Seimas priėmė KAM siūlymus efektyvinti gynybos įsigijimus

Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotą Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimo projektą.

Šis projektas pateiktas siekiant efektyvinti pramoninio bendradarbiavimo reguliavimą, mažinti perteklines procedūras ir užtikrinti didesnę naudą Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei.

„Pramoninis bendradarbiavimas turi kurti realią ilgalaikę naudą Lietuvos gynybos pramonei ir valstybei. Todėl privalome užtikrinti, kad jis skatintų inovacijas, investicijas ir vietos pramonės augimą, o gynybos įsigijimai vyktų greitai, efektyviai ir be perteklinės administracinės naštos“, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Vienas pagrindinių siūlomų pakeitimų – pramoninio bendradarbiavimo taikymo ribos didinimas nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų (be PVM) pirkimo vertės.

Praktika rodo, kad pramoninio bendradarbiavimo taikymas nedidelės vertės pirkimuose dažnai prailgina karinės įrangos įsigijimo procesus ir neproporcingai didina galutinę komercinių pasiūlymų kainą. Šiuo metu Gynybos resursų agentūra yra sudariusi keturias pramoninio bendradarbiavimo sutartis, kurių vertė siekia apie 100 mln. eurų.

Projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinių procedūrų, kurios praktikoje nesukuria papildomos vertės, tačiau apsunkina derybų procesą. Numatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija teiktų išvadą dėl pramoninio bendradarbiavimo pagrįstumo, tačiau nebedalyvautų pačiame sutarties sudarymo procese.

Taip pat siūloma atsisakyti Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimo vertinant pramoninio bendradarbiavimo taikymo pagrįstumą.

Įstatymo projektu sudaroma galimybė finansuoti karinių technologijų vystymo projektus netaikant valstybės pagalbos reguliavimo, kai yra būtina užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

Siekiant mažinti tiekėjų vertinamą riziką ir galimą jos įtaką kainai, tikslinamos ir pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos. Pagal siūlomą pakeitimą 30 proc.įsipareigojimai būtų skaičiuojami tik nuo faktiškai įsigyjamų kiekių, o ne nuo maksimalios galimos sutarties vertės. Tai mažintų neapibrėžtumą ir riziką, kad tiekėjai dėl to didins kainą.