Ukrainai gresia padalijimo pavojus(4)

Volodymyro Fesenkos, Kijevo centro taikomosios politinių studijų „Penta” direktoriaus interviu naujienų tarnybai Deutsche Welle .

Deutsche Welle: Regionuose protestuotojai užėmė regiono administracijų pastatus. Ar galime sakyti, kad krizė plinta visoje Ukrainoje?

V. Fesenko: Grandininė Kijevo įvykių reakcija neapima visos Ukrainos, o plinta tuose regionuose, kur opozicija turi įtakos, kur ją remia. Tai Vakarų ir Vidurio Ukraina. Rusakalbiai rytų ir pietų regionai išlieka pavaldūs Regionų partijos kontrolei. Tokių procesų rizika yra ta, kad jei jie ir toliau taip vystysis, tuomet tai gali atvesti, mažiausiai, į politinį valstybės padalijimą.

- Protestai regionuose yra koordinuojami iš Kijevo ar tai spontaniški veiksmai?

- Kiek girdėjau, tai labiau spontaniški veiksmai. Neteigiu to 100 procentų. Be abejo, postūmis buvo iš Kijevo: protestuotųjų žūtys, krizės padidėjimas, rezultatų trūkumas derybų procese. Žinoma, kad nuo pat pradžių buvo nepatenkintųjų bruzdėjimų Vakarų Ukrainoje. Tada, kaip dažnai atsitinka istorijoje, prasidėjo grandininė reakcija: vienas pavyzdys įkvėpė kitus regionus. Taip buvo ir 1980-ųjų Rytų Europoje. Kiek aš žinau, opozicija tik per pastaruosias keletą dienų bando daryti įtaką šiems procesams.

- Kaip Jūs, būdamas politologas, vertinate įvykius Ukrainoje? Ar tai maištas, ar sukilimas, ar perversmas?

- Tai ūminė politinės krizės, kuri prasidėjo 2013 m. gruodžio 1 d.

su naujo Maidano kūrimu, fazė. Iš pradžių tai buvo protesto reakcija žmonių, kurie norėjo valdžios atnaujinimo.

Tuomet tai galėjo būti taiki revoliucija. Dabar, kas vyksta Kijeve, ribojasi su sukilimu.

Jei šie procesai lems valdžios kaitą, mes galėsime kalbėti apie revoliuciją. Tačiau yra rizika.

Institucijos nepasiduoda. Dabar mes negalime pasakyti, kaip viskas vystysis.

Bet viskas spręsis Kijeve. Deja, šalis yra ant tiesioginės pilietinės konfrontacijos slenksčio.

- Kaip sustabdyti smurto eskalavimą?

- Nei vyriausybė, nei opozicija neturi visiškos įtakos šių procesų raidai. Reikia bandyti pasiekti kompromisą. Norint tai padaryti, būtini bent du dalykai: priimtų sausio 16 d. įstatymų (atsakomybės už dalyvavimą protestuose sugriežtinimas) panaikinimas ir vyriausybės atnaujinimas. Nemanau, kad vyriausybės pertvarka, kurią mini prezidentas Viktoras Janukovyčius, paveiktų situaciją, bet ją tik pabloginti – gali. Žmonės laukia valdžios atnaujinimo.

- Interviu pradžioje minėjote apie Ukrainos padalijimo pavojų. Kaip tai gali atsitikti?

- Labai paprasta. Jei opozicija pradės kontroliuoti Kijevą, tai reikš, kad ji valdys sostinę, daugumą Vakarų ir Vidurio regionų. Sunku pasakyti, kuriuos iš jų. Tačiau Rytų ir Pietų regionuose išliktų Regionų partijos kontrolė. Jie nepripažintų naujos vyriausybės, jei ją sudarytų opozicija.

Tai būtų politinis susiskaidymas. Kaip šalis iš jo išeitų, aš nežinau.

Tai galėtų būti derybos tiek su Vakarų, tiek su rusų dalyvavimu. Be tarpininkų bus sunku išeiti iš krizės taikiai.

Arba bus bandymas pulti jau iš rytų; galimybių yra daug. Bet nenoriu daryti griežtų išvadų, kad jei opozicija paimtų valdžią Kijeve, tai Ukraina jai paklus.

2004 metų scenarijus nepasikartos. Todėl esama rimtos rizikos.

Visgi didesnis pavojus – jėgos panaudojimas ir bandymai paskandinti kraujyje Maidaną.

- Kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Europa?

- Tai gerai, kad Europa dabar reaguoja greičiau. Gruodį ji reagavo po dviejų savaičių nuo įvykių pradžios. Kol kas į Kijevą atvyko ES Plėtros komisaras Štefanas Fulė; jis bando derėtis. Žada atvykti įgaliota ES užsienio politikos komisarė Catherine Ashton. Manau, kad dabar pagrindinis uždavinys – sulaikyti valdžią ir Maidaną nuo smurtinių veiksmų.

- Daugelis ekspertų ir protestuotojai teigia apie Rusijos scenarijų, kad Ukrainoje yra Rusijos specialiųjų pajėgų, kad FST pareigūnai gyvena palapinėse Maidane. Ar tuo tikite?

- Ir dar sakoma, kad visa tai – specialiosios Vakarų ir Amerikos operacijos. Aš nelabai pasitikiu konspiracinėmis schemomis. Kalbant apie Rusijos įtaką Ukrainoje yra daug baimių. Manau, kad Rusija veikia Ukrainos vadovybę ir padėtį politiniais metodais, įskaitant – per savo „agentus" Ukrainos vyriausybėje. Aš neturiu jokių įrodymų, taip pat jokių argumentų, kad paneigčiau informaciją apie Rusijos specialiųjų pajėgų dalyvavimą šiuose įvykiuose.

Parengta pagal „Deutsche Welle “

Naujausi

Rusijos raketų skeveldros – Lietuvos ambasados kieme: šito nepaliksimeKaras ir taika · 2026-08-01Medininkų žudynės ir Landsbergio nusivylimas: kas buvo užsakovas?Politika · 2026-08-01Landsbergis: vieni abejingai dairosi, užsiima savo versliukais ir šaiposi iš tėvynės, o kiti tebėra sargybojeNuomonės · 2026-08-01Ukraina laimi – V. Zelenskis paskelbė naujus karo nuostolių skaičiusPasaulis · 2026-08-01