Vašingtono antirusiška retorika yra kliūtis taikai Ukrainoje

Ženkliai pagerėjus Ukrainos padėčiai mūšio lauke, Vašingtonas sustiprino savo antirusišką retoriką, tokiu būdu apsunkindamas susitarimo pasiekimą derybų būdu ir padidindamas ilgesnio ir/arba platesnio karo tikimybę.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apmaudui ir NATO džiaugsmui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne tik atlaikė pradinį Rusijos puolimą, bet ir su dideliais nuostoliais išstūmė užpuolikus nuo Kijevo. Ukrainiečiai nukovė apie 15 000 Rusijos karių ir sunaikino daugiau nei 3 000 tankų, šarvuočių ir kitų transporto priemonių. Jie numušė 26 orlaivius ir 39 sraigtasparnius bei nuskandino valdomų raketų kreiserį „ Maskva “ – Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną.

Be karių atkaklumo ir piliečių ištvermės Ukrainos sėkmę lėmė didžiulis NATO ginklų antplūdis. JAV ir jų sąjungininkės ukrainiečiams jau suteikė tūkstančius priešlėktuvinių ir prieštankinių ginklų. Dar daugiau įrangos yra pakeliui. Į naują pagalbos paketą bus įtrauktos papildomos raketos „Javelin“ ir „Stinger“, bepiločiai orlaiviai, sunkioji artilerija ir šarvuotos kovos mašinos. Lenkija jau atsiuntė sovietmečio tankus T72. Dideli nuostoliai ir stiprėjanti Ukrainos kariuomenė privertė rusus pakeisti savo strategiją. Nebegalėdama užvaldyti šalies ir primesti režimo pakeitimą, Maskva dabar siekia kontroliuoti Donbaso regioną ir Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Tačiau atrodo, kad puolimas rytuose sustojo, ir daugelis analitikų abejoja, ar rusai gali užimti Odesą, pagrindinį Ukrainos uostą.

Strateginė aklavietė dažnai suteikia galimybę susitarti derybomis. Tokiomis sąlygomis Vašingtonas galėjo dėti visas pastangas, kad derybos grįžtų į savo vėžes. Vietoje to, gynybos sekretorius Loidas Ostinas (Lloyd Austin) padarė bereikalingai provokuojantį pareiškimą, kuris keičia supratimą apie karą ir gali paaštrinti krizę. Per spaudos konferenciją Lenkijoje po vizito Kijeve Ostinas pareiškė: „Norime, kad Rusija būtų susilpninta iki tokio lygio, kad ji nebegalėtų daryti tokių dalykų, kuriuos padarė įsiverždama į Ukrainą“.

Vašingtonas šį pareiškimą traktavo ne kaip beprotišką pareigūno pastabą, o kaip naujos JAV ir NATO politikos krypties požymį. Paprašytas pakomentuoti Ostino teiginį, valstybės sekretorius Antoni Blinkenas (Anthony Blinken), kartu su juo vykęs į Kijevą, pasakė: „Manau, kad sekretorius pasakė labai gerai“.

Tikrai norime sumažinti Rusijos galimybes pakenkti savo kaimynėms, tačiau toks akivaizdus šio tikslo pareiškimas gali turėti neigiamų pasekmių. Iki šiol Jungtinės Valstijos laikėsi aukščiausio moralinį pagrindo, remdamos valstybę, atsidūrusią neišprovokuotas agresijos akto akivaizdoje. Ostino komentaras konfliktą vaizduoja daug ciniškiau – kaip proxy-karą tarp JAV ir Rusijos, vykstantį ukrainiečių kraujo kaina.

Šaltojo karo metu abi supervalstybės veikė darydamos prielaidą, kad „mano priešo priešas yra mano draugas“. Sovietai rėmė Šiaurės Vietnamą prieš Pietų Vietnamą ir jo sąjungininkę Ameriką. Jungtinės Valstijos atsilygino palaikydamos afganus per sovietų invaziją devintajame dešimtmetyje. Mes atgaiviname šią strategiją.

Ostino pastabos sustiprina Putino karo naratyvą. Invazijos dieną Putinas pasakė kalbą, kurioje išsamiai išdėstė Rusijos nusiskundimus JAV ir jų NATO sąjungininkams nuo Šaltojo karo pabaigos. Tos nuoskaudos susiveda į paprastą tvirtinimą: Vakarų sąjungininkai pasinaudojo kiekviena proga susilpninti Rusiją ir jos sąskaita plėsti savo galią.

Dauguma rusų sutinka su Putino įvykių versija. Po invazijos jo reitingas pakilo nuo 64,3 iki 78,9 procento. Sunkėjant sankcijoms ir daugėjant aukų, ši parama gali sumažėti. Tačiau karingi Baideno (Biden) administracijos pareiškimai padės jam išlaikyti populiarumą.

Maskva Vašingtonui atsakė savo kurstančia retorika. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarus „pilant žibalą į ugnį“ Ukrainoje, sakė, kad Rusija nusitaikys į NATO tiekiamus ginklus, ir perspėjo apie branduolinio karo pavojų, kurio, anot jo, „nereikia nuvertinti“. Balandžio 25 dienos kalboje Putinas apkaltino Vakarus bandymu sunaikinti Rusiją.

Prezidentas Baidenas atliko puikų darbą sutelkdamas paramą sankcijoms Rusijai ir pagalbai Ukrainai. Ar sąjungininkai sutaria dėl platesnio tikslo susilpninti Rusiją, pamatysime ateityje. Kremlius jau bandė susilpninti aljansą nutraukdamas dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Šis žingsnis yra įspėjimas tokioms valstybėms kaip Vokietija, kuri labai priklauso nuo iš Rusijos importuojamų dujų ir naftos.

Jei strateginė aklavietė tęsis, karas gali tapti įšaldytu konfliktu, kuriame nė viena pusė negali įgyti lemiamo pranašumo. Dvi armijos šaudys viena į kitą kelis mėnesius ar net metus. Abiejų armijų aukų padaugėtų, tačiau labiausiai nukentėtų civiliai. Karas jau privertė palikti savo gyvenamas vietas 11 milijonų žmonių, ketvirtadalį šalies gyventojų. Dėl plačiai paplitusio būsto ir infrastruktūros naikinimo šalis daugelį metų bus priklausoma nuo užsienio pagalbos. Pasaulio maisto ir energijos tiekimo sutrikimas išplės kančias į kitus žemynus.

Arba karas gali baigtis taikos susitarimu. Ukraina prarastų dvi atsiskyrusias Rusijos respublikas ir Krymą bei sausumos tiltą tarp jų. Tai būtų karti piliulė, kurią reikia nuryti, bet kadangi yra mažai galimybių atgauti teritoriją, Kijevas pripažintų įvykusį faktą. Ukraina prarastų Mariupolį, bet ne Odesą ir turėtų paskelbti neutralitetą. Rusija turėtų susitaikyti su Ukrainos nepriklausomybe ir išvesti kariuomenę iš kai kurių okupuotų vietovių. Putinas galėtų paskelbti pasiekęs tam tikrą pergalę, bet pasaulis žinotų, kad Dovydas nugalėjo Galijotą.

Maskva gali ir nenorėti derėtis, jeigu matys galimybę laimėti mūšio lauke, tačiau karšta Vakarų retorika dar labiau sumažins taikos derybų tikimybę. JAV įstūmė Rusijos lokį į kampą. Badyti jį pagaliu yra bloga idėja.

Šaltinis: thehill.com