Su tokia nestabilia vadove galime ir išstoti, ir įstoti ten, kur nesisapnavo ir baisiausiame sapne

Turiu su nerimu pranešti, kad pastaruoju metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė darosi panaši į vėtrungę: šiandien pasakiusi viena, rytoj pareiškia kardinaliai priešingą poziciją, ryžtingai paneigdama ankstesnius savo pačios žodžius. Nuostabiausia tai, kad viena kitai absoliučiai prieštaraujančias pozicijas ji išsako su vienodai įtaigia karatistės narsa, pelniusia jai Plieninės Magnolijos pravardę.

Tai teikia peno nemaloniai prielaidai, jog Lietuvos prezidentė jau seniai yra ne vienas asmuo, o keli nežinomų jėgų valdomi antrininkai-karatistai, kurių požiūris į svarbiausius užsienio ir vidaus politikos klausimus skiriasi kaip diena nuo nakties.

Palyginkite patys.

Štai čia Lietuvos prezidentė reikalavo pasmerkimo ne tik V. Janukovyčiui, bet ir „daliai opozicijos”, kuri esą išprovokavo Ukrainos valdžią pakelti prieš savo piliečius kovinius ginklus ir kariuomenę.

O vakar, praėjus vos dienai, ji jau sako visai ką kita – jog atsakomybė už kraują gula ant V. Janukovyčiaus ir kitų Ukrainos vadovų, kurie neranda dialogo su opozicija.

Kaip jau rašiau, pirmasis pareiškimas buvo vertas patyrusio jedinstvenininko ir atitiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesus, nes kaip tik jis labai norėtų padaryti iš Maidano žmonių radikalus ir teroristus. Tačiau antrasis – jau priderintas prie to, kaip situaciją įvertino absoliuti dauguma civilizuotos Europos valstybių vadovų. Nes pasmerkti opoziciją norėjo vienintelė Lietuvos prezidentė... Jei klystu – pataisykite.

O štai dar vienas panašus atvejis, tik jau iš vidaus politikos srities.

Vasario pradžioje D. Grybauskaitės patarėjas tikino, jog referendumo tikslas – „išstojimas iš Europos Sąjungos”, prieš savaitę ir ji pati aiškino, esą „toks referendumas, toks balsavimas realiai reikštų” pasisakymą prieš Lietuvos stojimo į ES sutartį.

O vakar ji staiga pareiškė nesakiusi, jog referendumo nereikia. „Aš taip nesakiau, aš sakiau, kad reikia užtikrinti, kad Lietuvos dirbamoji žemės ūkio paskirties žemė pirmiausiai priklausytų Lietuvos žmonėms, kokia tai forma bus padaryta, nelabai svarbu, svarbu rezultatas“, – paiškino D. Grybauskaitė.

Kitaip tariant, šiandien jai jau nebėra svarbu, kad Lietuva išstos iš Europos Sąjungos. Leisiu sau pratęsti šią mintį: D. Grybauskaitė ir pati balsuotų už tą išstojimą, kad tik žemė liktų Lietuvos žmonėms... Juk svarbu ne forma, o rezultatas.

Kaip ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas jaučiu pareigą įspėti, kad toks prezidentės blaškymasis yra itin pavojingas reiškinys, galintis sukelti valstybėje chaosą, apie kurio pasekmes baisu net ir pagalvoti. Su tokia nestabilia vadove galime ir išstoti, ir įstoti ten, kur nesisapnavo ir baisiausiame sapne.