Įžūlusis Lavrovas. Neįprastas interviu apie Ukrainą ir bendrą Rusijos kovą su terorizmu kartu su JAV

Gegužės 18 d. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas davė neįprastą interviu laikraščiui „Rossijskaja gazeta“, kuris tradiciškai buvo filmuojamas laidoje „Dalykiniai pusryčiai“. Interviu itin atviras ir įžūlus: pavyzdžiui, kalbėta apie „jėzuitų grupelę“ Europos Sąjungoje (ES), kuri trukdo ir pačiai Europai, ir bando pakenkti Rusijai. Šie „Dalykiniai pusryčiai“, rašo „Rossijskaja gazeta“ korespondentai, prasidėjo netradiciškai – nuo laikraščio skaitytojų laiškų.

Ekspertai.eu publikuoja svarbiausias interviu dalis, o visą interviu galite pažiūrėti po tekstu esančioje vaizdo medžiagoje.

„Rossijskaja gazeta“. – Sergejau Viktorovičiau, kaip jūs vertinate tolimesnio dialogo „Minsko formatu“ perspektyvą? Visi girdėjo apie labai sudėtingas derybas, kurios vyko tarp jūsų ir JAV valstybės sekretoriaus Kerio. Tačiau niekas nežino, apie ką jūs kalbėjote už uždarų durų. Jei galite, papasakokite šiek tiek detalių. Ar amerikiečiai gali dalyvauti konflikto Ukrainoje sureguliavime? Ar po Kerio vizito reikėtų laukti veiksmų iš abiejų pusių bei santykių su JAV pagerėjimo?

Sergejus Lavrovas: - Su Keriu mes kalbėjomės ne tik apie Ukrainą, nors apie ją kalbėta daugiausia. Ieškojome bendrų vardiklių. Iš karto pasakysiu, kad tai pavyko padaryti greitai, nes ir Rusija, ir JAV palaiko visišką visų šalių Minsko susitarimų įvykdymą.

Tačiau, kaip sakoma, velnias slypi detalėse: konkrečiuose vasario 12 d. Minsko dokumento teiginiuose, uždaviniuose, skirtuose darbo grupėms, sukurtose Minske gegužės 6 d. Šioje vietoje konkrečių užduočių suvokimas skirtingas.

Mes, sugaišę tiek daug laiko vasario 12 d. Minske keturių valstybių vadovų lygyje griežtai laikėmės Minsko įsipareigojimų eiliškumo ir susitarimų turinio.

Amerikiečiai kitaip pažvelgė į šiuos dokumentus, nors juose buvo juodu ant balto parašyti teisingi dalykai, suderinti su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per jo atstovus kontaktinėje grupėje. Ginčytis, tiesą sakant, nebuvo dėl ko. Pavyzdžiui, ten buvo parašyta, kad vietiniai rinkimai sukilėlių kontroliuojamose teritorijose Donecko ir Lugansko srityse turi įvykti pagal Ukrainos įstatymus ir būti suderinti su šių dviejų savo nepriklausomybę paskelbusių respublikų atstovais. Amerikiečiai sako: egzistuoja Ukrainos įstatymai, todėl rinkimai turi vykti pagal juos.

Tačiau, sukurdama šių teritorijų „ypatingojo statuso“ įstatymą pavasarį, Ukrainos pusė iškreipė jo turinį ir įrašė pataisas, kurios reiškė, kad šios teritorijos yra okupuotos. O Lugansko ir Donecko atstovai tampa neaišku kieno atstovais okupuotose teritorijose, taigi rinkimai ten įvyks tik tada, kai šios teritorijos bus visiškai kontroliuojamos Kijevo.

Tai – visiškai iškraipyta, atvirkščia interpretacija to, kas buvo surašyta iš pradžių.

Todėl mes darbo grupėse ir pogrupėse sieksime, kad kiekvienos iš šalių atstovai imtų atitinkamą Minsko dokumento skyrių ir vykdytų jį.

Taip, dėl to Kijevo valdžia turės pakeisti dabartinę savo poziciją ir neatsisakyti Minsko dokumente numatyto tiesioginio dialogo su Lugansku ir Donecku.

Šis tiesioginis dialogas yra raktas, padėsiantis išspręsti ypatingojo statuso klausimus, surengti municipalinius rinkimus tose teritorijose.

Tikiuosi, kad mes susitarėme, o susitarėme mes, kaip sakiau spaudos konferencijoje po Rusijos prezidento susitikimo su Džonu Keriu, dėl būtinybės veikti abi puses, nes ir iš Lugansko su Donecku yra ko pareikalauti (kruopščiau sekti ugnies nutraukimo režimą), nors dažniausiai provokuojančiais veiksmais užsiima Ukrainos valdžia.

Mes susitarėme, kad JAV naudos visą savo svorį, įtaką Kijevo valdžiai, kad įtikintų jį vykdyti Minsko susitarimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, ką jau sakiau, šis procesas nebus lengvas.

O mes toliau tęsime darbą su Donecko ir Lugansko respublikų atstovą.

- Kokie bus Rusijos ir JAV santykiai šiandien ir rytoj. Ar apie tai kalbėjotės?

- Kerio vizitas jau gerai išanalizuotas žiniasklaidoje. Pirmiausia, bandymai izoliuoti Rusiją nepavyksta. Klausimai, kuriuos pateikė Keris Sočyje, buvo ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Siriją, Jemeną ir daugybę kitų dalykų. Pats šių klausimų visetas rodo, kad be Rusijos juos spręsti labai sunku. Todėl esu labai dėkingas savo kolegai. Manau, kad atvykęs jis pasielgė labai atsakingai. Mes sąžiningai ir atvirai aptarinėjome visus regioninius konfliktus.

Žinoma, kalbėjomės ir apie Rusijos ir JAV santykius. Viską, dėl su susitarėme su amerikiečiais, mes pasirengę įvykdyti, taip pat kalbant ir apie dvišalio poveikio mechanizmus.

Kai tokios šalys kaip JAV ir Rusija staiga nebebendrauja svarbiausiais klausimais, jų sprendimas susiduria su vis naujomis problemomis.

Pajutome, kad mūsų partneriai nori atnaujinti bendradarbiavimą kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, masinio naikinimo ginklais.

- Daugelis šešiašalių derybų dėl Irano branduolinės programos, be abejo, vyksta už uždarų durų, o jų turinys lieka paslaptimi. Tačiau Lozanos derybose įvyko diplomatinis protrūkis, dėl kurio pavyko sureguliuoti situaciją dėl Irano atominių projektų. Kaip tai pavyko pasiekti?

- Pastaruosius pusantrų metų Irano branduolinė programa buvo aptarinėjama ypač intensyviai. Pažanga akivaizdi, kokybiška pažanga: visos pusės siekia bendro susitarimo. Lozanoje buvo suderinti politiniai būsimų susitarimų rėmai. Dabar ekspertai dirba prie šių susitarimų konkretizavimo teisine ir technine kalba. Dėl to ačiū proceso dalyviams – ir Vakarų partneriams, ir Iranui. Jie suprato, kad toliau elgtis taip, kaip anksčiau, yra beprasmiška.

Rusija pasiūlė formulę, pagal kurią visi turėtų susivienyti ir konceptualiai, žingsnis po žingsnio dirbti.

Manome, kad susitikime numatytas birželio 30 d. terminas gali būti realus. Be abejo, tuomet turės būti nuimtos sankcijos Iranui. Dėl jų esu atsargus optimistas.

- Rusijos sprendimas Iranui parduoti raketų kompleksą S-300 ne tik Izraelį ir JAV pastatė ant blakstienų...

- S-300 pardavimas Iranui nei Jungtinių Tautų, nei amerikiečių ir europiečių niekada nebuvo uždraustas. Kontraktą sustabdė pati Rusija, nes to norėjo mūsų Vakarų partneriai, kurie sakė, kad toks žingsnis bus į naudą Iranui, kad šis užimtų konstruktyvesnę poziciją derybose. Mes įsiklausėme į šį argumentą, paaiškinome situaciją Iranui.

Tačiau praėjo nemažai laiko, todėl po susitarimų Lozanoje mes Iraną vėl paskatinome bendradarbiauti.

Beje, savo susitarimo su „šešiuke“ laikėmės nuo 2013 m. rudens visus metus, nors oficialiai ji vadinta „laikina“. Iranas laikėsi visų susitarimų, JAV irgi, tai ir mes laikomės.

S-300 regione niekam nekelia pavojaus, nebent kažkas užsinorės bombarduoti Iraną. O tai, kad panašūs ekscesai įmanomi, stebime, pavyzdžiui, Jemene.

Yra šalių, kurios iš pradžių nori įsitikinti, kad Iranas neturi agresyvių kėslų. Tačiau Iranas jau daugybę dešimtmečių nieko nepuolė. Iraną puolė Irakas, kai šį valdė Sadamas Huseinas, kuris panaudojo cheminį ginklą.

JAV prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad jo visiškai nejaudina, kad mes ketiname atnaujinti S-300 tiekimą Iranui. Obama netgi pasakė esąs nustebęs, kad rusai penkerius metus tempė su šios procedūros atnaujinimu.

- Ar gali būti, kad Iranas stos į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) 2015 m. liepą Ufoje vyksiančiame samite?

- Iranas padavė pareiškimą į ŠBO jau gana seniai. Šis pareiškimas nebuvo svarstomas dėl JTO Saugumo Tarybos skirtų sankcijų. Kai sankcijų nebeliks, jokių priežasčių nepriimti Irano neliks. Ufoje į ŠBO bus taip pat bus pakviestos ir Indija bei Pakistanas.

Šaltinis: cont.ws