Vokietijos brigada saugo ne tik Lietuvą bei visą NATO rytinį flangą, bet ir mūsų Konstituciją

Vokietijos brigados inauguravimo ceremonijos akimirka Katedros aikštėje.

Vokietijos brigados inauguracija Lietuvos teritorijoje, nors ir atrodytų kaip tiesioginis geopolitinės realybės atspindys, iš tiesų funkcionuoja kaip daugiasluoksnis teisinių, simbolinių ir valstybinio identiteto komponentų susikirtimo taškas. Tai nėra vien gynybinė ar diplomatinė aktualija – tai ir implicitinė konstitucinės teisės revizija praktikoje, kur saugumo ontologija ima viršų prieš konstitucinės semantikos pažodinį suvokimą.

„Konstitucinis Teismas jau prieš dešimtmetį yra išaiškinęs, kad Lietuvos teritorijoje gali būti karinių bazių, kurias pagal Lietuvos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis. Vokietijos brigados atsiradimas Lietuvoje tikrai nėra žingsnis okupacijos link, nes ir Lietuva, ir Vokietija yra NATO narės, siekiančios tų pačių saugumo tikslų“, - rašoma 2024 m. rugsėjo 26 d. portalo DELFI skiltyje „Melo detektorius“ patalpintame straipsnyje „Ar Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje gresia neišvengiama okupacija?“.

Tačiau tokių užsienio karinių bazių kritikai nesiremia Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir vis cituoja Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnį, kuris teigia: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Bet šiuo atveju pirmiausia reikia žiūrėti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris paaiškina, kaip reikia suprasti 137 straipsnį.

Tuomet iš karto tampa akivaizdu, kad jokių prieštaravimų Konstitucijai nėra ir šis konkretus atvejis atitinka Konstitucijos dvasią ir formuluotes.

Taigi, 137 Konstitucijos straipsnį galima paaiškinti paprastai: Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti dislokuotos jokios kitos valstybės ginkluotosios pajėgos, jeigu tai nenumatyta tarptautinėse sutartyse.

O tarptautinę sutartį Lietuva su Vokietija pasirašė, LR Seimas ratifikavo, todėl jokio teisinių neatitikimų neliko.

Daugelis politikų ir piliečių sutaria, kad šiuo metu svarbiausia – nacionalinis saugumas. Todėl Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – reikšmingas strateginis žingsnis, nors jis ir buvo kėlęs konstitucinių abejonių pagal 137 straipsnį.

Šiuo metu priešpriešos nėra ir vyrauja nuomonė, kad saugumo užtikrinimas šiuo metu yra esminis prioritetas. Tai atspindi ir augantį visuomenės bei valstybės suvokimą apie gynybos reikšmę.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje nėra Konstitucijos pažeidimas. Tai – teisėtas, apgalvotas, tarptautinėmis sutartimis pagrįstas žingsnis. Negana to, tai realus Konstitucijos 1 straipsnyje („Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“) įtvirtintos nepriklausomybės garantavimas.

Vokietijos kariai šiandien stovyklose Lietuvoje – tai ne „užsienio valstybių karinės bazės“, bet mūsų suverenios teisės į kolektyvinę gynybą įtvirtinimas, mūsų nepriklausomybės konstanta.

Vokiečių kariai – ne svetimi, o mūsų pačių konstitucinio pasirinkimo refleksija, mūsų nepriklausomybės gynybinė kontempliacija, išreikšta karine forma.

Susiję: