Premjeras siūlo smogti Rusijos duomenų centrams, tačiau kanceliarija aiškina, kad pasiūlymas „nebuvo pristatytas kaip Vyriausybėje suderinta iniciatyva“(3)

„Ekspertai.eu“ kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už šių žodžių: konkretūs veiksmai, suderinta pozicija, specialistų vertinimai ar tiesiog premjero mintis.

Pirmasis, 2026 m. spalio 14 d. pateiktas institucijos atsakymas buvo lakoniškas. Į klausimą, ar Lietuvos Vyriausybė arba premjeras perdavė Ukrainos institucijoms prašymą smogti Rusijos duomenų centrams, spaudos tarnyba atsakė: „Ministro Pirmininko komentaras išsakytas viešos diskusijos metu, atsakant į moderatoriaus klausimą apie Rusijos kišimąsi į Europos šalių rinkimus. Vėliau šioje diskusijoje Ministras Pirmininkas atsakymą pratęsė ir konkretizavo. Jis yra pasiekiamas viešai.“

Prie likusių penkių klausimų buvo pateikta „Žr. atsakymą į pirmąjį klausimą.“

Matyt, kanceliarija tikėjosi, kad viena pastraipa apie premjero dalyvavimą diskusijoje atstos visą redakcijos prašomą informaciją.

Esame atkaklūs, todėl tą pačią dieną pabandėme kanceliarijoje dirbantiems specialistams išsamiau paaiškinti, ko klausėme ir ko jie, sprendžiant iš atsakymo, nesuprato. Prie kiekvieno klausimo nurodėme, kokios informacijos trūksta, ir net pasufleravome, ką galima atsakyti, jeigu prašomų duomenų nėra.

Antrą kartą atsakydama tarnyba panaudojo net 1 726 žodžius, nors pirmam atsakymui užteko 56. Ar atsakyta į tai, ko prašė redakcija, paliekame vertinti skaitytojams.

Dėl prašymo Ukrainai perdavimo pareikalavome „aiškiai nurodyti, ar prašymas buvo perduotas. Jeigu šių duomenų neturite, aiškiai tai nurodykite.“

Į šį klausimą atsakyti būtų užtekę vieno žodžio: „perduotas“ arba „neperduotas“, o neturint informacijos buvo galima taip ir pasakyti. Tačiau kanceliarijos specialistai pademonstravo savo literatūrinius gebėjimus: „Todėl šio komentaro nereikėtų interpretuoti kaip patvirtinimo, kad Lietuvos Vyriausybė būtų inicijavusi ar perdavusi Ukrainai konkretų prašymą dėl karinių veiksmų Rusijos duomenų centrų atžvilgiu.“

Kad nereikėtų vargti su kitu klausimu apie galimo perdavimo datą, gavėją ir formą, redakcija iš anksto nurodė: „Jeigu neperduotas, tai aiškiai patvirtinkite.“

Savo atsakyme kanceliarija teigė, jog „dėl šios priežasties aptariamas pasisakymas neturėtų būti siejamas su atskiro oficialaus prašymo perdavimo data, konkrečia jį gavusia Ukrainos institucija ar perdavimo forma.“

Taigi aišku tik tai, su kuo premjero pasisakymas neturėtų būti siejamas. Ar prašymas perduotas, vis dar tenka spėlioti, nors kreipėmės į pačią Vyriausybės kanceliariją ir premjerą, iš kurių pagrįstai tikėjomės oficialios informacijos apie atliktus veiksmus.

Redakcija taip pat prašė nurodyti konkretų institucijos vertinimą, tyrimą ar užfiksuotus atvejus, kuriais remtasi siejant smūgius duomenų centrams su mažesniu kišimusi į rinkimus. Galimus atsakymus taip pat pasufleravome: „Jeigu tokių duomenų neturite, tai aiškiai nurodykite.“

Vietoj konkrečių duomenų sulaukėme dar vieno lietuvių kalbos viražo: „Todėl prašymas pateikti konkrečius dokumentus, tyrimus ar išvadas, kuriais tariamai grindžiamas pasiūlymas smogti Rusijos duomenų centrams, remiasi prielaida, kad toks pasiūlymas buvo suformuluotas kaip atskira valstybės iniciatyva.“

Premjero raginimas nuskambėjo viešame tarptautiniame forume ir buvo paskelbtas Europos auditorijai, tačiau paprašius jo pagrindimo kanceliarijos atsakyme atsirado žodis „tariamai“. Nei pats pasisakymas, nei siūlymas smogti Rusijos duomenų centrams nebuvo tariami, o premjero svarstymas, kad tai padėtų apsaugoti rinkimus, skambėjo visiškai rimtai. Kanceliarijos specialistai taip uoliai saugo premjero žodžius nuo interpretacijų, kad net pačiam premjerui vertėtų pas juos pasitikslinti, ką jis vis dėlto norėjo pasakyti.

„Ekspertai.eu“ taip pat prašė aiškiai nurodyti, ar premjero raginimas „smogti“ yra Vyriausybėje suderinta pozicija. Klausimas paprastas: buvo suderinta ar nebuvo? Atsakymo prasmę paliekame įvertinti skaitytojams:

„Jis nebuvo pristatytas kaip Vyriausybėje suderinta iniciatyva dėl konkrečių veiksmų Rusijos duomenų centrų atžvilgiu, taip pat nebuvo pateiktas kaip pranešimas apie naują Lietuvos valstybės politikos kryptį ar jos įgyvendinimo mechanizmą.“

Taip pat prašėme aiškiai nurodyti, jeigu rašytinio Vyriausybės sprendimo dėl siūlymo kreiptis į Ukrainą prašant tokių smūgių nėra.

Kanceliarijos teigimu, „nėra pagrindo vien iš šio pasisakymo daryti išvadą, kad egzistuoja atitinkamas Vyriausybės sprendimas, kuriam būtų galima priskirti konkrečią priėmimo datą, numerį ar oficialų tekstą“.

Tokios išvados redakcija nebuvo padariusi. Tačiau būtų keista tikėtis, kad tarptautinio forumo dalyviai iš kiekvieno premjero sakinio iškart atpažins, kada jis pristato valstybės poziciją, o kada tiesiog dalijasi diskusijos metu kilusia mintimi.

Klausdami, ar vertintas galimų smūgių poveikis civilių naudojamoms paslaugoms, prašėme pasirinkti atsakymą iš šių galimų variantų: pateikti viešintinas vertinimo išvadas, nurodyti, kad vertinimas neatliktas, arba pranešti, kad informacijos apie jį neturi.

Kanceliarijos teigimu, „Atsižvelgiant į tai, aptariamo Ministro Pirmininko komentaro nederėtų laikyti pagrindu preziumuoti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų inicijavusi konkretaus karinio veiksmo planavimą ar su juo susijusį poveikio civilių paslaugoms vertinimą.“

Po tokio antrojo bandymo sunku patikėti, kad susirašinėjimui trukdo nepakankamai aiškūs klausimai. Specialistams paaiškinta net tai, kad nereikia kurti neegzistuojančių dokumentų ar atlikti naujo tyrimo. Užtektų pranešti, ką institucija padarė ir kokią informaciją turi. Vis dėlto valdžios, atstovaujančios žmonių interesams, klerkai atkakliai rašo apie tai, ką skaitytojui derėtų arba nederėtų manyti.

Kodėl taip vengiama tiesaus atsakymo? Galbūt tarnyba neturi patikrintų duomenų, galbūt nenori patvirtinti, kad skambus pasiūlymas nebuvo paremtas konkrečiu vertinimu ar suderintas oficialiai Lietuvos institucijose, o gal darbuotojams saugiau parašyti puslapį bendrybių negu sakinį, kurio tikslumą vėliau būtų galima patikrinti.

Politinės minties nereikia tvirtinti Vyriausybės nutarimu. Tačiau premjeras tarptautiniame forume gauna tribūną dėl savo pareigų, todėl natūralu klausti, ar jo žodžiai išreiškia suderintą valdžios poziciją ir kuo jie pagrįsti.

Tokio bendravimo nauda politinei komunikacijai matoma ir be spėliojimų. Tarptautinėje scenoje – ryžtingas ir konkretus premjero pasiūlymas, o atsakant žiniasklaidai – išsisukinėjimas nuo tiesių atsakymų ir atsakomybės už savo žodžius vengimas.

Žiniasklaida vadinama ketvirtąja valdžia dėl jos vaidmens tikrinant valdžios veiklą ir informuojant visuomenę. Vien išplatinti premjero citatą, nepareikalavus paaiškinti, kuo ji pagrįsta, šiam vaidmeniui atlikti neužtenka.