurdo pasekmė, neturi būti ir jų nebus. Todėl visa kita, ką pasakėte toliau, yra asocialios amebos užimta poza. Asociali ameba nesugeba įlipti į kito batus.
Priezastys emigracijai buvo ir bus visada, bet tai nera pateisinimas betvarkei. Taip, karo gresme gali kilti, nors gan daznai uz ta gresme yra atsakingi patys "begliai" - 1. Nereikia beatodairiskai pasitiketi savo valdzia ir bent dalinai dometis kokiu keliu ir kur veda tauta ta valdzia. 2. Jeigu tu nesi abejingas savo Tevynei ir Tautai, tu visada ja ginsi, o ne begiosi po pasauli. 3. Is patirties pasakysiu, begti nera maziau pavojinga, nei rasti saugia vieta savo kraste. Galu gale, nera nieko bjauriau(galimai ir baisiau) slapstytis. 4. Bet kokiu atveju nieks nedraudzia kreiptis i kitos salies institucijas ir prasyti prieglobscio, esamu istatymu remuose. 5. Visiems legaliems emigrantams turi buti suteiktos vienodod salygos, be jokiu isinciu. Del manes nepergyvenkite, begioti ir sleptis as neprates ir artimus savo pilnai sugebesiu apginti. galu gale, nuo likimo tikrai nepabegsi. Tarp kitko - apie "naikintuvus virs namu", cia jus graziai, matyt filmu perziurejot. Apie švedus aš nieko negalvosiu, nes, kur, kur, bet pas švedus mano artimi niekada neieskos prieglobscio. Ne ta vieta...
Gerb. Romai, aš irgi už tai, kad į BY atvykusių turistų neištiktų metamorfozės į Lietuvos sienos pažeidėjus. Aš net buvau prieš anksčiau Baltarusijos taikytą apgręžimo politiką, kai savo pasieniečiams Lukašenka mokėjo po 200 iš ES gautų eurų už kiekvieną prie sienos sulaikytąjį. Tačiau „eikime žirgu“, kad pamatytume pradines „nelegalios“ migracijos priežastis, o ne tik pasekmes. Tik tada nereikės tamstai vaizduoti „biedną, bet Teisingą“, net jei ir esate biednas. Aš net neabejoju, jog bet kurio krašto žmonės nori gyventi savo gimtinėje, o keliauti į kitus kraštus tik kaip turistai, ty pakeliavus sugrįžti namo ir toliau darbuotis savo namuose. Tačiau kodėl jie negali gyventi savo krašte? Kodėl ukrainiečiai, sirai, irakiečiai, kurdai, afrikiečiai ir kiti ŽMONĖS turi bėgti iš savo šalies, kad išgelbėtų gal ne tiek savo, kiek vaikų gyvybes, savo moteris ir tėvus? Gal galite pasakyti, kokios to priežastys? Juk esate teisingas žmogus, padorus vyras? Kai atsakysite į šį klausimą, pagalvokite, kur bėgsite, kai virš tamstos namų ims kaukti naikintuvai? Ir kaip galvosite apie švedus, kurie aplaukusį su tamstos šeima laivą išstums atgal į jūrą, kad plauktumėt „atgal“?
Nereikia tu pasaku - USA, tai ta vieta, kur laisvai bastosi viso pasaulio valkatos. Savaime aisku, kad su tuo bandoma kovoti, bet nelabai sekmingai. Per para i USA patenka virs 1000 nelegalu.
Gal paaiskinsite - kas tie "ani" krastai ir kas gero tame, kad vyksta nekontroliuojama migracija?
Visada palaikiau ir palaikysiu istatyma, kuris griežtai kovoja su nelegalia migracija. Kitas klausimas, kad salygos turi buti visiems vienodos. Kiekvieno uzsieniecio buvimas Lietuvos teritorijoje turi buti reglamentuotas taisyklemis, ir neturi jokios reiksmes, ukrainietis jis, amerikonas ar Irako gyventojas. Kitas reikalas, kad šis istatymas neturi nieko bendro su pasienio tarnybos ir migracijos instituciju veikla.
Jauciu...SAU IR PASIRASE, kas ten aiskinsis prezidentas tu ar atbegelis, kai maisas ant galvos...? :)))
Jauciu visos salia - pasirasys...
Pabandyk ne legaliai prasibrauti į USA.Nupils kaip pasiutusį šunį,pasienio žemes savininkas ...
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Aš esu tikra, kad už tai bus atlyginta ir Gitanui, ir kitiems įstatymo koreguotojams. Žmonės iš anų kraštų yra teisingi:)
Idejot konstitucijos straipsnius, gi jie bijo jos kaip velnias biblijos...
Maldeikiukas: neoliberalizmas sukėlė krizę, demokratija griūna, Europa bus antikiniška. Ar ne prezidentą girdime? https://www.youtube.com/watch?v=3_F3jJU2ASI
ukrobanderos vaikscios po musu kolonija kaip po savo kiema
Ekspertai pavaro Bezdžionės stiliuje. Kuo daugiau bezdžionių Lietuvoje, tuo Nacho ekspertams geriau. Geriau jau koncentruokitės kitose temose, kur geriau gaunasi.
Iš tankisto kitokio sprendimo nereikėjo ir tikėtis.
Viskas cia gerai. Tiketina, kad Vatinis Bankomatas jau uzmirso, jog po to kaip isstojo is TSKP, jis ystojo y NSDAP ir is karto laimejo Gauleiterio rinkimus. Todel visiskai logiska, kad zydu ir pabegeliu "galutinio sprendimo" klausimas Ostlande ne tik neprarado aktualumo bet ir sekmingai pletojamas pervadinus jy "apgrezimu". P.S. Adolfas Aloizovicius jam ploja is savo smalos katilo o kuprotasis Ozys Vycka, is reanimacijos palatos. Kol kas...
visi migrantai keliaus į gerovės valstybę rusiją?