Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tradiciniame susitikime valstybės lyderis pabrėžė, kad sunkiai prognozuojama tarptautinė aplinka skatina dar daugiau dėmesio skirti Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams.
Primenama, kad šiais metais Lietuva tapo NATO lydere pagal Rusijos atgrasymo finansavimą ir vis sparčiau plėtoja stambius investicijų į gynybos pramonę projektus.
Pabrėžiama, kad tikru proveržiu tapo Seimo priimtas Kapčiamiesčio poligono įstatymas, leisiantis rengti dideles bendras pratybas su sąjungininkais.
„NATO Ankaros viršūnių susitikimas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos susitelkimo, vienybės ir ryžto liudijimu. Dar labiau išryškėjo NATO 3.0 koncepcija, kuri siekia stiprios Europos stiprioje NATO. Turime siekti, kad ir kitos NATO šalys sektų Lietuvos pavyzdžiu, plėsdamos investicijas į saugumą ir gynybą“, – pasakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė, kad „Jungtinės Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas, taip pat ir viena svarbiausių partnerių, modernizuojant Lietuvos gynybos pajėgumus“.
„Turime padaryti viską, kad mūsų strateginė partnerystė tęstųsi ir gilėtų“, – atskleidė šalies vadovas, pakvietęs ieškoti priemonių, kaip dar labiau padidinti Lietuvos matomumą JAV.
Kalbėdamas apie artėjantį antrą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, Prezidentas pabrėžė, kad tai bus strateginė galimybė stiprinti Lietuvos matomumą ir įtaką Europos Sąjungoje.
„Sieksime, kad Europos Sąjunga būtų stipri, globaliai veikianti geopolitinė žaidėja. Veiksime kaip sąžiningi tarpininkai ir padėsime visai ES priimti efektyvius sprendimus krizių sąlygomis“, – informavo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, daugiausia dėmesio reikės skirti ES rytinės sienos stiprinimui ir hibridinėms grėsmėms atremti, kariniam mobilumui stiprinti, įskaitant ir projektų „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ užbaigimą, taip pat istorinės atminties klausimams.
Prezidentas pabrėžė, kad ilgalaikis Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos eurointegracijos sėkmės. Todėl Lietuva toliau rems Ukrainą, šiai kartu su Moldova siekiant visateisės narystės ES iki 2030 m., ir pasisakys už tolesnį tarptautinį spaudimą valstybei agresorei Rusijai bei jos bendrininkams.
Nesikeičia Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu, kuria siekiama išlaikyti ir stiprinti sankcijas, izoliuoti režimą, paskatinti jo elgesio pokyčius.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda nurodė, kad abipusiam diplomatiniam atstovavimui atkurti reikalinga abiejų šalių valia.
„Lietuva gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Vienos konvenciją ir vienos Kinijos politiką, ir tikisi, kad taip pat ir kita pusė jų laikysis“, – pabrėžė politikas.
Šalies vadovas atskirai pasidžiaugė stipriu Lietuvos ekonomikos augimu, kurį palaiko kylanti aukštesnė pridėtinė vertė, gyvybingas vidaus vartojimas bei investicijos į infrastruktūrą.
Pasak G. Nausėdos, „svarbų vaidmenį atlieka ir šalies ekonominė diplomatija, orientuota į partnerysčių visame pasaulyje plėtrą“.
Šalies vadovas taip pat paragino Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus dar daugiau dėmesio skirti lietuvių diasporai telkti, lituanistiniam švietimui palaikyti ir kultūrinei diplomatijai plėtoti.
Šaltinis: lrp.lt
Komentarai (1)
visur ,,brėžia lyderystę"... Man jau net vidurius nuo jo paleidžia...