Strateginių prioritetų Jungtinėse Valstijose ir Europoje pasikeitimas verčia Ukrainą – o ne Maskvą – didinti įtampą Rytų Europoje.

Po Krymo aneksijos 2014 m. ir separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje ši šalis ėmėsi ryžtingų žingsnių tam, kad sumažinti savo ekonominę priklausomybę nuo Rusijos ir politiškai persiorientuoti į Europą.

Ir Europos akimis žiūrint, Ukrainos integracija į įvairias transatlantines struktūras buvo naudinga.

Tačiau geopolitinė situacija keitėsi, ir laikui bėgant Vakarų entuziazmas Ukrainos atžvilgiu pamažu blėso.

Ši tendencija verčia Kijevą nerimauti, nes Ukraina vis labiau tampa priklausoma nuo galimybės pozicionuoti save kaip nukentėjusį Rytų Europos pakraštį.

Ir reaguodama į laipsnišką savo reikšmingumo netekimą Ukraina sustiprino savo priešišką retoriką ir pastangas eskaluoti situaciją regione.

Iš karto po prezidento administracijos Vašingtone pasikeitimo Kijevas vėl perėjo į puolimą, siekdamas susigrąžinti separatistų kontroliuojamas teritorijas.

Tačiau nors Baidenas (Biden) ir suteikė Ukrainai 60 milijonų dolerių karinę paramą, jis nepadarė dviejų svarbiausių veiksmų, kurių tikėjosi prezidentas Zelenskis: nepasmerkė dujotiekio „Šiaurės srautas – 2“ ir nieko nepadarė, kad būtų pradėtas rengti konkretus Ukrainos pasiruošimo narystei NATO planas.

Ir Vokietijos atkaklumas realizuojant „Šiaurės srautą – 2“ ukrainiečiams sudarė įspūdį, jog juos išdavė. Kijevas visiškai pagrįstai baiminasi, kad jo vakarietiški siekiai yra aukojami vardan didesnių JAV ir Europos geopolitinių interesų.

Dar pridėkime rimtą ekonomikos nusilpimą, kurį komplikuoja COVID-19 pandemija, ir šios šalies nusivylimo priežastys tampa akivaizdžios.

Be to, Zelenskis konflikto su Rusija eskalacijoje gali matyti ir politinius taškus kovoje dėl savo antros kadencijos. 60 milijonų dolerių tik laikinai nuramins ukrainiečius.

JAV kartu su savo sąjungininkais Europoje turi nedviprasmiškai paaiškinti, kad nebus jokios paramos, jei Kijevas pradės didelio masto karinį puolimą, siekdamas susigrąžinti rytines sritis arba Krymą.

ekspertai.eu primena, kad Lietuva remia Ukrainą ne tik finansais ir karinėmis priemonėmis, bet taip pat komandiruoja daug specialistų ir politikų, kurie padeda mūsų kaimynui geriau įveikti korupciją, sparčiau artėti prie vakarietiškos kultūros ir integruotis į Europos Sąjungą bei NATO.

O oficialus Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas valstybinio transliuotojo eteryje yra informavęs, kad ukrainiečiai šiame kare stengiasi žudyti pirmiausia būtent rusų tautybės žmones .

Šaltinis: theamericanconservative.com

Naujausi

Komentarai (5)

Rikiuoti
rasa2021-10-22 15:44

TEISINGOS NUOMONES

Taip2021-10-22 02:13

Pritariu visiems trims komentatoriams. Ukrainai su jos maidanu kapiec.

taip taip2021-10-21 23:18

chocholams pades didelio masto puolime link rytu baltijos tigrai su poliakais(europos hiena)...ir vienas svedas ohmanas...

S2021-10-21 22:29

Zodziu magija...//youtu.be/LOgs6g_GM_M

Vytas2021-10-21 19:21

Ukrainos politikai - kruopštūs Lietuvos politikų mokiniai. Ir pirmi ir antri įsivaizduoja save pasaulio bamba. Ne tam "Šiaurės srautas-2" buvo statomas, kad juo nesinaudoti. Rusijos nenora didinti dujų tiekimą per Ukrainą ir dujotiekio statyba jūra tik parodo,kad ir Rusija "nurašė" Ukrainą, kaip valstybę. Nebūtų nurašiusi, nebūtų ten valdžioje provakarietiški debilai, kurie galutinai suskaldy ir sunaikins valstybę.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi