Premjeras kviečia „ekspertai.eu“ kovoti su „šešėliu“(22)

Pastaruoju metu Lietuvą kankina daugybė klausimų: pensijų grąžinimas, euro įvedimas, artėjantys prezidento rinkimai, kokia yra valstybės skola ir kada ketinama ją grąžinti, apskritai, kokia Lietuvos ekonominė padėtis, referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Šiuo klausimu premjeras Algirdas Butkevičius visai neseniai minėjo, kad jei referendumas įvyks ir bus nubalsuota už ribojimą žemės pardavimo svetimšaliams, tai mūsų šaliai gali tekti grąžinti Europos Sąjungai 25 milijardų litų, kurie jau yra skirti žemės ūkio sektoriui.

Kas gi geriau žinotų atsakymus į visus šiuos rūpimus žmonėms klausimus, jei ne pats Ministras Pirmininkas?..

- Seimo pirmininkė pasakė, kad referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams turi įvykti, nes tauta pareiškė tokį norą. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Jūs asmeniškai už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams?

- Vienas demokratinės valstybės principų – pagarba įstatymui. Referendumas bet kuriuo klausimu gali įvykti įstatymų nustatyta tvarka, kai surenkama 300 tūkst.

gyventojų parašų. Išgirdęs, kokiais argumentais rėmėsi referendumo iniciatoriai, agituodami ir rinkdami parašus dėl žemės pardavimo užsieniečiams, galiu teigti, kad žmonės buvo klaidinami ir apgaudinėjami, esą godūs užsieniečiai supirks visas žemes, miškus, upes, o beturčiams lietuviams teks emigruoti.

Neteko girdėti, kad kuri nors iš ES šalių, taip būtų praradusi savo gamtos turtus. Panašiai apie tokius baubus kalbėjo prieš narystę Europos Sąjungoje pasisakantieji skeptikai.

Buvo gąsdinama žemės ūkio sugriovimu bei kitomis baisybėmis.

- Jūs teigėte, kad įvykus referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kitais klausimais bei nubalsavus teigiamai, Europos Sąjunga galėtų pareikalauti iš Lietuvos grąžinti 25 milijardus litų, tačiau valstybė tokių pinigų greičiausiai neturi. Kuo remiatės taip teigdamas? Galbūt kuri nors Europos Sąjungos (ES) valstybė jau buvo nubausta panašia suma?

- Stodami į ES pasirašėme sutartį, kuriai turėjo pritarti kiekviena ES narė. Būdami ES bendrijoje įsipareigojome laikytis tų pačių taisyklių, tarp kurių ir laisvas kapitalo judėjimas, t.

y. laisva ir atvira rinka pirkti bei parduoti žemę ES erdvėje.

Lietuvai buvo suteiktas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Pasibaigus šiam terminui po trijų mėnesių (per tą laiką niekas iš užsienio nepuolė pirkti žemės), draudimas parduoti žemę užsieniečiams buvo pratęstas dar trejiems metams.

Per tuos dešimt metų Lietuva gavo milijardus litų paramos žemės ūkiui ir kitoms sritims, kad įveiktume ekonominį atsilikimą. 2014-2020 m. perspektyvoje įplauks dar 30 mlrd Lt. Vadinasi, Lietuva nori diktuoti savo taisykles – bendri sutarimai mums neprivalomi, tačiau duokit paramos pinigus. Tokia politika neturi ateities ES bendrijoje.

Iš ūkininkų niekas žemės per jėgą neatiminės. Jeigu jie nenorės, kad jų žemėje šeimininkautų užsieniečiai, tai ją galės parduoti savo kaimynui, o ne užsieniečiui.

Nuo sausio 1 d. jau yra įsigalioję saugikliai, kurie galioja ir kitose ES valstybėse.

Pvz.: Įstatyme įvesta susijusių asmenų sąvoka, tad apribojamos susijusių asmenų galimybės įsigyti daugiau žemės negu šiuo metu leidžiama.

Taip pat jau privaloma pildyti deklaraciją, žemės pirkėjas turi deklaruoti pas notarą pinigų kilmę ir faktą, kad pirkėjas nevaldo nuosavybės teise daugiau nei 500 ha žemės.

Kaip ir užsienyje, jau įtvirtinta nuostata, kad pirmumo teise žemė turi būti pasiūlyta pirkti bendraturčiams ar sklypo kaimynams.

Perkantys žemės ūkio paskirties žemę juridiniai asmenys turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai.

Taigi su žemdirbių organizacijomis reikia ieškoti ir priimti visus įmanomus saugiklius, o ne spekuliuoti visuomenės jausmais.

- Kas įvyktų tokiu atveju, jei toks reikalavimas iš ES būtų pateiktas Lietuvai? Ar grėstų kokios nors sankcijos? Galbūt tą skolą būtų galima atiduoti dalimis per daug metų ar tektų iš karto?

- Laikausi nuomonės, kad Lietuvai nėra reikalo peržiūrėti savo narystės sutartį.

- Sumažint ų pensijų atstatymui buvo nuspręsta didinti alkoholio akcizą iki 20 procentų. Ar tai, Jūsų nuomone, geras sprendimas, ar tik galimybė plėstis šešėlinei ekonomikai? Taip pat, Jūs minėjote: „Su šituo blogiu (alkoholiu) ir mes šiek tiek pakovosime“. Tai lyg ir nelogiška, kad norima grąžinti pensijas pakeliant akcizą alkoholiui, o taip pat mažinti alkoholizmą šalyje...

- Sumažintos valstybinio socialinio draudimo pensijos atkurtos, skirtingai nuo valstybės tarnautojų atlyginimų, dar 2012 m. pradžioje.

Dabar kalbama apie 2010-2011 m. sumažintos pensijų dalies kompensavimą.

Nelabai suprantu ir kritiką dėl planų padidinti akcizą ne pirmos būtinybės, netgi priešingai – ribojamo vartojimo, prekei – alkoholiniams gėrimams. Juo labiau, kad pagal statistiką esame vieni iš daugiausia alkoholio suvartojančiųjų Europoje.

Taigi, kodėl apgailestaujama, kad padidės alkoholio kainos? Vyriausybė savo siūlymą Seimui dėl naujo akcizo dydžio priims įvertinusi šio didinimo įtaką šalies ekonomikai.

Kita vertus, mūsų Vyriausybė yra įpareigota išmokėti buvusios valdžios padarytas skolas – kompensuoti sumažintą pensijų dalį ir atstatyti buvusius atlyginimus bei kompensuoti neteisėtai mažintą jų dalį.

Lietuvos ekonomika tik pradeda atsigauti, todėl mums didelė problema, iš kur surasti lėšų šioms milijoninėms kompensacijoms. Rasime ir priemonių suvaržyti „šešėlinę“ ekonomiką, kuri, beje, suklestėjo sunkmečiu. Kova su „šešėliu“ – ne tik Vyriausybės, bet ir visų sąmoningų piliečių reikalas. Kviečiu su tuo kovoti ir dėmesio skirti ir „ekspertai.eu“.

- Pensijas ketinama grąžinti per 3 metus, o štai eurą įsivesti jau kitąmet. Ar Lietuvos žmonės jau pasiruošę euro įvedimui?

Viešojoje erdvėje pasirodė kalbų, kad Lietuva turi sukaupusi 1,29 milijardo litų, kuriuos ketina naudoti euro įvedimo reikmėms, o apskritai euro įvedimas valstybei kainuos 800 milijonų eurų ir dar 5 milijardus reikia turėti rezerve. Ar tai tiesa?

Ar ne geriau šiuos pinigus būtų panaudoti spartesniam pensijų grąžinimui ir mažiausių atlyginimų didinimui?

- 2002 metais litas buvo susietas su euru. Skaičiuojama, kad 2007 metais Lietuvai nepavykus įvesti euro, per penkerius metus namų ūkiai, įmonės ir valdžios sektorius negavo galimos nuo 6 iki 8 mlrd.

litų naudos. Manau, kad po to, kai prieš porą savaičių Seimas priėmė euro įvedimo teisiniam pasirengimui reikalingus įstatymus, ir atsivėrė galimybė pradėti aktyvesnę euro viešinimo kampaniją, bus atsakyta į žmones dominančius visus klausimus.

Taip pat bus pateikti tikslūs skaičiai, kiek kainuos euro įvedimas ir kiek visuomenė gaus naudos. Jau dabar vertinama, kad naudos bus gerokai daugiau, nei teks investuoti jai gauti.

- Kokia dabar yra apskritai Lietuvos valstybės skola? Ar ketinama artimiausiu metu dar skolintis? O žiūrint į tolimesnę ateitį? Iš ko Lietuva yra pasiskolinusi pinigų ir su kokiomis palūkanomis? Ar yra kažkokie skolų grąžinimo terminai?

- Valstybė 2014 m. skolinsis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti apie 8,1 mlrd. litų. Vykdydama apdairią skolos valdymo strategiją, Vyriausybė papildomai skolinsis dar iki 3,5 mlrd. litų, kad iš anksto sukauptų lėšų euroobligacijų emisijai 2015 m. pradžioje išpirkti.

Euro siekis ir jo įvedimas sumažintų skolinimosi kainą. Tai akivaizdžiai liudija Latvijos skolinimosi kainos pavyzdys. Detaliai skolos apimtys, terminai ir kaina pristatoma Finansų ministerijos tinklapyje. Taip pat platesnė informacija apie skolinimosi politiką pateikta Lietuvos Vyriausybės 2011m. rugsėjo 28 d. nutarime nr. 1138 (Dėl Lietuvos Vyriausybės 2011-2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairių aprašo).

- Kokia šiuo metu yra valstybės ekonominė situacija?

- Lietuvos ekonominė situacija šiuo metu yra gerėjanti. Tai rodo daugelis rodiklių – ne tik BVP, kuris pernai palyginti su 2012 m. išaugo 3,4 proc. ir pasiekė 2007 metų lygį. Pernai mažėjo nedarbas, pirmą kartą po kelerių metų pertraukos vidutinio darbo užmokesčio augimas viršijo infliacijos lygį.

Svarbu yra ir tai, kad ekonomikos plėtra yra labiau subalansuota, nei prieš kelerius metus. Kartu su eksportu pernai sparčiau augo ir vidaus vartojimas bei investicijos. Tai sudaro sąlygas patvaresniam gyventojų perkamosios galios didėjimui ir labiau subalansuotam nacionaliniam biudžetui šiais ir kitais metais.

Tačiau tai nereiškia, kad nebelieka ekonominių iššūkių ir galima ramiai gyventi. Vis dar didelis struktūrinis nedarbas, netolygi regionų plėtra ir jų konkurencingumas, aukštos energetinių išteklių kainos ir žemas energetinis efektyvumas kelia susirūpinimą ir išlieka šios Vyriausybės prioritetinių darbų sąraše.

- Kaip vertinate Vyriausybės darbą? Kuo šios Vyriausybės darbas skiriasi nuo Andriaus Kubiliaus vadovautos? Kuo Jūsų politika skiriasi nuo A. Kubiliaus?

- Vyriausybės veiklą galima vertinti pagal tai, kokia yra ekonominė situacija bei daugelį kitų rodiklių. Vertinimo darbą palieku ekspertams ir politologams. Tačiau labiausiai džiugina, kad vis daugiau žmonių optimistiškai mato savo ateitį, kad mažėja nedarbas, kad vis gausiau žmonių iš emigracijos sugrįžta į Lietuvą.

Mūsų Vyriausybė skiriasi tuo, kad savo sprendimus pristatome visuomenei, diskutuojame su socialiniais partneriais, neperkeliame naštos mažiausiai pasiturintiems, kuriame visuomenės gerovės prielaidas skatindami ūkio plėtrą, investicijas, darbo vietų kūrimą. Mūsų sprendimų rezultatus jaučia žmogus – sumažintos elektros ir dujų kainos, padidintas MMA.

Sprendimus priimame ir priimsime tik išsamiai išanalizavę. A. Kubiliaus Vyriausybė priimdavo sprendimus, nesitardama su visuomene, nepateikdama ekonominių analizių.

- Valdančioji koalicija Seime. Ar esate patenkintas visais partneriais? Lietuvos lenkų rinkimų akcija pastaruoju metu kelia bangas tiek Europos Parlamente, tiek ramioje koalicijos jūroje.... Kam ši partija Jums buvo reikalinga, juk ir be jos būtumėte turėję daugumą...

- Politinė koalicija yra toks darinys, kurioje daugelis sprendimų yra priimama kompromiso keliu. Neišvengiamai kyla diskusijų, kurios viešojoje erdvėje neretai atrodo, kaip nesutaikomi nuomonių skirtumai. Kompromiso ašis – Vyriausybės programa. Kol kas mes sėkmingai randame bendrą sutarimą, o kaip bus toliau, ateitis parodys.

- Teigiama, kad Lietuva įstojusi į ES pasirašė Europos socialinę chartiją, kuria įsipareigojo mokėti 60 procentų nuo vidutinio atlyginimo minimalią algą. Ar Lietuva yra bausta, ar galbūt jau sumokėjusi kažkokią sumą pinigų, kad nesilaiko šios chartijos dėl minimalios algos punkto?

- Lietuva yra ratifikavusi Europos Tarybos dokumentą Europos socialinę chartiją (pataisytą). Šios chartijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys, siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, įsipareigoja pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.

Europos socialinių teisių komiteto (kuris vienintelis gali teisiškai interpretuoti chartijos nuostatas ir pateikia išvadas dėl šalių atitikimo chartijos nuostatoms, todėl jos yra privalomos) išaiškinimu, grynasis minimalus darbo užmokestis turi sudaryti mažiausiai 60 procentų grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Europos socialinės chartijos ir Europos socialinės apsaugos kodekso vyriausybinis komitetas, kuris nustato sankcijas valstybėms dėl netinkamo Chartijos reikalavimų įgyvendinimo, vertindamas padėtį atsižvelgia į krizės pasekmes (ne vien Lietuvoje, bet ir kitose ES narėse), dėl ko minimalus darbo užmokestis sudaro arti 50 proc.

grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

- Kas, Jūsų nuomone, laimės prezidento rinkimus?

- Laimės tas, kuris sugebės pelnyti daugumos rinkėjų pasitikėjimą. Rinkimų kampanija dar tik starto būklėje. Norėtųsi, kad kova būtų sąžininga. Tikiu LSDP kandidato į Prezidentus Z. Balčyčio galimybėmis.