Eglės Kusaitės byla – šiek tiek dokumentų III

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas vėl neigia, kad Lietuvos ir Rusijos žvalgybos oficialiai bendradarbiauja. Keista. Labai keista.

Sutartis

Jau skelbta, kad terorizmu įtariama Eglė Kusaitė susilaukė ne tik Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokurorų, bet ir Rusijos FSB dėmesio. Savo interviu portalui „Balsas.lt“ NSGK vadovas A. Anušauskas atkakliai kartoja seną nesąmonę – esą su Rusijos žvalgais, E. Kusaitės byloje, bendrauta tik mūsų Generalinės prokuratūros iniciatyva ir tik pagal teisinės pagalbos sutartį. Pagal šią sutartį ir bendradarbiauja pirmiausia tik teisingumą vykdančios institucijos, kurios konkrečiai įvardijamos. VSD ir FSB įstaigos tokiomis nepavadintos. Tiesa, tikėtina, kad žvalgų vadai, kaip toliau matysime, bendravo per prokurorus, bet ir tada liks neaišku, kodėl NSGK vadovas priverstas painiotis sąvokose ir datose. Išties 2010 metų vasario 10 dieną Rusijos FSB Tardymo valdyba mūsų generalinei prokuratūrai, kaip jau skelbta žiniasklaidoje, atsiuntė teisinės pagalbos prašymą šioje keistoje baudžiamojoje byloje. Ten prašoma apklausti E. Kusaitę, išaiškinant jai Rusijos Federacijos Konstitucijos 51 straipsnio nuostatas, kad ji turi teisę atsisakyti liudyti prieš save. A. Anušauskas būtų beveik teisus, kai kalba apie VSD nekaltybę po šios datos. Citata iš A. Anušausko interviu: „- Aktualioje Eglės Kusaitės byloje, kur ji kaltinama terorizmu, dabar daug svarstymų – bendradarbiauja Lietuvos VSD su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) ar ne? Kokiu mastu bendradarbiauja? Vieši pasisakymai kartais rodo viena, o dokumentai kitką. Kaip vertinate šį reikalą? – Pagal tai kokią informaciją turiu, galėčiau taip atsakyti: šį tyrimą nuo vasario (2010 metų,– „Balsas.lt“) perėmė prokuratūra. Čia jau ne VSD reikalas. Kokį jis tyrimą atliko aš dabar nedetalizuosiu, nes bylos nesu matęs. Byla atiduota, ji dabar teisme ir reikia tiesiog palaukti teismo vertinimo. Bet prokuratūra, kiek žinau, jau savo nuožiūra vykdė tą bendravimą per Rusijos generalinę prokuratūrą – dėl tų Rusijos pareigūnų atvykimo į Lietuvą ir panašiai. Čia jau nebuvo VSD reikalas. – Informacijos, kad VSD pirmas kreipėsi į FSB ir kažką savo iniciatyva šioje srityje darė - NSGK neturi? – Kad VSD būtų kreipęsis į FSB? Žinot, su detalėmis tokiomis smulkiomis – kas į kokią tarnybą kreipėsi ir kokiu reikalu – aš tikrai ne su visomis esu supažindintas. Žinoma, kad slaptosios tarnybos visame pasaulyje ir neoficialiai kartais apsikeičia kokia nors informacija. Visko būna. Aš šiuo konkrečiu atveju negalėčiau to pasakyti, bet žinoma, kad būna įvairūs tarptautiniai slaptųjų tarnybų forumai, kur jie susitinka visaip neviešai. Visokio yra formato susitikimų, bet kai kalbame apie bendradarbiavimą, tai čia jau visai kitas žanras. Šiuo atveju apie kažkokį VSD bendradarbiavimą (su FSB,– „Balsas.lt“) aš jokios informacijos tikrai nesu matęs.“ Ką gi – ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai tenka pagelbėti parlamentinės kontrolės institucijai, kuomet kalbama apie VSD judesius. Bendradarbiavimo pradžia tikrai ne 2010 metų vasaris. Ir jokie tarptautiniai forumai ar furšetai čia niekuo dėti. Kryptingas ir, mano nuomone, Lietuvos pusės pradėtas žvalgybų flirtas užsimezgė gerokai anksčiau. Neveltui Rusijoje teisiamų, o Lietuvoje įtariamų E. Kusaitės bendrininkų Apti ir Aišat Magmadovų mama Tamara tvirtina, kad viskas, kas inkriminuojama jos vaikams, gauta iš Lietuvos nematomojo fronto karių. Žemiau pateikiu lietuvišką ir rusišką 2010 metų sausio 11 dienos dokumento kopijas. Primygtinai patariu itin atidžiai lyginti vertimus ir atkreipti dėmesį į datas, kreipinius bei parašus. Lietuviškasis dokumentas pasakoja (pats pirmas sakinys), kad rusai pas save 2009 spalį gavo kažkokią informaciją apie teroristinį sumanymą, o rusiškoji (originali) versija byloja, kad tą informaciją jie gavo būtent iš Lietuvos VSD (Ot vas, - iš Jūsų, - vertimas iš rusų kalbos). Kokia keista ir apmaudi, į bylos medžiagą prisegto dokumento vertimo klaida . Nežinia, ar FSB ir VSD su kitomis tarnybomis taip pat sunkiai susišneka ir A. Anušausko minimuose tarptautiniuose forumuose. Kad dokumentas yra tik atsakymas į pačių lietuvių VSD iniciatyvą (ne prokurorų) byloja ir rusiškame variante nurodomas vienos iš Klaipėdos gatvių pavadinimas. Kažkodėl „Vingio“ gatvė tampa „Vindžių“ (dovanokite, kad tingiu spausdinti kirlica – dokumentuose viskas matosi). Gali būti, kad NATO šalies žvalgai pirminį pasiūlymą patardyti savo pilietę draugiškai šaliai siuntė angliškai. Labai smagu ir tai, kad susirašinėja jokie ne prokurorai, o VSD ir FSB vadovai. Tiesa, dokumento pasirašymo dieną lietuviškuoju adresatu tampa laikinai einantis pareigas Marijos žemės žvalgų vadas Romualdas Vaišnoras (paskirtas prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 metų gruodžio 17 dieną) ir FSB kontradmirolas V.I. Didyk. Kadangi prokurorai pareikalavo uždaro teismo proceso, o teisėjai nutarė, kad taip patogiau ir jiems – visuomenė gali ir nesužinoti – nuo kada tiksliai prasidėjo ne tik E. Kusaitės (greičiausiai dar nepilnametės) sekimas, bet ir bičiuliški, ne visai tiksliai verčiami susirašinėjimai tarp NATO narės Lietuvos ir Rusijos, nuo kurios į aljansą bėgome, žvalgybų. Kiek tiksliai kainuoja VSD antiteroristinio padalinio, kuriam reikia rodyti rezultatus, išlaikymas – irgi valstybės paslaptis. Dar įdomu ir tai, kad byloje lyg ir nėra jokių duomenų apie kreipimąsi į Azerbaidžaną, prašant padėti ir dalinantis informacija apie tariamą Eglės bendrininkę Lailą (žr. dokumentą). Lygiai taip pat byloje nerasta jokių susirašinėjimų su britais ar vokiečiais, nors spaudoje ne kartą mirgėjo pranešimai apie platų tinklą ir E. Kusaitės galimai teroristinius ryšius, kurie nusidriekę nuo Londono iki Baku. Asmens privataus gyvenimo duomenys – telefonų numeriai ir adresai – užtušuoti.