KAM gynybos politikos direktorius: ne bijoti reikia D. Trump‘o, o dirbti su juo

KAM gynybos politikos direktorius dr. Vaidotas Urbelis socialiniuose tinkluose pasidalijo savo įžvalgomis, kas gali laukti Lietuvos kitais metais:

„2017 metai Lietuvos gynybai bus tokie pat karšti kaip ir praėjusieji. Bus visko - grasinimų, sandėrių, pratybų, atakų, o bendra tarptautinė atmosfera išliks įkaitusi. Karai tęsis, kai kurie prigęs, bet kils nauji, o gynybos išlaidos tik augs. Nebus ramybės ir mūsų kaiminystėje, o NATO ir ES laukia dideli iššūkiai. Visi laukia JAV lyderystės, nuo jų ir pradėsime.

Didžiausia mįslė Lietuvai ir kitoms šalims išliks, kaip dirbti su nauja JAV administracija. Kokie prioritetai, kaip bus priiminėjami sprendimai, koks amerikiečių požiūris į sąjungininkus – į šiuos ir daugybę kitų klausimų dar nėra konkrečių atsakymų. Ne veltui, ne tik mažosios, bet ir didžiosios valstybės rikiuojasi prie naujos administracijos durų bandydamos išklausinėti kas jų laukia ateityje. Spaudoje matome daugiausia skambučių diplomatiją, tai yra, kas pirmas ir kam paskambins. Realiame gyvenime viskas sudėtingiau, didelės šalys buria net specialas komandas, kurios dirba su būsimais naujos JAV administracijos pareigūnais, tam metamos didžiulės pastangos. Mažoms šalims, kaip Lietuva, konkuruoti bus sunku.

Nauja JAV administracija neatsiras per vieną dieną – keisis tūkstančiai pareigūnų, dalis jų bus tvirtinama Senate, jiems reikės praeiti saugumo patikrinimą – tai užtruks, net iki vasaros. Reiškia, tikrumo jausmas ir geresnis supratimas ateis tik 2017 metų viduryje.

D. Trump neabejotinai 2017 metais vyks į Europą. Prisiminkime, jis rinkimus laimėjo ne dėl savo naujos užsienio politikos, bet kaip politikas, kuris turėtų spręsti vidaus problemas. Ir net jeigu galvosime, jog užsienio politika buvo faktorius rinkimuose, tai tas faktorius buvo ne Rusija, bet terorizmas ir kova prieš ISIL. NATO naudą D.Trump‘o vertino būtent šiuos aspektu.

Koks bus D. Trump‘o komandos požiūris į sąjungininkus, kol kas sunku prognozuoti. Spėčiau, kad vertinimas bus labai individualus ir bent jau saugumo prasme atspindės kelis svarbiausius kriterijus.

Pirma, ar tu rūpinies pats savimi. 2 proc gynybai – tai tik vienas mažas pavyzdys slepiantis gilesnius dalykus – ar sugebi pats pasiruošti ginti savo šalį ir vertybes. Jei nepadarai namų darbų, tai amerikiečiai jų tikrai nedarys už tave. Politika yra suaugusių žmonių žaidimas, tad jei nori saugumo parodyk pastangas – stiprink kariuomenę, kovok su informacinėm grėsmėm, kurk kibernetinės gynybos pajėgumus. Jei pats tai darysi, tai mes padėsim, bet ne atvirkščiai.

NATO gynybos išlaidos augs – tai gera tiek mums, tiek JAV administracijai. Skaičiuojant tik NATO Europos šalis ir Kanadą, 2015 m pirmą kartą per dešimtmetį gynybos išlaidos paaugo 0,6 proc., o 2016 m. planuojamas 3 proc augimas. Tai niekis, palyginus su 16 proc kritimu nuo 2009 m ir dar didesniu anksčiau, bet bent jau lendame iš dugno. Tikėtina, kad 2017 m. ir vėliau tas augimas tik stiprės. Jeigu, prie Europos pastangų pridėsime didėjantį JAV gynybos biudžetą, turime tikrai neblogą situaciją.

Antra ir čia nieko naujo – amerikiečiamas svarbu, ne tik turimų pinigų kiekis, bet ir kaip turimus pinigus leidi, arba kitais žodžiais – kaip prisidedi prie JAV pastangų kitose pasaulio dalyse. Nors pagal rinkimų retoriką gali pasirodyti, kad D.Trump komanda bandys veikti visur vieni, aš labai tuo abejoju. Veikti vienam dažnai paprasčiau, bet JAV ištekliai nėra neriboti, sąjunginkai yra svarbūs. Įtariu, kad nauja administraciją dar atidžiau žiūrės į naudą, gaunamą iš sąjungininkų veiksmų, kur tai bebūtų, ypač kovoje prieš ISIL.

Požiūris į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis priklausys daugiausia nuo mūsų pastangų ir sugebėjimų tas pastangas „parduoti“, nes iki šiol mes palyginus su savo kaimynais esame labai kuklūs kalbėdami apie save. Žinutės, kurias siunčiame amerikiečiams kartais irgi yra keistos – parašykite per Google „Lithuania Trump“ ir iškart pamatysime arba bučinį su V. Putin‘u (jis vis dar ten yra??), arba straipsnius pavadinimais „Lietuva bijo Trumpo“ ar kažką panašaus. Ne bijoti reikia D. Trump‘o, o dirbti su juo.

Terorizmas bus prioritetas nr. 1 ne tik naujai JAV administracijai, bet ir patiems europiečiams. Jeigu apie tai seniau kalbėjo daugiausia Pietų Europos šalys, tai dabar kova prieš terorizmą tapo prioritetu ir artimesnėms mūsų kaimynėms kaip Vokietija, Belgija, o galbūt ir Skandinavijos šalys. Nors mes sakysim, ir būsim teisūs, kad kalbant apie saugumą ir gynybą reikia sakyti „Rusija“, bet paprastam Vidurio Europos gyventojui tai sunku suprasti. Rusija jam yra kažkas toli, egzotiška ir keista, netgi įdomu, o oro uostus, koncertus, kalėdų muges sprogdina ne Rusija, bet islamo teroristai.

Rusija bandys tokią situaciją išnaudoti ar netgi apsimesti natūraliu partneriu. Vilkas ėriuko kailyje yra nebloga koncepcija, bet jinai labai jau trumpalaikė. Praktikoje Rusijos veiksmai išliks agresyvūs, bet retorika skirta išorei bus daug jautresnė, suprantingesnė, netgi savotiškai išmintingesnė. Dėmėsiui nukrypus į kovą prieš terorizmą, Rusija stengsis išnaudoti tai kaip puikią progą atsikratyti pariah state įvaizdžio. Taip, Ukrainoje kievieną dieną žūsta žmonės, bet prie tokių naujienų priprantama, jeigu tai vyksta kiekvieną dieną, tai kokia čia naujiena?

Rusija lygiai taip pat bando bus pripratinti prie netikėtų karinių patikrinimų ir didelių pratybų prie mūsų sienų. Juk, jų nuomone tai norali būsena, o budrumą galima greitai prarasti. Jėga bus demonstruojama ir per 2017 m. rudenį vyksiančias karines pratybas Zapad‘17, kur tikėtina vėl bus pražaidžiamas agresyvus scenarijus ir NATO turės atlikti priešininko rolę.

Rusija sieks NATO batalionų atsiradimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje išnaudoti kaip pretekstą savo politikai pateisinti. Manau, giliai širdyje jie patys suvokia, kad NATO batalionai negali pakeisti jėgos pusiausvyros regione, bet būtent taip jie kalbės per visus prieinamus televizijos kanalus, bandys įkalti žinutę, kad NATO kalta dėl mūsų regionio militarizacijos.

Vokietijos vaidmuo bus esminis, ir tai, kad Vokietija pajudėjo į mūsų regioną ir kelia savo gynybos išlaidas yra labai teigiama žinia. NATO viduje Vokietijos rolė tik stiprės. 2017 m. rudenį vyksiantys Vokietijos rinkimai bus ypatingai svarbūs tiek užtikrinti balansą tarp grėsmių pietuose ir rytuose, tiek švelninant Brexit poveikį ES.

Didžiausias ES iššūkis bus kaip suderinti dvi prieštaraujančias kryptis. Iš vienos pusės, kyla natūralus instinktas parodyti, kad po Brexit ne tik, kad niekas nekeičia, bet tai leidžia dar giliau integruotis saugumo srityje. Iš kitos – į madą grįžta nepasitenkinimo ES reiškimas, antiglobalizmas ir visos kitos nuotaikos, kurios tarsi sako, kad tolimesnė integracija yra kelias į katastrofą. Prarają dar labiau gilina senieji ES federalistai, kurie pradeda kalbėti apie tokius dalykus kaip viena Europos Sąjungos kariuomenė, tai pasigauna spauda ir praneša kaip didelę naujieną, nors realiai tokia diskusija net nevyksta!

Apibendrinant – 2017 m. bus ir gerų, ir blogų naujienų. Revoliucijos nebus, bet tai, ką matome, šiandien bus tęsiama nauja jėga.“