Trys karo Ukrainoje pabaigos scenarijai

Yra trys scenarijai, kaip gali baigtis Rusijos karinė operacija Ukrainoje, ir kiekvienas iš jų lemtų milžiniškus geopolitinius padarinius.

Jei Kremlius būtų akivaizdžiai nugalėtas šiame epiniame susirėmime, greičiausiai pamatytume „vienpolio momento“ atgimimą, nepaisant neabejotino Pekino pasipriešinimo tokiai raidai. Jeigu Ukraina gali būti „nebaigtas reikalas“ Vladimirui Putinui, tai ir Rusijos vieta pasaulio politikoje daugeliui Vakarų šalyse yra toks pat „nebaigtas reikalas“.

Ukrainos triumfas leistų prisijaukinti Rusiją ir padaryti ją „namine“. O ramesnė Rusija savo ruožtu leistų Vakarams lengviau susidoroti su Kinija, kuri liktų vienintele rimta kliūtimi liberalios hegemonijos įtvirtinimui ir ilgai lauktos „istorijos pabaigos“ atėjimui.

Jei konfliktas baigtųsi netobulu, bet abiem pusėms priimtinu politiniu kompromisu, galutinis Rusijos ir Ukrainos vystymosi modelių susidūrimo rezultatas vėl būtų atidėtas.

Arši konkurencija tarp dviejų socialinio organizavimo modelių, be jokios abejonės, tęstųsi, bet, norėtųsi tikėtis, būtų ne tokia griežta.

Po ne tokio idealaus Vakarų ir Rusijos kompromiso galėtų eiti reikšmingesnis ir fundamentalesnis Vakarų ir Kinijos kompromisas.

Jei koks nors susitarimas su Vladimiru Putinu vis dar įmanomas, tai vėlesnis susitarimas su Si Dzinpingu (Xi Jinping) galėtų būti logiška jo tąsa.

Kinijos ir Vakarų suartėjimas pareikalautų daugiau laiko, energijos ir politinio lankstumo iš Vakarų pusės. Bet galiausiai tai atvestų į pasaulinės tvarkos reformą - su rimtais pokyčiais JTO sistemoje ir archainėse tarptautinės teisės normose, o taip pat su TVF, PPO ir kitų institucijų pertvarka.

Jei nebus pasiekta jokių susitarimų dėl Ukrainos ir konfliktas tęsis, tolydžiai pereidamas nuo vieno eskalavimo etapo iki trapių paliaubų ir atgal, tuomet turėtųme pasiruošti pasaulinių ir regioninių tarptautinių institucijų nuosmukiui.

Neveiksmingos tarptautinės institucijos gali galutinai žlugti dėl staigaus ginklavimosi varžybų pagreitėjimo, branduolinių ginklų platinimo ir regioninių konfliktų skaičiaus augimo.

Tokie pokyčiai ateinančiais metais sukels chaosą.

Įvertinti bet kurio iš trijų scenarijų tikimybę yra labai sunku, nes per daug nepriklausomų kintamųjų gali turėti įtakos konflikto baigčiai.

Geriausiu iš visų laikome pasaulio tvarkos reformos variantą, kai šalys galės susitarti dėl karinio konflikto pabaigos.

Kitos galimybės iššauks pernelyg greitus pokyčius arba užkirs kelią labai reikalingai struktūrinei pertvarkai.

Abiem atvejais politinė rizika padidės.

Jei šis konfliktas lems laipsnišką, tvarkingą ir nesmurtinį perėjimą prie stabilesnės pasaulio tvarkos, tai reikš, kad Ukrainos aukos nebuvo veltui.

Šaltinis: economist.com