2022 m. spalio 4 d.
 

 

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (VlII dalis)

11
Paskelbta: 2022-08-15 07:57 Autorius: Ramūnas Alaunis

Baltarusijos prezidento Lukašenkos „balansavimo“ tarp Rytų ir Vakarų strategija: ar tikrai A. Lukašenka buvo „amžinas Putino sąjungininkas“? Kokia Lukašenkos „balansavimo“ politikos tarp Rytų ir Vakarų strategijos pasekmė Hibridiniam karui prieš Baltarusiją?

Baltarusijos lyderiai – tariamu prezidentu Lietuvoje vadinamas Aleksandras Lukašenka ir suklastotuose Baltarusijos prezidento rinkimuose 2020 m. laimėjusi Svetlana Tichanovskaja, kurią LR Seimas pripažino Baltarusijos prezidente.


I dalis ČIA. II dalis ČIA. III dalis ČIA. IV A dalis ČIA. IV B dalis ČIA. Išvados ČIA. V dalis ČIA. VI dalis ČIA. VII dalis ČIA.

Nepaisant to, kad anti-rusiškose žiniasklaidos priemonėse tame tarpe Lietuvos žiniasklaidoje, Baltarusijos prezidentas Lukašenka paprastai vaizduojamas kaip amžinas Rusijos prezidento „Putino sąjungininkas“, Lukašenka turi ilgą istoriją bandydamas išlaikyti politinę pusiausvyrą tarp Rusijos ir Vakarų imperializmo.

1996 metais Baltarusijos prezidentas Lukašenka eidamas Vakarietišku ekonomikos keliu savo šalyje pradėjo kurti neapmokestinamas laisvosios rinkos ekonomines zonas.

Nuo 2015 metų Baltarusija iškilo kaip naujojo Šaltojo Karo frontas santykiuose tarp JAV ir Rusijos, kuriame Baltarusijos prezidento Lukašenkos vykdoma politika tarnavo labiau JAV interesams, nei Rusijos. Baltarusijos valstybinio priešiškumo Rusijai tendencijos buvo akivaizdžiai matomos per paskutiniuosius penketą metų. Kai Baltarusija sparčiai gerino santykius su JAV tuo pat metu blogėjo jos ryšiai su „sąjungininke“ Rusija. Tokia į Vakarus nukreipta Baltarusijos užsienio politika buvo tikimasi gauti didesnės naudos iš Vakarų, nei iš „sąjungininkės“ Rusijos išlaikant pirmenybę Baltarusijos suverenitetui.

Prezidentas Lukašenka vykdydamas balansavimo strategija prisiėmė didelę riziką pritardamas Ukrainos 2014 metų valstybiniam perversmui. Lukašenkos iniciatyva buvo sudaryti Minsko Susitarimai (tarp Kijevo centrinės valdžios ir Rytų Ukrainos atsiskyrusių Donbaso regionų), kuriuos patvirtino Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės. Tai leido Baltarusijos prezidentui Lukašenka pasijusti „labai svarbiam“ ir „pripažintam“ Europoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka 2010 metais apkaltino „Gazprom“ nesumokėjus 260 mln. JAV dolerių mokesčių už dujų tranzitą per Baltarusijos dujotiekį į Europą ir įsakė sustabdyti Rusijos gamtinių dujų tranzitą į Europą dėl nesumokėtų skolų, kurios, jo teigimu, virsta „Dujų karu“.

Tuo pat metu, kai Rusijos – JAV santykiai buvo įtampoje, Rusijos ‚sąjungininkas“ Baltarusijos prezidentas Lukašenka atkakliai siekė normalizuoti santykius su JAV, kurie vėliau lėmė Amerikiečių diplomatinių ir NVO darbuotojų antplūdį į Baltarusiją.

Kai ES įvedė ekonomines sankcijas Rusijai, jos „sąjungininkas“ Lukašenka siekė normalizuoti santykius su Europos Sąjunga, taip išduodamas pačią Rusiją.

Baltarusijos - Rusijos šalių įtemptus santykius blogino 2009 metais prasidėjęs Baltarusijos „Pieno karas“, kuris tęsėsi beveik dešimtmetį.

2013 metais Minske buvo sulaikytas didžiausios Rusijos kalio trąšų gaminančios ir eksportuojančios „Uralkali“ bendrovės generalinis direktorius Vladislavas Baumgertneris. Po keleto dienų Rusijos sveikatos inspekcija iškėlė susirūpinimą dėl iš Baltarusijos eksportuojamų pieno produktų kokybės. Taip kilo antrasis Baltarusijos - Rusijos „Pieno karo“ etapas.

2014 metų gruodžio mėnesį Baltarusijos muitinės tarnybos nepraleido Rusijos sunkvežimių tranzitu vežančių iš vakarinėje Kaliningrado srityje pagamintos elektroninės įrangos.

2014 metais Baltarusijos prezidentas Lukašenka kritikavo Krymo prijungimą prie Rusijos ir nepripažino nuo Ukrainos atsiskyrusių rytų Ukrainos Lugansko ir Donecko sričių nepriklausomybės.

2014 metais po to, kai Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungai, Baltarusija būdama Muitų Sąjungos narė bandė laužyti šias atsakomąsias Rusijos sankcijas. Baltarusija bandė padėti Vakarų Europos tiekėjams apeiti Rusijos draudimą importuoti maisto produktus neteisėtai reeksportuodama Europos Sąjungos vaisius ir daržoves per Baltarusiją. Taip per Baltarusiją į Rusiją neteisėtai buvo tiekiami vaisiai ir daržovės iš Lenkijos, Slovėnijos, Nyderlandų, Lietuvos ir kai kurių kitų ES šalių. Taip Baltarusija didino savo pelną savo „sąjungininke“ laikomos Rusijos sąskaita.

Po Rusijos – Gruzijos karo 2008 metais, Baltarusija atsisakė vadovautis Maskvos prašymu pripažinti nuo Gruzijos atsiskyrusias Abchaziją ir Pietų Osetiją. O 2015 metais Lukašenka pareiškė, kad palaiko Gruzijos teritorinį vientisumą.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka kaip karštas kovotojas už valstybės suverenitetą sukritikavo rytų Ukrainos separatistų referendumus ir po 2014 metų Krymo aneksijos perspėjo Rusiją daugiau „neimti“ buvusių Tarybinių respublikų teritorijų. Lukašenka pareiškė, kad kovos su bet kokiais „įsibrovėliais“ į jo šalį, net jei tai būtų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

2017 metais Lukašenka griežtai kritikavo Rusijos vyriausybės sprendimą įkurti „saugumo zoną“ ir pasienio kontrole prie abiejų šalių bendros sienos.

Todėl Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FSB) ėmėsi saugumo priemonių iki tol buvusiame atvirame pasienyje su Baltarusija po to, kai Minskas paskelbė, kad nuo vasario 9 dienos ji suteikia penkių dienų bevizį įvažiavimą į Baltarusiją trumpalaikiams svečiams iš maždaug 80 šalių.

Rusijos Saugumo Tarnyba akivaizdžiai matė galimybę, kad priešiškos jėgos šį trumpalaikį bevizį režimą išnaudos eksportuodamos daugybę nelegalių migrantų į Rusiją. Rusija ir Baltarusija teisiškai yra Nepriklausomų Valstybių Sąjungoje, kuri panaikino bendrą tarptautinę sieną, todėl į Baltarusiją atvykstantys „turistai“ galėtų be jokių problemų pereiti Rusijos sieną. Šis Lukašenkos trumpalaikio bevizio režimo įvedimas buvo gerai apgalvota Lukašenkos provokacija, kad sukeltų numatytą Rusijos atsaką, o Baltarusija numatė, kad tai suteiks jai pakankamo „pasiteisinimo“, siekiant pateisinti jos tolesnį posūkį į Vakarus.

Komentuodamas FSB sprendimą sustiprinti sienos su Baltarusija saugumą, Lukašenka apkaltino Rusiją pažeidus „tarptautinius susitarimus“.

2017 metais Baltarusijos prezidentas Lukašenka pagrasino Rusiją paduoti į teismą dėl ginčytinų nesumokėtų skolų už Rusiškas dujas ir naftą. Rusijos ir Baltarusijos ginčas dėl naftos ir dujų prasidėjo nuo 2016 metų pradžios, kai Minskas teigė, kad Rusijos gamtinių dujų kaina yra nesąžininga ir už Baltarusijai tiekiamas dujas Rusijai vienašališkai pradėjo mokėti mažiau. Rusija savo ruožtu paskelbė sumažinanti neapmokestinamų naftos atsargų Baltarusijai tiekimą, susiejant jį visų pirma su nepakankamu atsiskaitymu už dujas.

2018 metais Lenkija pati pasiūlė sumokėti nuo 1,5 iki 2 mlrd. JAV dolerių, kad jos teritorijoje būtų dislokuota nuolatinė Amerikiečių karinė bazė remiantis „būtinybe, norint pateikti vienareikšmį iššūkį ir atgrasyti nuo vis labiau įsitvirtinančios ir pavojingos Rusijos laikysenos, keliančios grėsmę Europai“. Tačiau šis Lenkijos planas iš dalies taip pat buvo skirtas išprovokuoti Rusijos vadovybę daryti stiprų spaudimą Baltarusijai, kad Baltarusijoje būtų dislokuota Rusijos karinė oro bazė prie Lenkijos sienų. Lenkijos provokacinis planas pavyko. Rusijai dar 2015 metais nepavyko susitarti su Kolektyvinio Saugumo Sutarties organizacija (ODKB) savitarpio gynybos partnere Baltarusija, kad jos teritorijoje būtų papildomai dislokuota Rusijos karinė oro bazė.

Lenkijos planai priimti nuolatines JAV bazę jos teritorijoje buvo karinė-strateginė provokacija prieš Rusiją, todėl šią provokaciją turėjo suvokti ir Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos narė Baltarusija, kuri turi bendrų veiksmų karinį planą su Rusija. Šios Rusijos – Baltarusijos derybos dėl Rusijos kariniu oro bazių dislokavimo Baltarusijoje, kurios baigėsi be rezultatų, taip pat buvo susijusios su Baltarusijos prezidento Lukašenkos siekiu „išlaikyti pusiausvyrą“ tarp Rytų ir Vakarų.

2018 metais Baltarusijos prezidentas Lukašenka pritarė vidaus vandens kelių projekto „E-40“ iniciatyvai atnaujinti kanalų sistemą, kurios tikslas sukurti 2000 km vidaus vandenų kelią nuo Juodosios iki Baltijos jūros per Lenkiją, Baltarusiją ir Ukrainą, jungiantį Gdansko ir Chersono jūrų uostus. Vandens kelių projektas „E-40“ leistų Baltarusijai diversifikuoti savo eksporto kelius į pasaulinę rinką ir todėl sumažintų jos priklausomybę nuo Rusijos, bei sumažintų Vakarų spaudimą dėl Astravo atominės elektrinės. Baltarusijos dalyvavimas E-40 projekte siekiant gauti naudos ir iš Maskvos ir Briuselio nepaisant to, kad Baltarusija yra Eurazijos Ekonominės Sąjungos narė reiškė strateginį atitolinimą nuo Rusijos ir strateginiame lygmenyje apsunkino Maskvą kovoje su Vakarų varžovais.

Baltarusijos prezidentas Lukašenka taip pat dalyvavo neoficialiame suartėjime su kaimynine Lenkija, kuri ki tol buvo linkusi pašalinti Lukašenka iš posto priimant antivyriausybines ir nevyriausybines organizacijas Lenkijoje vykdančias nuoseklų politinį pasipriešinimą Lukašenkos vadovybei. Nepaisant buvusios akivaizdžios tarpvalstybnės priešpriešos tarp Lenkijos ir Baltarusjos, Lenkijos investicijų ir prekybos agentūra paskelbė norą toliau bendradarbiauti su Baltarusijos įmonėmis. O Baltarusijos gynybos ministerija 2020 rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad rengia regioninio ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo konsultacijas su Lenkija - NATO priešakine valstybe Vidurio ir Rytų Europoje, kurioje planuojamos dislokuoti JAV karinės bazės.

Baltarusijos posūkis į Lenkija reiškė kad Baltarusija laikui bėgant galiausiai prisijungs prie Varšuvos vadovaujamos „Trijų jūrų iniciatyvos“ projekto, kuris veikia kaip Juzefo Pilsudskio 20 amžiaus pradžioje sukurtas „Tarpjūrio valstybės“, imperinis projektas vadovaujamas Lenkijos. Tai buvo dar vienas Lukašenkos strateginis posūkis į Vakarus darantis neigiamas geostrategines pasekmes Maskvai.

2018 metais Rusijos strateginis artimiausias „sąjungininkas“ Baltarusijos prezidentas Lukašenka pareiškė, kad jo kaimynas Rusija per Baltarusijos teritoriją eksportuoja į Vakarus „hibridines grėsmes“ ir susitikęs su JAV analitinio Europos Politikos Analizės Centro, Penn Biden diplomatijos ir globalinių reikalų centro, RAND Corporation ir Jamestown fondo darbuotojais išreiškė norą stiprinti ryšius su JAV, NATO ir Europos Sąjunga. Šioje JAV analitikų grupėje taip pat buvo buvęs JAV armijos vadas Europoje gen. Benas Hodgesas, dirbantis JAV Europos Politikos Analizės Centro (CEPA) Europos strateginių studijų vadovu.

Baltarusijos prezidentas Lukašenka būdamas Maskvos vadovaujamoje Kolektyvinio Saugumo Sutarties organizacijoje ir Eurazijos sąjungoje, balansuodamas tarp JAV, ES ir Rusijos, ir siekdamas naudos tiek iš Vakarų, tiek iš Rusijos dar kartą išdavė savo strateginį „sąjungininką“ Rusiją. Šioje vietoje reikėtų priminti, kad Vašingtone įkurtas Europos Politikos Analizės Centras (CEPA) su kurio analitikais susitiko Lukašenka, jau vykdė Informacinį Karą prieš Rusiją, O 2020 metais Baltarusijos „Spalvotosios revoliucijos“ metu, JAV analitinis Europos Politikos Analizės Centras jau vykdė informacinį karą verčiant patį Baltarusijos prezidentą Lukašenką.

2019 balandžio mėnesį Baltarusija sustabdė Rusiškų naftos produktų gabenimą iš Rusijos į Ukrainą, Lenkiją, Baltijos šalis išaugus precedento neturinčiam šių dviejų NVS „sąjungininkų“ ginčui, kuris reiškė greitą jų strateginės partnerystės pabaigos pradžią. Minskas anksčiau paskelbė, kad staigiai pablogėjo iš Rusijos per magistralinio naftotiekio „Gomel Transneft Družba“ atgabentos naftos kokybė. Baltarusija paskelbė, kad ketina importuoti naftą iš Azerbaidžano, Nigerijos ir Saudo Arabijos per Lietuvos ir Latvijos naftos terminalus.

Šį precedento neturintį dramatišką eskalavimą tarp šių dviejų NVS „sąjungininkų“ sukėlė Rusijos atsisakymas toliau subsidijuoti Baltarusijos ekonomiką po to, kai Rusija nusprendė įvesti naftos eksporto mokesčius už naftos eksportą į Baltarusiją, kurie, Minsko vertinimu, atims iš Baltarusijos 300–400 mln. JAV dolerių metinių pajamų, kurias Baltarusija gaudavo reeksportuojant naftos išteklius. Manoma, kad Rusija nusprendė tai padaryti norėdama susigrąžinti dalį savo nuostolių, kuriuos patyrė dėl JAV, ES įvestų sankcijų, tačiau Baltarusijos vadovas Lukašenka tai vertino kaip priešišką Rusijos veiksmą, nukreiptą prieš jį ir Baltarusiją.

Baltarusijos ekonomika nuo nepriklausomybės paskelbimo išliko pakankamai stabili ir patraukli nesiimdama skausmingų pramonės privatizacijos ir neo-liberalių ekonominių reformų pereinant prie laisvosios rinkos ne tik dėl to, kad Baltarusijos pramonė liko valstybės nuosavybe, bet ir dėl to, kad Baltarusijos ekonomiką ilgus metus subsidijavo Rusija.

Rusija suprato Baltarusijos geostrateginę reikšmę ir todėl neribotam laikui norėjo išlaikyti Baltarusiją savo „įtakos sferoje“, todėl Baltarusija buvo įtraukta į Eurazijos Ekonominės Sąjungos prekybos bloką, gynybinę Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacija (ODKB) ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos sistemą. Lukašenka tyliai sutiko, kad jo šalis išliktų de facto Rusijos „palydove“, kad išsaugotų savo valdžią ir savo šalyje neleistų vykdyti neo-liberalių reformų.

2019 rugpjūčio mėnesį JAV nacionalinio saugumo patarėjas J. Boltonas atvyko į Minską susitikti su prezidentu Lukašenka, kurį JAV vyriausybė anksčiau apibūdino kaip „paskutinį Europos diktatorių.“ Boltonas taip pat turėjo nepaprastai neigiamą reputaciją Rusijoje dėl jo pažiūrų Sirijoje ir Ukrainoje nesuderinamų su Rusijos interesais.

Tuo pat metu Lukašenka svarstė galimybę įsigyti naftos net iš JAV ir iš visų kitų įmanomų tiekėjų.

2020 vasario 1 prezidentas Lukašenka Minske priėmė JAV valstybės sekretorių Mike‘a Pompeo, kuris patikino, kad JAV siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Baltarusija ir pridūrė, kad Minskui net nereikia rinktis būti tarp Vašingtono ar Maskvos.

2020 vasario 4 Baltarusijos prezidentas Lukašenka skelbė apie „Baltarusijos ir JAV santykių atšilimą ir priešpriešos pabaigą tarp šių dviejų valstybių, kad Baltarusija užmezgė ryšius su didžiausia ir lyderiaujančia pasaulio imperiją, dėl ko labai susirūpino Rusija, kuri isteriškai reagavo, kai į Baltarusija atvyko JAV nacionalinio saugumo patarėjas.“ Prezidentas Lukašenka pripažino savo labai artimus darbinius ryšius su JAV Centrinės Žvalgybos Agentūra. Lukašenka taip pat gynė savo suartėjimą su JAV remdamasis tuo, kad niekas kitas, išskyrus prezidentą Putiną, liepė jam tai atlikti.

Prieš Baltarusijos prezidento 2020 metų rinkimus Baltarusijos saugumo pajėgos sulaikė 33 Rusijos samdinius, kurie, Baltarusijos valdžios įsitikinimu, buvo slapta „Rusijos destabilizacijos operacijos plano“ dalis prieš pat vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus. Tačiau tai buvo Baltarusijos valdžios ir Ukrainos saugumo tarnybos surengta provokacija nukreipta prieš Rusiją.

Šie Baltarusijos žingsniai ir Lukašenkos veiksmai ir pareiškimai rodo, kad Baltarusijos prezidentas Lukašenka buvo pasirinkęs posūkį į Vakarus. Atsižvelgiant į sąlyginai stabilią Baltarusijos nacionalinę ekonomiką lyginant ją su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir į prezidento Lukašenkos norą, kad jo šalis klestėtų, Baltarusija buvo ideali bet kurio ekonominio susitarimo partnerė ir ES susidomėjimo objektu. Mainais į tai Lukašenka pasiekė, kad Europos Sąjunga „palaimintų jo režimą“ ir galutinai pripažintų jo vyriausybę kaip „demokratinę ir teisėtą“.

Prezidentas Lukašenka norėjo normalizuoti santykius su Vakarais Rusijos ekonominių ir kitų interesų sąskaita mainais į sankcijų palengvinimą ir patikinimą, kad NATO jo neužpuls, kaip tai nutiko Libijoje 2001 metais verčiant jos lyderį Gaddafį, ar Ukrainos „EuroMaidane“ verčiant Ukrainos prezidentą Janukovičių 2014 metais.

Apibendrinimas

Baltarusijos vadovybė susidarė klaidingą įspūdį, kad JAV/ES ekonominiame kare prieš Rusiją Baltarusijos suartėjimas su Vakarais gali būti abipusiai naudingas, atsižvelgiant į Vakarų teikiamą naudą. Tačiau iš tikrųjų tai buvo tik kruopščiai parengtas slaptas Vakarų planas, skirtas privilioti ir suklaidinti Baltarusijos vadovybę. Vienintelis ilgalaikis naudos gavėjas buvo Vakarai, kurie įgijo vertingų geostrateginių pranašumų iš savo aukos Baltarusijos.

Nepaisant Baltarusijos vyriausybės draugiškumo, JAV ir Europos Sąjunga Baltarusijos vyriausybei nežinant vis tiek taikė „Spalvotųjų revoliucijų“ taktiką siekdama paversti Lukašenka paklusniu JAV, ES politikos vykdytoju.

Tokia Baltarusijos prezidento Lukašenkos „balansavimo“ politikos tarp Rytų ir Vakarų vykdyta strategija – Hibridinio karo prieš jį ir jo centrinę valdžią pasekmė.

Iki 2020 masinių protestų Lukašenka darė beveik viską, kad sužlugdytų santykius su Rusija, dabar visiškai pajuto tokios trumparegiškos politikos pasekmes ir aiškiai padarė gilias ir išsamias išvadas. Todėl šiandien Lukašenka ne tik stovi petys į petį su Rusija itin paaštrėjusioje akistatoje su Vakarais, bet ir trokšta kovoti pirmose šio mūšio gretose.

Susiję:  

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (I d.)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (II d.)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (III dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (IV A dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (IV B dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (išvados)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (V dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (Vl dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (VlI dalis)

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

 
Komentarai

 
11. S
(2022-08-15 22:18:01)
(2a02:8084:46c3:b100:39b2:e38f:5336:bac7) Parašė:

"Лукашенко сообщил о готовившемся покушении на него и его сыновей КГБ уточнил, что заговорщики планировали вооруженный мятеж, насильственный захват власти и убийство президента, а также членов его семьи. Лукашенко заявил, что в организации переворота участвовали иностранные спецслужбы..." ---- nemanau, kad meluotu...



10. Elvis
(2022-08-15 19:08:33)
(78.63.229.96) Parašė:

Pagarba Lukašenkai.Jis tikras savo šalies šeimininkas.



9. Batka prezidentas
(2022-08-15 16:13:35)
(78.58.203.16) Parašė:

Baltarusijos suverenitetas ir nepriklausomybė nekelia abejonių, Tokie kaip Sergej Tichanovskij ir kiti tik pamazgos, nusikaltėliai, pelnytai nuteisti



8. To 6
(2022-08-15 15:52:57)
(78.56.179.110) Parašė:

Ačiū už komentarą. Supainiojau Janukovyciu su porosenka.



7. To 6
(2022-08-15 14:12:00)
(178.250.38.118) Parašė:

Prasidėjo kitaip. Porošenka pasigedo auksinio Janukovičiaus batono, o Turčinovas nesugalvojo, kaip kitaip išsisukti, tai apkaltino Donbasą.



6. To Neitiko parazitynui
(2022-08-15 13:55:23)
(78.62.55.176) Parašė:

Porosenka ir buvo negeras zmogus , nes Maidano dalyvis ir jis pirmas dave isakymus su Turcinovu apsaudyti Donbasa. Apsaudymai buvo ir prie Porosenkos vadovavimo Ukrainai. Is ES ir Amerikos taip pat " nepastebejo" astuonerius metus ,kas vyko Donbase ir Ukrainoj.Zuvo vaikai , moterys , seneliai , sugriove nemazai zmoniu trobikiu ir visiems nebuvo svarbu, kas vyko Ukrainoj. Kodel? .Kas liecia Rusija ir Baltarusija ju vadovai neleis griauti savo valstybiu ir jie nestos i ES ir nevikdys Amerikos isakymu ir istatymu. Jos nori likti laisvom nepriklausomom valstybem.



5. To 4
(2022-08-15 13:47:28)
(178.250.38.118) Parašė:

Štai ponas Orlauskas yra tikras: sekantis seimas viską taip gražiai ir griežtai sutvarkys, net dūmai ... o teisėsauga tai jau kaip imsis... Nu sakykite, ar ne jumoristas ?



4. S
(2022-08-15 13:39:32)
(2a02:8084:46c3:b100:39b2:e38f:5336:bac7) Parašė:

Uztat Lanzbergiu Dinastija su balkoniniais ir balkona prilaikanciais - taip ismuse is zmoniu demokratija, kad jau net namuose garsiai kalbeti apie tai ka tikrai manai yra pavojinga....va net apie kalqfijoro kaina artistas issiziojo, paskui ilgai bande issilaizyti......apie teisesauga, teisejus, karo troskima, darzeliniku lyties pakreipima, medicina, skiepus, mirtis -"po salto duso".....kainas, algas .....DIEVE DIEVE, KIEK YRA PROBLEMU IR KUR MUS SITA DINASTIJA ATVEDE?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi