Dar kartą apie teisingumo supratimą Lietuvos teismuose ir prokuratūroje

Balandžio 7 d. spaudos konferencijoje pateikiau informaciją apie teismų sprendimus bylose, kurių dalyviu esu – nuo Sausio 13-osios bylos iki UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos.

Balandžio 27 d. liudijau Sausio 13-osios byloje Seime. Dvejopas įspūdis. Iš vienos pusės, manau, pavyko atskleisti esmę – organizuotą aukščiausio lygio TSRS pareigūnų dalyvavimą. Iškart po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodžio 19-20 dienomis ne tik būsima Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasilikusi drauge su Mykolu Burokevičiumi „ant TSKP platformos“, 1989 m. gruodžio 29 d. buvo paaukštinta pareigose – tapo viena TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovų – moksline sekretore su 30% darbo užmokesčio priedu. TSKP CK Generalinis sekretorius M. Gorbačiovas 1990 m. pradžioje po LKP atsskyrimo iškart slapta pavedė TSRS gynybos ministro pavaduotojui V. Ačalovui ruošti karinės padėties įvedimo scenarijus Lietuvoje ir Latvijoje. Šį scenarijų įgyvendinti Lietuvoje V. Ačalovas pradėjo iškart po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto priėmimo. Jau kitą dieną į Vilnių ir Kauną buvo permesti 76-os oro desanto divizijos du pulkai, kurie ir pradėjo užiminėti svarbius Lietuvos Respublikos objektus – Vilniuje Spaudos rūmus, spaustuvę Maironio gatvėje, Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, Krašto apsaugos departamentą, psichinių ligų ligonines N. Vilniuje ir Kaune, net Generalinę prokuratūrą. Tai buvo tirta ir Sausio 13-osios byloje. Europos žmogaus teisių teismas Kuolelio, Burokevičiaus, Jarmalavičiaus ir kitų byloje prieš Lietuvą taip pat pripažino, kad po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje galiojo ne TSRS, bet Lietuvos Respublikos įstatymai. T.y. TSRS kariuomenė buvo pripažinta neteisėtai Lietuvoje buvusi ir agresiją vykdžiusi svetimos valstybės kariuomenė. Visa tai Sausio 13-osios byloje nuo 1999 m. tirta kaip vienos TSRS karinės agresijos visuma. Tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu Generalinė prokuratūra be motyvų šiose dalyse šį ikiteisminį tyrimą nutraukė. Vadovaujant Lietuvai Rusijos valstybės paslaptimi iki šiol tebesančiai Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Sausio 13-osios byloje panaikinti ir įtarimai aibei kolaborantų, be kurių veiklos teisinio įvetinimo Sausio 13-osios byla negali būti tinkamai išnagrinėta. TSRS karinei agresijai prieš Lietuvą pateisinti kolaborantai agresoriams buvo būtini. Būtinas ir TSRS kariuomenės vado Prezidento M. Gorbačiovo, kurio asmeniniu nurodymu net KGB Alfa-grupė buvo pasirinkta objektų šturmui Vilniuje 1991 m. sausio 11-13 dienomis, veikų teisinis įvertinimas.

Lietuva turi apsispręsti, ar ji tik vaidina Sausio 13-osios teisminį procesą, ar daro jį tikru, kol dar gyvi yra ir M. Gorbačiovas, ir dar ne visi anapilin iškeliavę kolaborantai. Stebina Lietuvos uolumas, ieškant teisybės teismuose dėl pokario metų nusikaltimų ir tuo pat metu nenoras visapusiškai tirti Sausio 13-osios bylą. 65 šiuo metu teisiami kariškiai, kurių pagal Lietuvos pasirašytas ir ratifikuotas teisinės pagalbos sutartis mums neišduoda ne tik Rusija ir Baltarusija, bet ir Ukraina, vykdė įsakymus ir turi atsakyti už savo įvykdytus nusikaltimus, jei jie juos padarė. Tačiau jų ir Lietuvos akistatos su M. Gorbačiovu ir kolaborantais šioje byloje yra būtinos. Todėl labai nejaukiai pasijutau teisme, kai klausimus Sausio 13-osios byloje man uždavinėjo tik teismas ir prokurorai. Ir nė vieno klausimo neuždavė kaltinamieji bei Lietuvos valstybės paskirti jų atstovai, kiti bylos dalyviai.

Lietuva turi apsispręsti, ar ji nori tikro, ar parodomojo teisingumo. O M. Gorbačiovo ieškoti reikia ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvai draugiškoje Vokietijoje, kuri M. Gorbačiovui skyrė namą gyvenimui ir išlaikymą. Žinant, kad D. Grybauskaitė yra Rusijos valstybės paslaptis, o A. Merkel, anot buvusio Vokietijos kanclerio H. Kolio, užverbuota ir rytų, ir JAV, labai mažai tikėtina, kad M. Gorbačiovas bus paprašytas atvykti ir išduotas Lietuvai, kol šioms valstybėms vadovaus šios dvi ponios.

2013-08-21, 2014-10-30, 2015-10-22 spaudos konferencijose paaiškinau, kokią kainą moku dėl tiesos apie p. Dalią Grybauskaitę sakymo nuo 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų. Nekartosiu skelbtų faktų, tik priminsiu, kad 2016-04-07 d. spaudos konferencijoje pateikiau informaciją ir apie dirbtinai suorganizuotos ir iškeltos mano vadovautos UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos teismuose eigą. Po Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo šios bylos ją nagrinėjantis Kauno apygardos teismas dar labiau nustebino. Todėl 2016-04-07 d. pareiškiau nušalinimą Kauno apygardos teismui ir Lietuvos apeliacinį teismą paprašiau šias bylas patikrinti administracine tvarka, apie padėtį pranešiau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui R. Norkui.

Lietuvos apeliacinis teismas šiuos procesinius dokumentus atsisakė nagrinėti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas pasiūlė man kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Tai ir darau, nes tikrai yra dėl ko.

Nevarginsiu Jūsų dėmesio dėl aibės kitų stebuklų šiose bylose, tik atkreipsiu į išskirtinio „teisingumo“ apraiškas. Nuo 2015 m. birželio mėnesio Kauno apygardos teismo teisėjas G. Koriaginas neišsprendžia trijų Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo šios bylos atskirose dalyse priėmimo nagrinėjimui klausimo, nors teismas tai privalo padaryti per tris darbo dienas! Ir teismų vadovybė to „nemato“. Tuo tarpu oponentai - UAB „Skomė“, suorganizavusi su bendrininkais šią galimai nusikalstamai iškeltą bankroto bylą, ir bankroto administratorius UAB „Admivita“ - šias aplinkybes, dėl kurių teisėjas G. Koriaginas užsispyręs nesprendžia Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo, naudoja jas šioje byloje. Šis teisėjas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas to „nemato“. Teisėjas G. Koriaginas vis dar neišnagrinėjo ir UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ nušalinimo klausimą, nors Lietuvos apelliacinis teismas dar 2015-09-15 nutartimi Kauno apygardos teismą įpareigojo tai svarstyti.

Pralinksminimui pateiksiu unikalų anekdoto vertą atvejį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame teisėja Ilona Mateikienė nagrinėjo UAB „Skomė“ akcininkų (taip pat ir Z. Vaišvilos) prieš UAB „Skomė“ direktorių Juozą Matonį inicijuotą administracinės teisės pažeidimo bylą dėl informacijos neteikimo akcininkams. Ginčus su UAB „Skomė“ akcininkais pralaimintis Juozas Matonis, vilkinantis savo pralaimimas bylas dėl 2009 m. neteisėtai perimto UAB „Skomė“ valdymo, nusprendė neteikti visos informacijos akcininkams. J. Matonis teisėjai I. Mateikienei paaiškino, kad Z. Vaišvilai pateikė visą jo prašytą informaciją ir išsiuntė ją A4 formato voku. Z. Vaišvila teisėjai I. Mateikienei parodė perpus mažesnį A5 formato voką, kuriuo UAB „Skomė“ Z. Vaišvilai išsiuntė tik vieną, bet ne visus prašytus dokumentus ir į kurį fiziškai neįmanoma sudėti visus prašytus ir privalomus pateikti dokumentus, nesuplėšius šio A5 formato voko. Tačiau teisėja I. Mateikienė nutraukė šią bylą prieš J. Matonį, teismo nutarime įrašiusi, kad UAB „Skomė“ pateikė visus Z. Vaišvilos prašytus dokumentus ir išsiuntė juos perpus didesniu A4 formato voku.

Matyt, reikėtų juoktis. Tačiau turėtų būti tyčiojimosi iš bylos dalyvių ribos. Jei teisėja I. Mateikienė tikrai neskiria A4 ir A5 formato vokų dydžio, tai gal ji neturėtų dirbti teisėja? Kadangi šios teisėjos tokiu būdu išteisinto Juozo Matonio brolį buvusį Lietuvos kriminalinės policijos vadovą Algirdą Matonį nuo atleidimo iš darbo ir jo darbo KGB paviešinimo įnirtingai gynė Respublikos Prezidentė, bent man teisėjos I. Mateikienės sugebėjimas „neskirti“ A4 ir A5 formato vokų dydžius yra suprantamas. Tačiau tokio teismo sprendimo reikia J. Matoniui, kuris jį naudos kituose teisminiuose ginčuose, bandydamas tęsti neteisėtą UAB „Skomė“ valdymą, ir sakys kitose bylose, kad viskas yra gerai.

Juokauti galima ir sveika. Tačiau nuo tokių primityvių „juokų“ teismų bylose, kuriose tenka man dalyvauti, jau darosi koktu. Labai jau tiesmuki ir vienašališki tokie teismų sprendimai, o jų pasekmės labai skaudžios.

Lietuvoje lankėsi Tarptautinio prigimtinės teisės tribunolo atstovai. Šis tribunolas, pasirinkęs bylas, jas nagrinėja viešai, interneto būdu sudarant galimybę viso pasaulio šalių žmonėms žinoti, kad tokioje tai šalyje vyksta toks ir toks teismo procesas – tos šalies piliečių ar organizacijų byla prieš valstybę. Šis tribunolas, stebintis padėtį Lietuvoje, nusprendė pradėti viešus teismo procesus prieš Lietuvos valstybę. Pirmasis planuojamas procesas, matyt, bus dėl Europos Sąjungos lėšų, per 10 metų skirtų Lietuvai socialinės atskirties mažinimui, panaudojimo ne pagal paskirtį. Kita planuojama byla yra dėl bankroto bylų nagrinėjimo Lietuvos teismuose, nes ir Tarptautinis valiutos fondas savo 2015 m. ataskaitoje apie Lietuvos pažangą bankroto bylų procedūras nurodė kaip vieną iš trijų pagrindinių Lietuvos pažangai trukdančių problemų.