A. Mazuronis: Lie­tu­va ga­lė­tų im­tis to flag­ma­no vaid­mens ir ini­ci­juo­ti tam tik­ras tarp­tau­ti­nes ini­cia­ty­vas

Birželio 18 d. Seime plenarinio posėdžio metu įvyko diskusija Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais.
Diskusijoje kalbą pasakė ir liberalas Andrius Mazuronis.





Iš­ties sma­gu ir džiu­gu, kad to­kia dis­ku­si­ja vyks­ta. No­riu pa­brėž­ti, kad ji, ma­no nuo­mo­ne, yra be ga­lo bū­ti­na ir be ga­lo rei­ka­lin­ga, to­dėl pri­si­de­du prie apgailesta­vi­mų, ku­riuos iš­reiš­kė opo­zi­ci­jos ly­de­ris, kad šiuo me­tu sa­lė­je nė­ra pa­kan­ka­mai daug par­la­men­ta­rų ar mi­nist­rų ir tų as­me­nų, ku­riems de­rė­tų išklau­sy­ti ir ku­rie tu­rė­tų iš­klau­sy­ti tai, kas yra šne­ka­ma.

2014 m. ko­vo mė­ne­sį, ro­dos, bu­vo pa­si­ra­šy­tas po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas tarp vi­sų par­la­men­te esan­čių po­li­ti­nių par­ti­jų dėl už­sie­nio po­li­ti­kos bei na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pri­ori­te­tų ar gai­rių api­brė­ži­mo. Iš­ties la­bai ge­ras, la­bai rei­ka­lin­gas ir bū­ti­nas su­si­ta­ri­mas, ku­ria­me la­bai aiš­kiai, ma­no nuo­mo­ne, bū­ti­nai api­brė­žia­ma dau­ge­lis na­cio­na­li­nio sau­gu­mo są­vo­kų, t. y. ir eko­no­mi­nis sau­gu­mas, ir kiberne­ti­nis sau­gu­mas, ir ener­ge­ti­nis sau­gu­mas, ir tas pats ka­ri­nis sau­gu­mas. Tik­rai su­tin­ku su šian­dien Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko iš­sa­ky­ta min­ti­mi, kad gal­būt ši dis­ku­si­ja bus ge­ras aks­ti­nas pra­dė­ti šne­kė­ti bei pa­mąs­ty­ti apie šio su­si­ta­ri­mo tam tik­rą ko­rek­ci­ją. Įžvel­giu ke­le­tą vie­tų, ką bū­tų ga­li­ma pra­plės­ti su­vo­kiant to pa­ties na­cio­na­li­nio sau­gu­mo są­vo­ką. Vi­sų pir­ma, ko pa­si­gen­du, skai­ty­da­mas tą po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mą šian­dien, tai yra plates­nio api­bū­di­ni­mo ar at­ski­ro pa­ra­gra­fo iš­sky­ri­mo apie in­for­ma­ci­nį sau­gu­mą. Tą die­ną ši pro­ble­ma, ma­tyt, ne­bu­vo la­bai ak­tu­a­li, ir ta si­tu­a­ci­ja, ku­rio­je esa­me šian­dien, tik pa­ro­do, ko­kia grei­ta, ko­kia di­na­miš­ka yra mū­sų sau­gu­mo ap­lin­ka. Lie­tu­va, ma­tyt, ga­lė­tų ir tu­rė­tų im­tis ly­de­rės vaid­mens ko­vo­da­ma šio­je pro­pa­gan­dos sri­ty­je, in­for­ma­ci­nio ka­ro sri­ty­je, nes la­bai daž­nai tiek NATO Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je (Ra­sa pui­kiai ži­no), tiek ir ki­tuo­se tarp­tau­ti­niuo­se fo­ru­muo­se šis sau­gu­mo iš­šū­kis, ar ši pro­ble­ma, su ku­ria la­bai ašt­riai su­si­du­ria Ry­tų Europos vals­ty­bės: Lie­tu­va, Pa­bal­ti­jys, Len­ki­ja, ki­tos vals­ty­bės, švel­niai pasakius, yra sun­kiai ar­ba sil­pnai su­pran­ta­ma ki­tų Va­ka­rų vals­ty­bių. Iš tie­sų Lie­tu­va ga­lė­tų im­tis to flag­ma­no vaid­mens ir ini­ci­juo­ti tam tik­ras tarp­tau­ti­nes ini­cia­ty­vas, pa­dė­sian­čias eu­ro­pi­niu lyg­me­niu ko­vo­ti su šia la­bai rim­ta pro­ble­ma.

Ant­ras da­ly­kas, kas la­bai svar­bu, ma­no gal­va, kuo vėl ga­lė­tų bū­ti su­si­ta­ri­mas pa­pil­dy­tas, tai po­li­ti­nio lyg­mens pro­ble­mos ir po­li­ti­kos lyg­mens ne­su­vo­ki­mas. Bū­siu la­bai at­vi­ras, jei Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių par­la­men­ta­rai ir po­li­ti­niai lyderiai, man at­ro­do, ga­nė­ti­nai ge­rai ir tin­ka­mai su­vo­kia tuos sau­gu­mo iššūkius, tą sau­gu­mo iš­šū­kių ap­lin­ką, ku­rio­je šian­dien gy­ve­na Lie­tu­va ir ki­tos Pa­bal­ti­jo vals­ty­bės, tai Va­ka­rų vals­ty­bės to su­vo­ki­mo kar­tais tu­ri la­bai ma­žai. Iliust­ruo­siu pa­pras­tu pa­vyz­džiu. Prieš ke­le­tą mė­ne­sių te­ko da­ly­vau­ti Niu­jor­ke Jung­ti­nių Tau­tų būs­ti­nė­je reng­tuo­se dar­bi­niuo­se pie­tuo­se dau­ge­liui Jung­ti­nių Tau­tų am­ba­sa­do­rių, Sau­gu­mo Ta­ry­bos am­ba­sa­do­riams ir NATO Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos par­la­men­ta­rams. Ne­įvar­dy­siu, ku­rios vals­ty­bės par­la­men­ta­ras, bet jis la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad tai, kas vyks­ta šian­dien Uk­rai­no­je, yra Uk­rai­nos pro­vo­ka­ci­nio el­ge­sio, vyk­dy­tos il­ga­me­tės pro­vo­ka­ci­nės po­li­ti­kos re­zul­ta­tas. Tada at­si­su­kęs pa­sa­kė, kad jūs pri­bal­tai (ša­lia sė­dė­jo Len­ki­jos ko­le­ga) ly­giai taip pat vyk­do­te da­bar pa­na­šią po­li­ti­ką, kai jūs gau­si­te pa­na­šios po­li­ti­kos rezulta­tus, ta­da maž­daug ne­si­kreip­ki­te į mus ir kal­tin­ki­te tik sa­ve. Tai čia mūsų, kaip po­li­ti­kų, ma­tyt, pa­grin­di­nis už­da­vi­nys ir tu­rė­tų bū­ti ko­vo­ti su šia, sa­ky­čiau, ne pro­ble­ma, bet ne­su­vo­ki­mu. Tik­rai la­bai su­tin­ku su opo­zi­ci­jos lyderio iš­sa­ky­ta min­ti­mi, kad mū­sų pro­ble­mos ne­tu­ri bū­ti tik mū­sų pro­ble­mos, kad mes, ti­kė­da­mie­si su­ti­ki­mo iš Pie­tų vals­ty­bių, ly­giai taip pat tu­ri­me demonst­ruo­ti ly­giai to­kį pat su­vo­ki­mą ir ben­drą glo­ba­lios sau­gu­mo si­tu­a­ci­jos su­vo­ki­mą dėl iš Pie­tų ky­lan­čių pro­ble­mų, dėl pa­bė­gė­lių srau­to pro­ble­mų, dėl ku­rių šian­dien la­bai pla­čiai vie­šai dis­ku­tuo­ja­ma. To­dėl no­rė­čiau pa­ra­gin­ti kolegas kar­tais ne po­li­ti­kuo­ti tuš­čiai, bet su­vok­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo sa­ko­mus žo­džius.

Grįž­tu prie pa­si­ra­šy­to su­ta­ri­mo ir pa­mi­nė­siu ke­le­tą punk­tų, kas pa­da­ry­ta, kas ne­pa­da­ry­ta. Eko­no­mi­nis sau­gu­mas. Įves­tas eu­ras, rin­kos di­ver­si­fi­kuo­tos, makro­e­ko­no­mi­niai ro­dik­liai dau­giau ar ma­žiau sėk­min­gai yra su­val­dy­ti. Ką dar rei­kė­tų pa­da­ry­ti? Iš­lai­ky­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą, ką šne­kė­jo ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris, na­rys­tė OECD or­ga­ni­za­ci­jo­je, ki­tos tarp­tau­ti­nės… kuo di­des­nė tarp­tau­ti­nė integ­ra­ci­ja į eu­ro­pi­nes eko­no­mi­nes struk­tū­ras.

Ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas. Pri­im­tas Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mas, įkur­tas Kiberne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras. Ką rei­kia pa­da­ry­ti? Bū­ti­na pa­da­ry­ti tai, apie ką prieš tai kal­bė­jo V. Fio­do­ro­vas. Iš tie­sų stip­rin­ti, stip­rin­ti ir dar kar­tą stip­rin­ti Kiber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tro pa­jė­gu­mus tam, kad ne­bū­tų to­kių si­tu­a­ci­jų, kokias mes ma­tė­me prieš ke­le­tą die­nų, kai Jung­ti­nio šta­bo in­ter­ne­to pus­la­pis bu­vo nu­lauž­tas ga­na pa­pras­tai ir bu­vo pa­sa­ky­ta, kad čia nie­ko to­kio, įpras­ta prak­ti­ka, nes tas pus­la­pis nė­ra ap­sau­go­tas.

Ener­ge­ti­nis sau­gu­mas. Jung­tys su Šve­di­ja, elek­tros jung­tys su Len­ki­ja, su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las. Taip, iš tik­ro pa­da­ry­ta la­bai daug, bet tu­rė­tu­me ma­ty­ti ir tai, ko nė­ra pa­da­ry­ta, tai du­jų jung­tys su Len­ki­ja. Pa­skai­ty­ki­te ati­džiau parašytą su­si­ta­ri­mą dėl ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­mo ar­ba ne­sta­ty­mo. La­bai aiškiai įvar­din­ta su­si­ta­ri­me, kas tu­ri bū­ti. Šian­dien, pra­ėjus be­veik tre­jiems metams šios val­dan­čios dau­gu­mos, vis dar esa­me pa­sken­dę kaž­ko­kių skaičiavimų, ga­li­my­bių ver­ti­ni­mo stu­di­jų ir pa­na­šai liū­ne ir ne­tu­ri­me aiš­kaus atsa­ky­mo, kas bus su šiuo la­bai svar­biu re­gio­ni­niu pro­jek­tu.

Ka­ri­nis sau­gu­mas. Fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mas iki 2020 m. iki 2 % BVP. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­žiū­rė­ki­te į mū­sų kai­my­nų pa­vyz­dį. Es­tai šian­dien tu­ri fi­nan­sa­vi­mą per 2 % BVP ir pa­si­ren­gę dar di­din­ti. Lat­viai tu­ri pa­si­ra­šę la­bai pa­na­šų su­si­ta­rimą tarp po­li­ti­nių par­ti­jų, kaip ir mes, ir ofi­cia­liai de­kla­ra­vę 2 % sie­kį pa­siek­ti 2020 m. Šian­dien jie jau kal­ba apie anks­tes­nį 2 % fi­nan­sa­vi­mo pa­sie­ki­mą. Manau, tu­rė­tu­mė­te at­nau­jin­ti pa­si­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą ir tik­rai svars­ty­ti finansavimo di­di­ni­mo ir grei­tes­nio 2 % ri­bos pa­sie­ki­mo ga­li­my­bę, o ne tik iki 2020 m. Tu­rė­ki­me ome­ny­je, kad sau­gu­mo ap­lin­ka, ku­rio­je bu­vo pa­si­ra­šy­tas šis su­si­ta­ri­mas, ir sau­gu­mo ap­lin­ka, ku­rio­je mes gy­ve­na­me šian­dien, yra kardinaliai skir­tin­gos.

Šauk­ti­nių grą­ži­ni­mas. Tei­si­nės ba­zės su­kū­ri­mas grei­tes­niam, efek­ty­ves­niam kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos re­a­ga­vi­mui, grei­to­jo re­a­ga­vi­mo pa­jė­gų įstei­gi­mas, nuo­la­ti­niu, o ne ro­ta­ci­niu pa­grin­du, JAV pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mas Lie­tu­vo­je tai yra tie tiks­lai, ku­rių mes tu­ri­me vi­si siek­ti. Pa­brė­šiu dar kar­tą – vie­ny­bė, vie­ny­bė ir dar kar­tą vie­ny­bė ypač svar­bio­se už­sie­nio ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­ty­se yra ne­ap­sa­ko­mai svar­bus da­ly­kas. To­dėl kreip­da­ma­sis į jus ir baig­da­mas sa­vo kalbą no­riu dar kar­tą pa­pra­šy­ti ne­po­li­ti­kuo­ti to­kio­mis svar­bio­mis te­mo­mis, neban­dy­ti pa­siek­ti tam tik­rų pi­gių po­li­ti­nių ba­lų, bet at­sa­kin­gai ir rim­tai žiū­rė­ti į šiuos ga­na rim­tus vals­ty­bės gy­ve­ni­mo klau­si­mus.



Susiję:

VSD vadovas: šratasvydžio klubo nariai karine prasme stengiasi dirbti su taktika, kuri yra artima Rusijos kariams

Konservatorius A. Kubilius išvardino pagrindines grėsmes, kurias Vakarų pasaulis privalo pažaboti