Interviu „1 prieš 1“ Lietuvos prezidentė eilinį kartą sužibėjo (3 interviu dalis)

Kolaborantė, NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, Lietuvos nepriklausomybės priešininkė, komunisto ir jedinstvenininko Mykolo Burokevičiaus bendražygė, daugkartinė Lietuvos Konstitucijos laužytoja, provokatorė bei nepralenkiama melagė – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Latvijos žurnalistas Gundaras Rėderis atvyko į Lietuvą dėl labai svarbios priežasties – su juo buvo pažadėjusi susitikti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir duoti interviu Latvijos televizijos laidai „1 prieš 1“.

Pirmieji klausimai, tiksliau – temos, buvo suderinti.

Jūsų dėmesiui, trečioji interviu dalis.

Žurnalistas G. Rėderis prezidentės klausė: „Kokia yra Putino Rusija? Ar ji pakankamai stipri, kad destabilizuotų Europos Sąjungą kaip instituciją?“. Grybauskaitė patikino: „Ne. Aš manau, kad jis jau pakankamai destabilizavo savo Rusiją. Tai jo reikalas, ką jis daro savo valstybėje, bet Europa yra stipri, mes drauge esame jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, Baltijos valstybės Europos Sąjungoje – vienuolika metų, mūsų ekonomikos yra stiprios, galinčios konkuruoti, ir mes esame apsaugoti. Didžioji dalis bloko valstybių yra ir NATO narės. Taigi aš nemanau, kad taip atsitiks.“ „Net jei mes žvelgiame į Graikijos ar kitų valstybių šiandieninę politiką?“ – teiravosi Rėderis. „Visa Graikijos ekonomika Europos Sąjungoje tesudaro 2 procentus, taigi jūs galite suprasti, kaip sutrikimai Graikijoje gali įtakoti.“

„Norėčiau užduoti kelis klausimus apie bendras problemas, su kuriomis susiduriame ir Latvijoje, ir Latvijoje. Lietuvos emigracijos rodikliai vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Panašiai kaip ir Latvijoje. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų yra palikę valstybę. Kaip spręsti šią situaciją?“ Dalia Grybauskaitė nuramino: „Šiuo metu tendencijos kiek keičiasi. Praeitais metais sugrįžo daugiau kaip penkiasdešimt procentų tų, kurie buvo išvykę. Taigi iš lėto vyksta atvirkštinis procesas. Žinoma, pirmieji dešimt metų Europos Sąjungoje buvo sunkūs, ir mes daug praradome.“

„Ar turite kokią programą, kad kviestumėte lietuvius sugrįžti namo?“ – domėjosi Latvijos žurnalistas. „Aš nemanau, kad šios programos veikia. Juk yra atvira rinka – tai yra penkiasdešimties milijonų gyventojų teritorija, kurioje jūs galite judėti, mokytis, dirbti. Gyvenimo standartas auga ir jis pas mus dabar sudaro maždaug 73–75 proc. vidutinio Europos standarto. Tai daro skirtumus. Ypač į valstybę sugrįžta išsilavinę žmonės, kurie studijavo Vakaruose. Tai juk natūralu. Šį procesą praėjo visos Europos Sąjungos valstybės. Pavyzdžiui, grįžimo į Portugaliją ar Ispaniją masiškumas pastebėtas tik po dvidešimties narystės bloke metų. Viskas turi įvykti natūraliai, jokia dirbtinė programa nebus pakankama, kad priviliotų žmones grįžti atgal,“ – paaiškino prezidentė.

„Tai Jūs nežiūrite pesimistiškai į Lietuvos ateitį?“ Prezidentė atsakė: „Ne, ne, kadangi tai yra globalus dalykas, žmonės keičia gyvenamą vietą, nori lavintis, išvažiuoja ten, kur geresnės sąlygos, bet galiausiai mes sulauksime masiško grįžimo. Žinoma, visi nesugrįš, bet viskam yra natūralios priežastys, mes negalime diktuoti ar išlaikyti žmones valstybėje per jėgą.“

„Taip, bet klausimas yra ir dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, visuomenės senėjimo“ – patikslino G. Rėderis. „Tai ne visiškai gyventojų sumažėjimas, mes turime galvoti apie naują imigracijos politiką, tai vyksta visame pasaulyje, be to mes prarasim konkurencingumą, negalėsime patenkinti visos darbo jėgos paklausos valstybėje ir būsime priversti peržiūrėti imigracijos politiką. Jei pažiūrėtume į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas valstybes, imigracijos politika ten yra prioritetas, įskaitant mūsų žmones – lietuvius, latvius, lenkus. Didžiosios Britanijos vyriausybė suprato, kad jie įneša nuo 1 iki 3 proc. BVP, tai reiškia, kad visos šiuolaikinės vyriausybės supranta, kad negalima galvoti tik apie nekintamą žmonių kiekį. Žmonės migruoja, ir mes turime suprasti, kad imigracijos politika šioje globalioje erdvėje bus būtina.“

„Taigi Jūs esate pasirengusi kviesti žmones iš trečiųjų šalių kaip imigrantus?“ Prezidentė patvirtino: „Taip, arba kaimynus.“ „O ką Jūs galvojate apie pabėgėlių kvotų įvedimą, kad būtų išspręsta krizė Viduržemio jūroje? Estija ir Latvija yra pareiškusios, kad tai dar reikia apsvarstyti. Koks yra Jūsų požiūris?“ „Tiesą sakant mes nesame prieš, kaip ir jūsų valstybė. Kalba yra apie tai, kad vyksta milžiniškas imigrantų antplūdis ne tik iš Afrikos, bet ir iš visų kaimyninių valstybių. Mes, Baltijos šalys, Lietuva ir Latvija, susiduriame su antplūdžiu iš Rytų – iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, iš Afganistano ir Sirijos, daugiausia per Rusijos teritoriją. Jei mes kalbame apie būtinybę būti solidariais, spręsti šiandieninį imigracijos antplūdį į Europą, mes turime atsižvelgti į mūsų specifiką, į tai, kad turime milžiniškus srautus iš Rytų. Žinoma, mes būsime solidarūs ir priimsime keletą, tačiau tai turi vykti tik pagal savanoriškumo principą, o ne spaudimo būdu, nes tai sukels vidines problemas – politines ar net homofobiškas. Tai yra mūsų pozicija – mes nesprendžiame problemomų neatidžiai, ir teigiame, kad tai yra labiau opi, jautri situacija, ir mes patiriame spaudimą iš mūsų kaimyninių Rytų valstybių“ – paaiškino prezidentė.

Gundaras Rėderis paklausė: „Jūs paminėjote homofobijos problemą. Tai dabar karšta tema Latvijoje, pas mus vyksta diskusijos. Mes žinome, kad Estija tapo pirmąja posovietine valstybe, kuri legalizavo vienos lyties partnerystę. Kaip yra Lietuvoje, kokia yra Jūsų pozicija?“ Prezidentė atsakė: „Lietuvoje nėra didelių diskusijų. Man atrodo ši tema nėra aktualių klausimų sąraše.“ Žurnalistas norėjo pratęsti: „Bet buvo komitetas…“, tačiau prezidentė jį nutraukė, viltingai žvilgsniu prašydama pagalbos iš savo tarnybų: „Aš manau, mes nebuvome suderinę šio klausimo, aš negaliu apie tai kalbėti. Aš maniau, mes suderinome konkrečius klausimus, ir nesistenkite mane sutrukdyti keturiasdešimt minučių. Jei jūs baigėte savo klausimus, mes esame baigę.“ Žurnalistas paprašė: „Tuomet dar vienas klausimas, jei ankstesnis neįeina į dienotvarkę, gerai.“ Bet prezidentė pasipiktino: „Jau trečias klausimas, kuris nėra suderintas. Prašau, ištrinkite šiuos klausimus.“ Žurnalistas mėgino dar: „Ponia Grybauskaite, pratęskime…“. Bet prezidentė jį pertraukė: „Kokie klausimai?“ „Aš norėjau paklausti apie pamokas, kurias gavome po stogo griuvimo „Maximos“ prekybos centre…“ Atsakymas buvo griežtas: „Ne, tai nėra suderintas klausimas. Aš nesu pasirengusi į jį atsakyti. Aš manau, mes galime baigti.“ „Na, gerai, tada pats paskutinis klausimas,“ – stengėsi G. Rėderis. „Gerai, jei jis yra suderintas. Jei jis nebuvo suderintas, aš atsiprašau, tuomet tai nėra įmanoma,“ – atsakė Dalia Grybauskaitė. Žurnalistas išdrįso: „Aš užduosiu klausimą, jei nenorite atsakyti, pasakykite. Tai yra klausimas, kurį paprašiau Twitteryje pateikti žmones – ko jie norėtų Jūsų paklausti. Ir štai klausimas, kurį uždavė vienas mūsų skaitytojas: „Jei Jūs galėtumėte išsirinkti visų laikų geriausią Lietuvos krepšinio komandą, koks būtų Jūsų top penketukas?“ „Ne, ne, atsiprašau, aš negaliu baigti tokiais klausimais interviu,“ – vėl žvalgėsi pagalbos prezidentė. „Jei nenorite man užduoti klausimų, kurie buvo suderinti, tuomet mes esame baigę. Štai taip. Ačiū.“ Gundaras Rėderis, pasijutęs labai nejaukiai, pasakė:„Na, gerai, bet mes turime kažkaip pabaigti gražia gaida.“ Prezidentė oponavo: „Prašau, pabaikite, bet Jūs negalite užduoti prezidentui nesuderintų klausimų. Aš neduodu tokio pobūdžio interviu. Jūs esat suderinęs klausimus su mano tarnyba, ir tik tokius galite užduoti.“

Žurnalistas švelnino situaciją: „Žinoma, ponia Grybauskaite, grįžkime prie Rytų partnerystės susitikimo. Jūs važiuosite į Rygos viršūnių susitikimą. Koks yra Putino Rusijos galutinis tikslas Europos Sąjungoje, ko jis nori? Kai kurie žmonės sako – destabilizuoti Europos Sąjungą, spausti per silpnas vietas.“ Prezidentė mielai atsakė į šį suderintą klausimą, kuriam buvo pasirengusi: „Nėra silpnų vietų, per kurias jis galėtų spausti. Europa ekonomiškai ir politiškai yra stipri. Nekalbame apie Europos Sąjungą. Jis, žinoma, turi galimybę ir norą destabilizuoti Rytų partnerystės situaciją. Kai kurios valstybės jau atsuko nugarą Europai ir sugrįžo į muitų sąjungą. Jis nori destabilizuoti situaciją Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, bet ne Europos Sąjungoje. Mes neturime tokių dalykų, kuriuos Putinas galėtų išnaudoti.“ „Ką turėtume daryti, kad padėtume Moldovai ir kitoms Rytų partnerystės šalims, kurios šiuo metu yra kryžkelėje?“ „Mes esame atviri jų ateities integracijai į Europos Sąjungą. Esame atviri, kad būtų įgyvendinta laisvosios prekybos sutartis, esam atviri beviziam režimui, kai jos išpildys keliamus reikalavimus. Mes užtikriname ekonominę, finansinę pagalbą, pasidalinimą patirtimi, mes esame pasirengę tai pratęsti, jei valstybės liks šiame kelyje.“ „Bet ar to pakanka? Neseniai kalbėjomės su amerikiečių istoriku Timočiu Snaideriu, kuris sakė, kad vienas milijonas eurų Ukrainai ir šimtas miliojonų Graikijai – tai yra absurdas, jei palyginsime.“ „Jūs žinote, kad tai nėra dovanos ir labdara. Ukraina iš Europos Sąjungos gavo vienuolika milijonų, ir daug iš Valiutos fondo drauge su Europos Sąjunga. Nekalbame apie dovanų dalijimą, šimtas milijonų Graikijai irgi nėra dovana. Tai yra uždavinys su milžiniškomis sąlygomis, kad būtų vykdomos reformos. Niekas nedalina dovanų. Parama teikiama tik remiantis sąlygomis. Graikijos ir Ukrainos atvejai nesiskiria. Jos abi turi atlikti namų darbus, įgyvendinti reformas, niekas negali užtikrinti finansinės paramos korupcinėje aplinkoje ir ten, kur reformos nevyksta. Paklauskit savo žmonių gatvėje – ar jie norėtų duoti  pinigų iš savo kišenės valstybei, kuri nevykdo reformų ir kuri yra korumpuota? Žinoma, ne. Ne Kalėdų metas. Mes norėtume padėti šioms valstybėms, tačiau tik tuo atveju, jei jos yra pasirengusios padėti pačios sau.“ Gundaras Rėderis ištiesė ranką: „Ponia prezidente, labai Jums ačiū už šį interviu. Iš tiesų buvo malonu su Jumis susitikti.“

Bus daugiau

Interviu originalas ČIA. (Anglų kalba – ČIA.)

Susiję:

Pirmoji interviu dalis

Antroji interviu dalis

Ketvirtoji interviu dalis