Žiniasklaida skelbė, kad Europoje pastebėta nauja skurdo rūšis: „Energetinis skurdas“. Skaitoma šio skurdo riba D.Britanijoje – kai energetiniams poreikiams padengti sunaudojama daugiau kaip 10% šeimos biudžeto (pajamų).
Šioje pozicijoje Lietuva užtikrintai pirmauja. Pateikti duomenys: Lietuvoje šiems poreikiams išleidžiama 55% pajamų, Estijoje 32%, Lenkijoje 30%, Latvijoje 25%. Šie duomenys paneigia mitą, kad dėl energetinės krizės esą kalta senos statybos namų sienų varža. Ką, argi Latvijoje kitokios namų sienos statytos pagal tas pačias tarybines normas, ar jų klimatas šiltesnis? 2009m. liepos 17 d. Įstatymas Nr.XI- 355 yra ne išsigelbėjimo gairės, o eilinė valdžios vyrų afera: mėginimas eilinį kartą šalies ekonomines bėdas užkrauti ant pačių vargingiausių visuomenės sluoksnių, nes jų daugiausia. Savo straipsnyje
E. Kuodis tiesiai nurodo, kad 40% šių lėšų, jei jos būtų įsisavintos tiesiogiai eitų į biudžetą (nuo milijardo litų). Tai ne progresiniai mokesčiai, kurie liestų tik nedidelę dalį pačių geriausiai įsitaisiusių biudžetininkų ir verslininkų.
Energetinio skurdo esmė yra tai, kad paveldėjome energetikos ūkį paremtą gamtinių dujų kuru, pačiu patogiausiu eksplotacijoje, lengvai atnešančiu didžiulius pelnus, bet pačiu brangiausiu. O kas energetikams, jei primti tokie įstatymai, pasak prof. Jankausko pasakytu posakiu televizijoje „už viską moka vartotojas“, o valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija komisija tik randa priemones šiom kainom įteisinti.
Išdrįsiu pasakyti, kad tokia šios komisijos veikla turėtų būti seimo įvertinta kaip tautos genocidas.
Pažiūrėkime pas kitus kaimynus. Danijoje 54% naudojamų energetinių resursų yra akmens anglis. Niekas negali pasakyti, kad jie dėl to labiau už mus teršia gamtą. Tačiau 40% energetinių resursų yra gaunama kogeneracinėse katilinėse, todėl jie sugeba 41% mažiau išmesti į atmosferą CO2 pagrindinio atmosferos teršimo elemento vienam KW energijos. Pasaulis dar nuo 1970 metų pasaulinės naftos krizės pakeitė požiūrį į centralizuotas energetines jėgaines. Dabar skaitoma ekonomiškiausia energetinė jėgainė kogeneracinė – kuri iš to paties kuro gamina elektros energiją ir šilumą, pastatyta prie miesto šiluminių tinklų (o ne Elektrėnuose).
Teoriškai šiluminė jėgainė gali pagaminti iš vieno kuro ekvivalento 36% elektros arba 80% šilumos, visumoje galimas naudingumo koeficientas 58%. Kogeneracinė jėgainė(CHP) iš to pačio kuro ekvivalento pagamina 30% elektros energijos ir 55% šiluminės energijos. Esant palankiausioms elektros ir šilumos gamybos proporcijoms gali pasiekti 85% (t.y.naudingumo koeficientą – 0,85). ES nuo 2007 metų priėmė direktyvą, kad šiluma gaunama kogeneracinėse elektrinėse gaminant elektros energiją priskiriama energetikos rūšiai, gaunamai iš atsinaujinančių šaltinių. ES iš atsinaujinančių šaltinių gaunama 11 – 13% energetinių resursų. Danijoje šios rūšies energijos gaunama virš 40%. Ir ji šį rodiklį gauna ne hidroelektrinių sąskaita,ne vėjų jėgainių, ne šiukšlių deginimo priemonėmis,o akmens anglim kūrenamose kogeneracinėse katilinėse,aprūpinant šalį sąlyginai pigia šilumine energija. Turėtume grįžti prie pačios, kol kas pigiausios, kuro rūšies – akmens anglies, kurios deginimas išskiria tiek pat anglies dvideginio į atmosferą, kaip ir gamtinės dujos. Reikėtų peržiūrėti turimą energetinį ūkį, įrengiant pagal termofikacinių tinklų poreikius kogeneracines katilines prie miesto ar kvartalo tinklų, kad gamindami elektros energiją aprūpintume daugiabučių namų vartotojus pigia šilumos energija. (D.Britanijoje priimta skaičiuoti kad kogeneracinėje jėgainėje 1KW šilumos kaina turi būti 1/6 elektros KW gamybos kainos). Kiek metų triukšmavom ant visos Europos, kad neprileisime „Ivano prie vamzdžio. Bet vamzdis turi du galus. Ir vamdzis buvo užsuktas iš kito galo, bet ne taip, kaip mes norėjome.
Ar nepasikartos šis scenarijus ir su dujomis, kai toliau savo energetinius pajėgumus, kovodami už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, statome ant to paties dujų vamzdžio. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Galbūt dujotiekio vamzdis einantis anapus Baltijos mus galutinai išgelbės nuo dujofikacinės narkomanijos.
Kiek anksčiau televizija reklamavo pradėtą statyti, dujomis kurenamą 450MW galingumo elektrinės 9-tajį bloką Elektrėnuose. Jei tokio galingumo kogeneracinė elektrinė būtų statoma Gariūnuose, kuri laisvai galėtų pagaminti 2825MW šilumos kalorijų ir aprūpintų pigia šilumine energija visą Vilniaus miestą.
Pernai, svečiuojantis Londone, buvo didelis televizinis triukšmas, kad D.Britanija ir Prancūzija pasirašė amžiaus sutartį, kurios dėka Prancūzija apsiėmė visas D.Britanijoje veikiančias šilumines elektrines paversti atominėmis, pastatant atominius reaktorius ir išsaugant visą esamą infrastruktūrą. Energetikos ministerija turėtų pasiskaičiuoti ar nevertėtų Ignalinos atominę jėgainę rekonstruktūrizuoti į elektrinę, kūrenamą akmens anglimi naudojant esamas turbinas ir generatorius. Taip būtų išnaudota ir toliau eksplotuojama visa susiklosčiusi infrastruktūra, elektros perdavimo tinklai, darbo jėgos resursai. Elektrinė galėtų dirbti kol bus pastatyti nauji atominiai reaktoriai.
Mano supratimu tik dvi energetikos rūšys gali atlaikyti konkurenciją. Energetika paremta akmens anglimi ir atominiais reaktoriais.
Televizija skelbė, kad didelė, akmens anglimi kurenama elektrinė statoma Izraelyje. Kas ne kas, o jie moka pasiskaičiuoti. Visos kitos vadinamos žaliosios energijos rūšys kol kas yra tik prabangos ir mados reikalas ir jas gali sau leisti tik labai turtingos šalys.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
